- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- 1-58-477/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29773-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Kaltinamasis
- S. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlė, profesinio išsilavinimo, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Š. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 16 d., po 10.30 val., iki 2022 m. liepos 25 d., 16.28 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdama A. U. namuose, kambaryje, pagrobė ant lovos po pagalve, sename darbo pažymėjime buvusią A. U. vardu išduotą AB „Swedbank“ bekontaktę debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 25 d., apie 16.28 val., (duomenys neskelbtini), įdėjusi į AB „Swedbank“ banko bankomatą A. U. vardu išduotą AB „Swedbank“ bekontaktę debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suvedusi PIN kodą ir taip identifikavusi save kaip A. U., nuo nukentėjusiosios A. U. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 300 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą bei nukentėjusiajai A. U. padarė 300 Eur turtinę žalą. Po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 27 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), įdėjusi į AB „Swedbank“ banko bankomatą A. U. vardu išduotą AB „Swedbank“ bekontaktę debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suvedusi PIN kodą ir taip identifikavusi save kaip A. U., nuo nukentėjusiosios A. U. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 500 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą bei nukentėjusiajai A. U. padarė 800 Eur turtinę žalą.
Kaltinamoji S. Š. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamas veikas padarė todėl, kad buvo neblaivi ir alkoholiniams gėrimams neturėjo pinigų. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.
Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamosios S. Š. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
Kaltinamoji S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. U. susipažino prieš kokius 5 metus, jos pradėjo bendrauti. A. U. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji padėdavo A. U. atlikti namų ūkio darbus, palydėdavo iki poliklinikos, parduotuvės. A. U. yra už ją vyresnė. Kartais jos su A. U. kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. 2022 m. vasaros metu ji keletą kartų lydėjo A. U. iki AB „Swedbank“ banko bankomato. Ji kartu su ja užeidavo į banko vidų, bet A. U. pati nusiiminėdavo pinigus. Žinojo, kad A. U. savo banko kortelę laiko namuose, darbo pažymėjime, kuris buvo lovoje po pagalve, kambaryje kur ji miega. Būdama pas A. U. namuose, kelis kartus yra mačiusi kaip ji paima ir padeda savo banko kortelę į darbo pažymėjimą, o jį padeda į lovą po pagalve. A. U. niekada nėra prašiusi jos nuimti pinigus nuo jos banko kortelės. 2022 m. liepos mėnesio antroje pusėje, bet tikslios datos neprisimena, dienos metu buvo nuėjusi pas A. U., kambaryje jos išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, tuo metu kitų asmenų nebuvo. Vienu metu A. U. nuėjo į virtuvę kažko paimti, o ji, tuo metu būdama išgėrusi, sumanė paimti A. U. banko kortelę, kuri buvo darbo pažymėjime, tame pačiame kambaryje ant jos lovos po pagalve. Iš anksčiau žinojo, kad A. U. laiko banko kortelę būtent ten. Ji labai greitai pakėlė pagalvę ir iš darbo knygelės ištraukė AB „Swedbank“ kortelę, kortelės PIN kodas buvo užrašytas ant darbo pažymėjimo. Parkeriu, kuris buvo ant stalo, ji užsirašė PIN kodą ant savo kairės rankos. Tuomet darbo pažymėjimą greitai padėjo atgal po pagalve. Banko kortelę pasisavino tikslu nusipirkti išgerti, nes pati nei dabar, nei tuo laiku nedirbo, jokių nuosavų lėšų neturėjo. Suvokė, kad pasisavino ne jai priklausantį daiktą. Neprisimena kiek dar tą dieną pabuvo pas A. U.. Pirmą kartą pinigus nuo A. U. banko kortelės nuėmė ne tą pačią dieną, o gal po dienos ar kelių. Pilnai sutinka, kad neteisėtai pasisavino svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją visą laiką nuo paėmimo lakė savo kelnių kišenėje. Sutinka, kad neteisėtai laikė užsirašiusi ant savo rankos šios elektroninės mokėjimo priemonės PIN kodą, o paskui jį įsiminė. Bet šiuo metu nebeprisimena. Datų neprisimena, bet gali būti tomis dienomis kaip nurodyta įtarime, t. y. 2022 m. liepos 25 d., apie 16.28 val., viena nuėjusi į Zarasuose esantį AB „Swedbank“ banko bankomatą, iš pradžių pasižiūrėjo pinigų likutį, kiek prisimena, ten buvo 800 Eur. Tada tą pirmą dieną nuėmė 300 Eur, likusius 500 Eur turėjo sumanymą nuimti vėliau. Kadangi turėjo skolų, tai už tuos 300 Eur susimokėjo mokesčius ir nusipirko maisto, alkoholio. Paskui, po dviejų dienų, tai galimai buvo kaip, kad nurodyta įtarime, t. y. 2022 m. liepos 27 d., apie 12.00 val., nuėjusi į AB „Swedbank“ banko bankomatą nuėmė likusius 500 Eur. Pinigus išleido įvairioms buitinėms prekėms. Niekam nesakė apie tai, kad pavogė ir pasinaudojo A. U. banko kortele. Sutinka, kad su A. U. banko kortele neteisėtai atliko dvi finansines operacijas neteisėtai pasinaudojusi elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei savo naudai apgaule įgijo svetimą, A. U. priklausantį, turtą – 800 Eur, dėl ko labai gailisi. Nesutiko vykti į parodymų patikrinimą vietoje, nes jai gėda tai rodyti, be to ji pilnai prisipažino, kad tai padarė ji. Šiuo metu ji nebeturi A. U. banko kortelės, nes antrą kartą nuėmusi pinigus, prieš tai perlenkusi kortelę per pusę, išmetė ją į šiukšliadėžę, esančią lauke prie AB „Swedbank“ bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nori atsiprašyti A. U. dėl šio poelgio ir su ja susitarti dėl žalos atlyginimo. Tačiau šiuo metu nukentėjusiajai atlyginti padarytos žalos neturi galimybės, nes neturi darbo, yra registruota darbo biržoje (b. l. 144-145, 161).
Nukentėjusioji A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 7 d., apie 10.00 val., pastebėjo, kad iš jai priklausančio gyvenamojo namo buvo pavogta jos vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortelė, kuri gulėjo įdėtą į seną darbo pažymėjimą, ant kurio dideliais skaičiais buvo parašytas kortelės PIN kodas, kuris buvo padėtas ant lovos po pagalve. Pats pažymėjimas liko vietoje, buvo pavogta tik kortelė. 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuvykusi į Visagino mieste esantį banką bei iš jo paėmusi savo sąskaitos banko išrašą, jį išanalizavusi pastebėjo, kad 2022 m. liepos 25 d., 16.28 val., iš jos banko kortelės buvo nuimta 300 Eur ir 2022 m. liepos 27 d., 12.00 val., buvo nuimta 500 Eur. Pačio fakto, kaip iš po pagalvės iš pažymėjimo buvo ištraukta jos banko kortelė, ji nematė. Paskutinį kartą savo banko kortelę matė 2022 m. liepos 16 d., kadangi tą dieną, apie 10.30 val., buvo bankomate nusiėmusi 100 Eur. Įtaria, kad jos banko kortelę galėjo pavogti I. G., kuri 2022 m. liepos 16 d. su savo vyru, kurio vardo ir pavardės nurodyti negali, ir moterimi vardu Z., jos pavardės nežino, buvo pas ją svečiuose, jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Z. kartu su moterimi vardu Ž., jos pavardės nurodyti negali, dažnai lankosi jos namuose, tačiau jokių vagysčių niekada įvykdyta nebuvo. I. G. ji pažįsta apie du mėnesius. Pastaroji buvo pasiskolinusi iš jos 40 Eur, pinigų iki šiol dar negražino. Ji galėtų atpažinti moterį vardu Ž., ji gerai žino ją iš matymo, tačiau nežino pavardės. Ž. būdavo ir viena ateina į jos namus. Savo pavogtos banko kortelės numerio nežino. 2022 m. vasaros metu Ž. kartais lydėdavo ją iki AB „Swedbank“ bankomato, ji pati nusiiminėdavo pinigus, Ž. nuimti pinigų nepatikėdavo. Jai padaryta 800 Eur turtinė žala (b. l. 37-38, 66-67).
2022-08-10 įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu, pėdsakų, tinkamų identifikavimui rasta nebuvo (b. l. 26-27, 29-33).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo A. U. pateikė jai priklausančios sąskaitos banko išrašą, kuriame matyti, jog 2022 m. liepos 25 d. nuo A. U. sąskaitos buvo nuimti 300 Eur, o 2022 m. liepos 27 d. buvo nuimti 500 Eur (b. l. 50, 53).
2022-11-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajai A. U. buvo parodytos sunumeruotos keturių asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus. Nuotrauka Nr. 4 yra S. Š., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Nukentėjusioji A. U. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esančią moterį bei nurodė, kad jos vardas Ž., ji ateina pas ją namo ir 2022 m. liepos 16 d. svečiavosi jos namuose kartu su I. G. ir jos vyru. Ją atpažino iš veido (b. l. 78-80, 82-84).
2022-08-31 AB „Swedbank“ banko rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad A. U. vardu yra atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei su šia sąskaita susieta bekontaktė debetinė mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Prie rašto pridedamas sąskaitos išrašas ir mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas nuo 2022 m. liepos 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., bankomatų nuotraukos (nuotraukų titruose matomas operacijos laikas, data, bankomato numeris, operacija (kortelės įdėjimas CARDIN) ir kortelės grąžinimas (CARDOUT), kortelės paėmimas (CARDTKN), pinigų išdavimas (CASHOUT) ir mokėjimo kortelės numerio keturi paskutiniai skaičiai, elektroniniu formatu (2PDF ir 10JPG formato dokumentai) (b. l. 91-103).
2022-09-08 kitų objektų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta iš AB „Swedbank“ banko gauta medžiaga, kurioje yra A. U. AB „Swedbank“ banke turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2022 m. liepos 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., prie sąskaitos priskirtos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2022 m. liepos 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir bankomate užfiksuotos nuotraukos (10 vnt.). Atlikus apžiūrą nustatyta, kad 2022 m. liepos 25 d., 16.28 val., pasinaudojant A. U. banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos AB „Swedbank“ banke turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 300 Eur AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 27 d., 12.00 val., pasinaudojant A. U. banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos AB „Swedbank“ banke turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 500 Eur AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtas operacijas vykdė maždaug 50-55 metų moteris. Moteris abu kartus dėvėjo melsvos spalvos kepuraitę su snapeliu, ant kurios yra „Supermeno“ simbolis. Moteris yra labai panaši į S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Atlikus iš AB „Swedbank“ banko gautos medžiagos apžiūrą, daugiau kokios nors informacijos, naudingos bylos tyrimui, negauta (b. l. 105-106, 108-109).
Dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-252-693/2019).
Teismas, įvertinęs kaltinamosios teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios S. Š. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jos parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. Š. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 16 d., po 10.30 val., iki 2022 m. liepos 25 d., 16.28 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdama A. U. namuose, kambaryje, pagrobė ant lovos po pagalve, sename darbo pažymėjime buvusią A. U. vardu išduotą AB „Swedbank“ bekontaktę debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog S. Š. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Dėl neteisėto svetimos mokėjimo priemonės panaudojimo ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaulės būdu įgyto svetimo turto
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.
Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokios mokėjimo kortelės panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnį atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, kuris baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Svarbu ir tai, jog pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats kortelės panaudojimas, o neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimą mokėjimo kortelę.
BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios S. Š. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji teisme savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Jos parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. Š. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: ji, 2022 m. liepos 25 d., apie 16.28 val., (duomenys neskelbtini), įdėjusi į AB „Swedbank“ banko bankomatą A. U. vardu išduotą AB „Swedbank“ bekontaktę debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suvedusi PIN kodą ir taip identifikavusi save kaip A. U., nuo nukentėjusiosios A. U. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 300 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą bei nukentėjusiajai A. U. padarė 300 Eur turtinę žalą. Po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 27 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), įdėjusi į AB „Swedbank“ banko bankomatą A. U. vardu išduotą AB „Swedbank“ bekontaktę debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suvedusi PIN kodą ir taip identifikavusi save kaip A. U., nuo nukentėjusiosios A. U. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 500 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą bei nukentėjusiajai A. U. padarė 500 Eur turtinę žalą
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji S. Š. nukentėjusiosios A. U. mokėjimo kortelę įgijo be nukentėjusiosios valios, atitinkamai, atliktos finansinės operacijos taip pat buvo neteisėtos. Nukentėjusiosios banko kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimo bei pinigų išgryninimo faktą patvirtina nukentėjusiosios parodymai, AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, AB „Swedbank“ banko bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, kuriuose pinigų gryninimo metu užfiksuota, moteris yra labai panaši į S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji neteisėtai, t. y. be nukentėjusiosios A. U. žinios, pasinaudojusi nukentėjusiajai priklausiančia AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele ir svetimais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodu, atliko finansines operacijas bendrai 800 Eur sumai. Tokiu būdu pateikė save elektroninei banko sistemai kaip teisėtą mokėjimo kortelės duomenų turėtoją ir apgaule savo naudai įgijo A. U. priklausančius 800 Eur. Tokie S. Š. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai
Dėl bausmės skyrimo
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamosios S. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas S. Š. bausmes, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į S. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytos trys nusikalstamos veikos, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijoms ir viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos yra baigtos. Žala nukentėjusiajai nėra atlyginta. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją S. Š. – darbingo amžiaus, našlė, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, neteista, bausta administracine tvarka, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai S. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmių rūšis – areštus, jų dydžius nustatant artimus šių bausmių minimumams (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, pagal S. Š. ir jos padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį .
Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir S. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą S. Š. atidedant. S. Š. anksčiau neteista, jai pirmą kartą skiriama arešto bausmė. Be to, S. Š. visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio (šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), sutiko su tuo, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindo kaltinamajai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius arešto bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, kad Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Kartu su intensyvia priežiūra, S. Š. skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktuose numatytos pareigos: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. U.pateikė civilinį ieškinį dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 46). Teismo duomenimis nukentėjusioji A. U. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl siekiant nevilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kuomet kitų kliūčių paskelbti priimtą nuosprendį nėra, tačiau nesant duomenų apie mirusios nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. U.teisių perėmėjus (įpėdinius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis), mirusios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. U. pareikštas civilinis ieškinys dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, paliekant teisę mirusios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. U. galimam teisių perėmėjui kreiptis į teismą, pateikus tokią teisę įrodančius dokumentus, dėl teisių perėmimo ir ieškinio dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnis).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 148-150) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Ją pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 (šešiasdešimties dešimties) parų arešto bausme.
Ją pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. Š. skirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Š. skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, S. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant ją: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. U. civilinį ieškinį dėl 800 Eur turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą, paliekant teisę mirusios civilinės ieškovės A. U.galimam teisių perėmėjui kreiptis į teismą, pateikus tokią teisę įrodančius dokumentus, dėl teisių perėmimo ir ieškinio dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.