Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo Bogdano Chranovskio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 19 d., laikinai apribota kaltinamojo R. S. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas tuo, jog dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su V. B. (V. B.), R. J. (R. J.), R. P., A. K. (A. K.), J. F. (J. F.) ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (64 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (18 nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 21 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas R. S. nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą – gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2014 m. vasario 21 d.

Gynėjo nuomone, teismo nutartyje turi būti nurodytas asmuo ar asmenys, kurių civilinio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė (BPK 152 straipsnio 1 dalies, 5 punktas). Tokie duomenys skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad turtas, į kurį laikinai apribota R. S. nuosavybės teisė, jo nuosavybėn perėjo pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą.

Gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą R. S. priklausančiam turtui, t. y. gyvenamosioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. gynėjo skundas atmetamas.

Laikinas teisės į nuosavybę apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalis nustato laikino nuosavybės teisės apribojimo terminus ir jo pratęsimo tvarką, taip pat nurodo, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla, o šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

Baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas padaręs nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkų nusikaltimus ( BK 11 straipsnio 3 - 6 dalys), t. y. tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus. Baudžiamojoje byloje surinkti ir kaltinamajame akte nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad byloje yra pareikšta daugiau nei devyniasdešimt civilinių ieškinių, kuriuos pareiškė fiziniai ir juridiniai asmenys (UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 12000 Lt civilinį ieškinį; UAB (duomenys neskelbtini) - 3499 Lt civilinį ieškinį; UAB (duomenys neskelbtini) - 6026 Lt civilinį ieškinį; nukentėjusioji E. K. - 9105 Lt civilinį ieškinį; nukentėjusysis V. S. - 11040,68 Lt civilinį ieškinį; nukentėjusysis S. V. - 11098 Lt civilinį ieškinį ir t. t.).

Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja baudžiamojo proceso įstatyme numatytas pagrindas kaltinamajam R. S. taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma aplinkybė, kad šis, R. S. priklausantis, turtas jam perėjo pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą, neįtakoja aptariamos procesinės prievartos taikymo. Priešingai, ši aplinkybė tik patvirtina, kad nuosavybės teisė į turtą, tikrai priklausanti pačiam kaltinamajam galėjo būti apribota. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tam tikrą laiką nebuvo pratęsiamas, o pirmosios instancijos teismas šią procesinę prievartos priemonę kaltinamajam vėl paskyrė, nėra BPK normų pažeidimas. Jau buvo nurodyta, kad pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Remiantis tuo, kas nustatyta, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės paskyrimo tvarka nebuvo pažeista ir kaltinamojo R. S. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi laikinai apribota pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau pažymėtina tai, kad taikant minėtas priemones yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju, siekiama užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė asmens ar asmenų, kurių pareikštų civilinių ieškinių reikalavimų užtikrinimui laikinai apribota R. S. nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad skundžiama apygardos teismo nutartis buvo priimta įvertinus baudžiamosios bylos duomenis apie pareikštus civilinius ieškinius, o asmenų, kurių ieškinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė, neišvardinimas nelaikytinas pažeidimu, dėl kurio būtų galima naikinti skundžiamą nutartį.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo R. S. gynėjo Bogdano Chranovskio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.