Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-07-10 · Administracinė byla Nr. AS-463-1062/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
AS-463-1062/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01526-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė (pran.)
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-463-1062/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01526-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. su skundu kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo iškeldinti ją iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir nepagrįsto išbraukimo iš lengvatinės eilės socialiniam būstui gauti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. gegužės 10 d. skundo trūkumams pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėja turi aiškiai suformuluoti skundo reikalavimą, t. y. prašyti panaikinti konkretų administracinį aktą (nurodant jo pavadinimą, datą ir pridedant jo kopiją), pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą (30 Eur) patvirtinantį įrodymą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, be to, raštu išreikšti nuomonę dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (pareiškėjai nedalyvaujant teismo posėdyje).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2019 m. gegužės 7 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą prašymu, kuriame nurodė, kad prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorių peržiūrėti iš naujo, dėl kokios priežasties arba kokiu pagrindu remiantis ji 2018 m. balandžio 23 d. buvo iškeldinta iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-27971-600/2017.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorių peržiūrėti iš naujo, dėl kokios priežasties arba kokiu pagrindu remiantis pareiškėja 2018 m. balandžio 23 d. buvo iškeldinta iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra susijęs su nuosavybės teisėmis (buto naudojimu ir valdymu). Taigi yra prašoma šio tarnautojo veikti ne kaip viešojo administravimo subjekto, bet kaip civilinių teisinių santykių subjekto. Tai įrodo ankstesnis civilinio pobūdžio procesas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-27971-600/2017).

Teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teismingumo kolegija) nutartimis teismingumo bylose, pažymėjo, kad tokio pobūdžio reikalavimai nėra teismingi administraciniams teismams. Taip pat nurodė, kad įsiteisėjusių bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (šiuo atveju – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27971-600/2017) nėra galimybės peržiūrėti administracine tvarka.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip paduotą dėl reikalavimų, kurie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

III.

Pareiškėja A. M. padavė atskirąjį skundą (įvardintą prašymu), kuriame nurodo, kad nesutinka su teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi.

Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo įteiktas 2017 m. spalio 23 d. civilinėje byloje Nr. e2-27971-600/2017 priimtas sprendimas. Šis sprendimas priimtas jai nedalyvaujant, apie sprendimo priėmimą už akių ji nebuvo informuota. Pareiškėjos kaimynas pakeitė bendrojo koridoriaus durų spyną, neleido atsiimti daiktų iš buvusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei virtuvės.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ išbraukė ją iš lengvatinės eilės socialiniam būstui gauti, kurioje pareiškėja buvo įregistruota nuo 2007 metų, kadangi ji pavėlavo pristatyti pajamų deklaraciją. Prašo grąžinti ją į lengvatinę eilę socialiniam būstui gauti, o jeigu tai neįmanoma, tai paskirti kitą gyvenamąjį būstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-196-520/2019).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šios straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos paduotas skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėja turi aiškiai suformuluoti skundo reikalavimą, t. y. prašyti panaikinti konkretų administracinį aktą (nurodant jo pavadinimą, datą ir pridedant jo kopiją), pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą (30 Eur) patvirtinantį įrodymą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, be to, raštu išreikšti nuomonę dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (pareiškėjai nedalyvaujant teismo posėdyje) todėl 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. gegužės 10 d. pašalinti nurodytus skundo trūkumus. Išaiškino pareiškėjai, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Pareiškėja, šalindama teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytus trūkumus, 2019 m. gegužės 7 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą prašymu, kuriame suformulavo reikalavimus: įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorių iš naujo peržiūrėti, dėl kokios priežasties arba kokiu pagrindu remiantis ji 2018 m. balandžio 23 d. buvo iškeldinta iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-27971-600/2017.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto procesinio dokumento turinį, konstatuoja, kad pareiškėja pašalino ne visus pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.

Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir nustatė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorių atlikti veiksmus yra susijęs su buto naudojimu ir valdymu, t. y. kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl neteismingas administraciniams teismams. Teismas dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-27971-600/2017 nurodė, kad įsiteisėjusių bendrosios kompetencijos teismų priimtų sprendimų nėra galimybės peržiūrėti administracine tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip paduotą dėl reikalavimų, kurie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjos skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, butas, iš kurio, kaip teigia pareiškėja, ji buvo iškeldinta, todėl prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorių iš naujo peržiūrėti, dėl kokios priežasties ir kokiu pagrindu ji iš buto buvo iškeldinta, nuosavybės teisėmis priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri socialinį būstą pareiškėjai buvo išnuomojusi. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai nuosavybės teise priklauso socialinis būstas, nagrinėjamu atveju veikė ne kaip administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas, bet kaip civilinės teisės subjektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, neteismingas administraciniam teismui.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-27971-600/2017, negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl pagrįstai atsisakė priimti ir šį pareiškėjos skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRytis KrasauskasRamutė Ruškytė