Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-12-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-5180-369/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-08
Bylos Nr.
A15.-5180-369/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02590-2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
R. L.
Advokatai
Arvydas Martinkevičius
Kategorijos
  • 16.9.8Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN-5180-369/2017
Proceso Nr. 4-68-3-02590-2017Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, Živilei Kalasauskaitei,vertėjaujant Eglei Smailienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 22.10 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.79 prom. neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį Mazda, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) požeminėje garažų stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į garažo Nr. 21 duris, ko pasėkoje apgadino savo vairuotą automobilį bei kitą turtą. Tokiais veiksmais R. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. nurodė, kad iš esmės kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo jis pripažįsta. Paaiškino, kad garaže jis remontavo motinai priklausantį automobilį „Mazda“ ir išgėrė porą skardinių alaus. Tada nusprendė išbandyti, ar tinkamai suremontuotas automobilis. Jis per atidarytą automobilio langą įkišo ranką, ir pasuko raktelį užvedimo spynelėje. Kadangi automobilis stovėjo su įjungta pavara, tai pasukus variklio uždegimo raktelį ir jį užvedus, automobilis pradėjo judėti į priekį ir apgadino prie garažo stovėjusį svetimą turtą. R. L. nurodė, kad būdamas išgėręs alaus jis buvo tiesiog priverstas sėsti už automobilio vairo, nes siekė suvaldyti judantį automobilį. Vairavo automobilį būdamas neblaivus, esant būtinojo reikalingumo situacijai. Įšokęs į judantį automobilį stengėsi jį suvaldyti, tačiau automobilis pavažiavo maždaug 15-20 metrų atstumą ir vis tiek atsitrenkė į garažo Nr. 21 vartus ir šalia sudėtas automobilio detales.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. V. (O. V.) nurodė, kad įvykio metu buvo garažuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Jis matė, kaip automobiliu į požeminius garažus atvažiavo R. L.. Pastarasis priėjo prie E. B. ir jie apsižodžiavo. E. B. pasakė R. L., kad šis yra girtas ir net nebandytų vairuoti, nes bus pranešta policijai. Po to, O. V. pamatė, kaip R. L. automobilis atsitrenkė į prie garažo durų sudėtus automobilio bamperius. Jis pats (O. V.) vos spėjo pasitraukti nuo atvažiuojančio automobilio „Mazda“. Liudytojas nurodė, kad jis pats nematė, kaip R. L. sėdo prie automobilio vairo. Jis pamatė tik atvažiuojantį automobilį ir iš jo išlipantį R. L.. Kai automobilis „Mazda“ atsitrenkė į garažo duris, R. L. automobilį įvarė į garažą ir iš įvykio vietos išėjo. Liudytojas taip pat nurodė, kad įvykį nufilmavo E. B..

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. K. nurodė, kad R. L. užvedė ant pavaros paliktą stovėti automobilį „Mazda“ ir automobilis nuvažiavo. E. K. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar matė, kaip R. L. šiuo automobiliu atvažiavo į garažus. Jis girdėjo, kaip R. L. prašė, kad E. B. patrauktų savo automobilį, tačiau pastarasis atsisakė tą daryti ir įspėjo, jog, jei R. L. vairuos būdamas neblaivus, bus informuota policija. R. L. pats už vairo nesėdo, jis tik per atvirą langą užvedė automobilį, automobilis pradėjo judėti, pavažiavo 15-20 metrų be vairuotojo ir atsitrenkė į sieną. R. L. į automobilį atsisėdo tik po atsitrenkimo, automobilį įvairavo į garažą ir išėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B. nurodė, kad jis matė, kaip į garažus R. L. atvažiavo su mašina ir norėjo pastatyti automobilį į garažą, bet jam neva trukdė kitas automobilis. Tuomet R. L. priėjo prie jo, pradėjo konfliktuoti, keiktis. Jis (E. B.) matė, jog R. L. neblaivus. Liudytojas nurodė, kad sudrausmino R. L., nurodydamas nevairuoti automobilio, būnant neblaiviam. R. L. užvedė savo automobilį ir automobilis nuvažiavo be vairuotojo. Tokiu būdu buvo apgadinti ten stovėję bamperiai ir vos nesužalotas O. V.. Po smūgio R. L. atsisėdo į automobilį ir jį pastatė garaže.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. J. nurodė, kad matė, jog R. L., būdamas akivaizdžiai neblaivus, nesėdėdamas už automobilio vairo, užvedė automobilį, automobilis „pašoko“ ir atsitrenkė į ten buvusius bamperius ir garažo duris. Po to, R. L. atsisėdo už automobilio vairo ir priparkavo automobilį į garažą.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog R. L. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje. ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už minėto nusižengimo padarymą, reikia nustatyti, jog buvo padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė tam tikrą žalą bei tai, kad toks KET pažeidimas buvo padarytas neblaivaus asmens.

Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, jog R. L., būdamas neblaivus, naudojosi savo motinai priklausančiu automobiliu Mazda, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu. Byloje apklausti liudytojai, pats R. L. patvirtino, jog jis, būdamas neblaivus, užvedė automobilį, kuris buvo paliktas su įjungtu bėgiu, dėl ko automobilis pajudėjo į priekį, tapo iš esmės nevaldomas, ir taip apgadino svetimą turtą. R. L. bei byloje apklausti liudytojai nurodė, kad jis įšoko į jau pajudėjusį automobilį ir taip bandė išvengti eismo įvykio kilimo. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad R. L., jau po to, kai jo automobilis pavažiavo į priekį ir apgadino svetimą turtą, pats atsisėdo į automobilį ir jį atbuline eiga priparkavo į garažą. Minėtais savo veiksmais R. L. padarė KET 14 punkto pažeidimą. Aplinkybę, jog automobiliui Mazda pajudėjus iš vietos ir atsitrenkus į garažo Nr. 1 duris, buvo apgadintas turtas, patvirtino tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L., tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, tiek byloje esantis AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertės-vertintojos rašytinis atsakymas į teismo užklausą. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, jog R. L. būdamas neblaivus, užvedė automobilio Mazda degimą, automobiliui nekontroliuojamai pajudėjus iš vietos, jis įšoko į automobilį, ir bandė jį suvaldyti, tačiau jam to padaryti nepavyko, dėl ko kilo eismo įvykis ir buvo apgadintas svetimas turtas, darytina išvada, jog R. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. R. L. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, byloje apklaustų liudytojų parodymai bei vaizdo įrašas, bet ir kita bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, ROIK žiūryklės ataskaita, eismo įvykio schema ir papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 17 d., apie 23.22 val., R. L. buvo nustatytas 0.79 prom. neblaivumas, fotonuotraukos, kita bylos medžiaga.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, jog veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymius, padaryta esant būtinojo reikalingumo situacijai, todėl R. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta. Su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo pozicija nesutiktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. R. L. atstovas teigė, jog po to, kai R. L. užvedė automobilio Mazda variklį ir automobilis, kuris buvo paliktas su įjungta pavara, pajudėjo į priekį, R. L., stengdamasis išvengti gresiančios žalos, sėdo į automobilį ir bandė jį suvaldyti. Teismo vertinimu, šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, jog to paties ANK 16 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino, kad savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Taigi, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L., būdamas neblaivus, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, užvedė automobilio, kuris, kaip žinia, laikytinas, padidinto pavojaus šaltiniu, variklį, po ko automobilis pajudėjo į priekį, dėl ko, kaip nurodo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L., jis buvo priverstas šokti į automobilio saloną ir bandyti jį sustabdyti. Taigi, akivaizdu, jog minėtais veiksmais pats R. L. sukėlė pavojingą situaciją, todėl jo atžvilgiu būtinojo reikalingumo institutas nagrinėjamoje situacijoje negali būti taikomas.

R. L. atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį – padarytas vienas iš grubiausių nusižengimų – R. L., būdamas neblaivus vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta turtinė žala kitiems asmenims, taip pat sukeltas pavojus kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, taip pat į nusižengimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (ne sykį baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, duomenų apie teistumą nepateikta), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad R. L. skirtina bauda, įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijos ribose.

Kartu su bauda R. L. skirtina ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui (ANK 423 straipsnio 4 dalis, 28 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 627-637 straipsniais, teismas,

nutaria:

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

R. L. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 17072925542 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas