Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 23.51 val. į namus jam nepranešusi atvyko sutuoktinė V. P.. Namuose tuo metu jis buvo ne vienas. Žodinio konflikto metu gindamasis nuo agresyviai nusiteikusios ir prie jo artėjusios sutuoktinės elgesio jis rankomis sugriebė ją už krūtinės (gali būti, kad ties kaklo sritimi) ir ją stūmė, dėl ko jo sutuoktinė nugriuvo ant grindų ant kelių (sužalojimas jos kelyje atsirado nuo jo pastūmimo). Norėdamas, kad sutuoktinė kuo greičiau išeitų iš namų ar bent nusiramintų, jis sugriebė ją dar sykį už rūbų ir plaukų ir tiesiog patraukė ją. Šį momentą galėjo matyti sutuoktinės draugė. Sutuoktinės jis atsiprašė, dėl savo veiksmų jis gailisi (bylos tomas 1, lapai 65-70, 115-117, 177-179; bylos tomas 2, lapai 18-24).

3. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad ji kartu su vyru J. P. susituokusi (duomenys neskelbtini) metus. Jiedu nuomojasi namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 10 d. apie 23.30 val. ji automobiliu įvažiuodama į namo kiemą pro langus pastebėjo savo sutuoktinį J. P. ir šalia jo esančią moterį. Užėjusi į namus ji pamatė, kaip minėta moteris nubėga į miegamąjį kambarį. Jos vyras staiga pradėjo rankomis blokuoti jai įėjimą į miegamąjį. Ji vis vien griebė už kambario rankenos ir norėjo užeiti į kambarį, kad įsitikintų, kad minėta moteris yra vyro meilužė, tačiau jos vyras sugriebė ją už rūbų ir jėga metė ją ant grindų (tuo metu iš kišenės iškrito jos mobilusis telefonas ir dužo priekinis stiklas). Nukritusi ant grindų ji susirietė, kad vyras jai nedaužytų galvos. Ji buvo palaidais plaukais, todėl sutuoktinis sugriebė ją už plaukų ir ėmė tempti lauko durų link. Ji įsikabino į namuose esančią komodą, stovėjusią koridoriuje. Po kiek laiko vyras ją paleido, po ko ji atsistojusi nubėgo į kitą kambarį ir iškvietė policiją. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą (dešimtbalėje sistemoje – šešetui). Kartu su ja buvo ir jos draugė A. S., kuri visą laiką stovėjo namo kieme ir visą įvykį matė per langą (bylos tomas 1, lapai 7-10, 101-103).

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad V. P. yra jos draugė, jos yra kilusios iš to paties krašto, todėl dažnai per išeigines važiuoja aplankyti tėvų. Taip buvo ir ši kartą, t. y. jos buvo pas savo tėvus. 2022 m. liepos 10 d. jos susitarė, kad ji V. P. parveš į (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 10 d. apie vidurnaktį ji atvežė V. P. prie šios namų. Tik privažiavus prie namų V. P. pamatė savo vyrą J. P. stovintį ant laiptų ir pasakė, kad kažkas yra ne taip, bei paprašė palaukti automobilyje. Ji sustojo ir užgesino variklį, o V. P. priėjo prie J. P., kuris staigiai įbėgo į namo vidų. Ji išlipo iš automobilio ir pro namo virtuvės langą pamatė, kad namuose yra moteris, kuri bėgo į miegamąjį. Tada J. P. tą moterį uždarė ir atsistojo prie tų durų. Langas name yra didelis, todėl ji viską matė. Ji matė, kaip V. P. krito ant grindų, o J. P. buvo priešais. Ji matė pakeltas J. P. rankas. Įbėgusi į namo vidų ji koridoriuje pamatė V. P., gulinčią ant grindų, kurią J. P. rankomis įsitvėręs į plaukus tempė išėjimo durų link. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykus policijos pareigūnams ji norėjo užeiti į namą, bet ją pamatęs J. P. paprašė ją išeiti. Žinodama, kur yra miegamasis, ji priėjo prie praverto miegamojo lango ir pabeldė - pasirodė (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris, kurios ji paklausė, kas ši tokia. Moteris buvo susijaudinusi, drebėjo, pasakė nesuprantanti lietuviškai, esanti iš (duomenys neskelbtini). Ji šiai moteriai pasiūlė išeiti ir davė ranką, kad ši išliptų pro langą (bylos tomas 1, lapai 91-92).

5. Bendrojo pagalbos centro atstovo ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip 2022 m. liepos 10 d. 23.50 val. moteris kviečia policiją dėl to, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), vyras labai stipriai smurtauja prieš moterį (bylos tomas 1, lapai 93-95).

6. Specialistas, apžiūrėjęs V. P. ir pastarosios medicininius dokumentus, nustatė, kad V. P. padaryta poodinė kraujosruva kairiame kelyje ir odos nubrozdinimas kakle. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2022 m. liepos 14 d. 18.15 val. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad V. P. poodinę kraujosruvą kairiame kelyje galėjo pasidaryti pati kontaktuodama su kietu buku daiktu (bylos tomas 1, lapai 104-107).

Motyvuojamoji dalis

7. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 23.51 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), J. P. rankomis sugriebė sutuoktinei V. P. už kaklo ir drabužių, pargriovė ją ant grindų, suėmė ją už plaukų ir tempė ją, tokiu būdu padarė V. P. odos nubrozdinimą kakle ir poodinę kraujosruvą kairiame kelyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

8. J. P. smurtaudamas – sugriebdamas V. P. už kaklo ir drabužių, pargriovęs ją ant grindų, suėmęs ją už plaukų ir tempdamas, sukėlė V. P. fizinį skausmą bei padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nagrinėjamo įvykio metu V. P. buvo J. P. sutuoktinė, t. y. jo šeimos narė, taigi J. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir J. P. skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 2022 m. spalio 31 d. J. P. ir nukentėjusiosios V. P. susitarime dėl žalos atlyginimo nustatytais terminais.

10. J. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo 2022 m. spalio 31 d. J. P. ir V. P. pasirašė susitarimą, kuriuo J. P. įsipareigojo atlyginti V. P. reiškiamą 2 000 eurų žalą iki 2023 m. vasario 28 d. (bylos tomas 2, lapas 25), 2022 m. lapkričio 29 d. J. P. V. P. pervedė 500 eurų žalos atlyginimo (bylos tomas 2, lapai 56-58). J. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (bylos tomas 2, lapai 59-66, 78-82). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

11. Spręsdamas dėl J. P. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. P. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. J. P. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė J. P. neskirtina. J. P. yra neteistas (bylos tomas 1, lapai 40-41), baustas administracinėmis nuobaudomis, daugumą paskirtų baudų yra sumokėjęs (bylos tomas 1, lapai 146-165), dirba (bylos tomas 1, lapai 42-44), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. P. skiriant antrąją pagal griežtumą - laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su J. P. elgesio korekcija: įpareigojant J. P. tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 2022 m. spalio 31 d. J. P. ir V. P. susitarime dėl žalos atlyginimo nustatytais terminais. Bausmės terminas nustatytinas trumpesnis už šios bausmės vidurkį - vieneri metai.

12. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. P. skirtinos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais, ir J. P. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant J. P. tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 2022 m. spalio 31 d. J. P. ir V. P. susitarime dėl žalos atlyginimo nustatytais terminais.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

13. J. P. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga J. P. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

14. Ikiteisminio tyrimo metu J. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 1, lapai 71-78), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti J. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. P. tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 2022 m. spalio 31 d. J. P. ir V. P. susitarime dėl žalos atlyginimo nustatytais terminais.

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir J. P. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. P. tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 2022 m. spalio 31 d. J. P. ir V. P. susitarime dėl žalos atlyginimo nustatytais terminais.

Skirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

7. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.