Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-08-31 · Civilinė byla Nr. e2-1555-241/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
e2-1555-241/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Explainvid“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1555-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-01150-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2017 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Explainvid“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-4431-866/2017 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Explainvid“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Explainvid“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad UAB „Explainvid“ yra nemoki, jos finansiniai įsipareigojimai ir skolos viršija pusę įmonės turto, įmonė nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, nemoka socialinio draudimo įmokų nuo 2016 m. rugsėjo mėn., taikytos priverstinio poveikio priemonės neveiksmingos, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. gegužės 16 d. – 9 404,50 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Explainvid“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Rancas“.Teismas, remdamasis įmonės 2016 m. balanso duomenimis, nustatė, kad visas bendrovės turtas sudaro 28 927 Eur sumą, iš to skaičiaus ilgalaikio turto vertė – 5 839 Eur, pagrindinę 17 962 Eur dydžio turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos; mokėtinų sumų ir įsipareigojimų deklaruota už 37 044 Eur sumą, visi jie trumpalaikiai. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, padarė išvadą, kad įmonės įsipareigojimai viršija visą balansinio turto vertę, todėl sprendė, kad įmonės finansinė būklė atitinka nemokumo apibrėžimą.Teismas konstatavo, kad atsakovei nepateikus teismui atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir reikalaujamų dokumentų, teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės vykdomos veiklos apimtis bei jos realiai valdomą turtą. Pagal ieškovo pateiktus duomenis teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo mokesčius nuo 2016 m. rugsėjo mėn., įsiskolinimas nuolat didėja; įmonė neturi turto bei lėšų sąskaitose, skolos išieškoti nepavykta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Taip pat teismas nustatė, kad nutarties priėmimo dieną skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išaugo iki 9 553,45 Eur, skola Valstybinei mokesčių inspekcijai – 8 121,44 Eur, įmonėje yra du apdraustieji asmenys.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Explainvid“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį, taip pat panaikinti areštą UAB „Explainvid“ turtui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovė buvo moki, turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu ir trečiuoju asmeniu. 2017 m. birželio mėn. įmonė gavo 31 347,13 Eur avansinį mokėjimą iš savo kliento „Etison LLC“. Dalį šios sumos atsakovė naudoja kaip apyvartines lėšas, o kita šios sumos dalis – 23 754,37 USD, buvo užlaikyta elektroninių pinigų įstaigos UAB „Paysera LT“ sąskaitoje kaip įsiskolinimas ieškovui ir trečiajam asmeniui.Atsakovė pati nepateikė teismui papildomų duomenų apie tai, kad yra moki, nes tikėjosi, kad ieškovas ir trečiasis asmuo nusirašys iš atsakovės sąskaitos įsiskolinimo sumą ir atsiims pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus pervesti skolos sumas ieškovui ir trečiajam asmeniui, tačiau UAB „Paysera LT“ nevykdo šių nurodymų, nes skundžiama nutartimi buvo areštuotas atsakovės turtas.Atsiliepime ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo atmesti atsakovės UAB „Explainvid“ atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, taip pat aktualių duomenų apie vykdomos veiklos apimtis, realiai valdomą turtą.Atsakovė neinformavo teismo ir ieškovo apie galimybę atsiskaityti su ieškovu iš kredito įstaigos UAB „Paysera LT“ sąskaitoje esančių lėšų. Atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. liepos 28 d. – 9 739,89 Eur.Atsakovės mokumas yra abejotinas, nes pagal įmonės 2016 m. balansą jos įsipareigojimai ženkliai viršijo įmonės turtą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji yra moki, kad jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, kad įmonės veikla pelninga, kad ji turi realias galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus. Atsakovė neturi jokio registruotino turto, įmonėje dirba tik du darbuotojai (su vadovu). Neaišku, kokios aplinkybės galėjo iš esmės pakeisti atsakovės finansinę padėtį ir užtikrinti įmonės mokumą. Abejotina, kad vienkartinis lėšų pervedimas užtikrintų įmonės veiklos tęstinumą ir pelningumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – įmonės sąskaitos, esančios elektroninių pinigų įstaigoje UAB „Paysera LT“, išrašą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nauji įrodymai apeliacinėje instancijoje yra priimami tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktas naujas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu ir yra svarbus atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima ir vertina jį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl bylos esmės

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo padarė remdamasis 2016 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, informacija iš nekilnojamojo turto registro, transporto priemonių registro. Teismas konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimai (37 044 Eur) viršija viso turto vertę (28 927 Eur), atsakovė nuosavybės teise neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės turimu turtu ir įsipareigojimais, bei padarė teisingą išvadą, kad įmonei keltina bankroto byla.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė jai bankroto bylą, nes nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu ji buvo moki, turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu ir trečiuoju asmeniu. Apeliantės teigimu, 23 754,37 USD (19 716,44 Eur) suma, esanti elektroninių pinigų įstaigos UAB „Paysera LT“ sąskaitoje, yra skirta atsiskaityti su ieškovu ir trečiuoju asmeniu. Su tokiais skundo argumentais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Nustatant, ar yra pagrindas įmonę pripažinti nemokia, turi būti įvertinami ne vien finansinės atskaitomybės duomenys, bet nustatoma reali bendrovės finansinė padėtis (ar finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas turtas yra realus, kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai, ar bendrovė tebevykdo veiklą ir pan.). Kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), tai ir nagrinėjamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka atsakovei UAB „Explainvid“.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Explainvid“ vadovas buvo įpareigotas pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą. UAB „Explainvid“ vadovas nurodytų duomenų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateikto 2016 metų balanso matyti, kad 2016 metais atsakovė turėjo 28 927 Eur turto, kurio didžioji dalis buvo trumpalaikis turtas – 23 088 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 37 044 Eur; iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2016 m. įmonė patyrė 1 568 Eur nuostolių. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įmonės sąskaitos, esančios elektroninių pinigų įstaigoje UAB „Paysera LT“, išrašą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 11 d. UAB „Explainvid“ sąskaitoje buvo 23 754,37 USD ir 0,74 Eur (konvertavus ir sudėjus – 19 717,18 Eur). Apeliantės teigimu, sąskaitoje esančios lėšos buvo gautos iš jos klientės „Etison LLC“, kuri 2017 m. birželio mėn. apeliantei pervedė 31 347,13 Eur dydžio avansinį mokėjimą. Tai yra iš esmės vienintelė faktinė aplinkybė, kuria apeliantė grindžia savo mokumą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apeliantės nemokumo. Juolab, kad apeliantė argumentų dėl savo mokumo plačiau nedėsto, apsiriboja tik teiginiais apie galimybę atsiskaityti su ieškovu ir trečiuoju asmeniu, panaudojant sąskaitoje esančią 19 717,18 Eur sumą. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad galimybė atsiskaityti su kreditoriais tėra tik viena iš įmonės mokumo sudėtinių dalių. Minėta, kad UAB „Explainvid“ vadovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė teismui klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui reikšmingų dokumentų. Taip pat apeliantė nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kokiu pagrindu ji gavo nurodomą avansinį mokėjimą ir kaip šis mokėjimas keičia apeliantės turtinę padėtį, be to, nepaaiškino, ar šis mokėjimas buvo įtrauktas į įmonės 2016 m. balansą (pvz., kaip gautina suma).Mokumo situacijos vertinimo prasme reikšminga nustatyti realią į balansą įrašyto turto vertę. Įmonės 2016 m. balanso duomenimis apeliantės turtą (28 927 Eur) sudaro ilgalaikis (materialusis) turtas – 5 839 Eur, ir trumpalaikis (atsargos, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai) – 23 088 Eur. Apeliantė teismui nenurodė jokių faktinių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kokiu konkrečiu turtu ji disponuoja šiuo metu, kokie finansinės situacijos pokyčiai įvyko nuo įmonės 2016 m. balanso sudarymo ir pan. Kadangi balanso duomenimis didžiąją dalį apeliantės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (17 962 Eur), apeliantei teko pareiga įrodymais pagrįsti realias galimybes gauti šias sumas, nes debitoriniais įsiskolinimais įmonė faktiškai nedisponuoja. Apeliantė šios jai tenkančios procesinės pareigos tinkamai neįvykdė.Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė visiškai jokių duomenų apie įmonės vykdomą ar ateityje planuojamą vykdyti veiklą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė siekia vykdyti veiklą, yra sudariusi atitinkamas sutartis dėl tam tikros veiklos vykdymo, apie realų tokių sutarčių vykdymą, gautiną pelną, kontrahentų galimybes atsiskaityti ir vykdyti prievoles pagal sutartis ir kt. Šie duomenys ypač svarbūs įvertinus tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis UAB „Explainvid“ dirba tik du darbuotojai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir darant prielaidą, jog apeliantės sąskaitoje esančios piniginės lėšos (23 754,37 USD / 19 716,44 Eur) galėtų būti įtraukiamos į įmonės balansą kaip turimas turtas (pinigai), taip pat laikant, kad įmonės 2016 m. balanse nurodyti duomenys yra nepasikeitę iki šiol, apeliantė vis tiek turėtų būti pripažįstama nemokia įmone, nes jos pradelsti įsipareigojimai (apeliantė neneigia, kad įmonės 2016 m. balanse nurodyti įsipareigojimai yra pradelsti) vis tiek ženkliai viršytų pusę turimo turto vertės, t. y. turtas – 48 643,44 Eur (28 927 Eur + 19 716,44 Eur), įsipareigojimai – 37 044 Eur.Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-33832-862/2017 UAB „Explainvid“ vadovui A. K., kuris kartu yra ir vienintelis įmonės akcininkas, buvo skirta 150 Eur bauda už antstolio patvarkymų nevykdymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal nurodytos civilinės bylos duomenis A. K. kaip skolininko atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos, kuriose iš jo išieškoma 10 050,74 Eur suma. Be to, reikalavimus dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo teisme yra pareiškę ir kiti kreditoriai (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-29681-600/2017). Šios aplinkybės patvirtina, kad A. K., kaip UAB „Explainvid“ akcininkas, iš esmės neturi galimybių gerinti įmonės finansinę padėtį (pvz., papildomai įnašais ir kt.).Be to, „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-4632-1058/2017 A. K., kaip UAB „Explainvid“ vadovui, iškelta administracinio nusižengimo byla dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinant jį kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje), pažeidžiant kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. duomenimis, UAB „Explainvid“ įsiskolinimas valstybės biudžetui – 8 115,60 Eur. Šią informaciją patvirtina ir viešai internete (vmi.lt) skelbiami duomenys apie UAB „Explainvid“ deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos sumą. Pastebėtina, kad įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui taip pat nėra padengtas – 2017 m. rugpjūčio 29 d. viešais duomenimis (draudejai.sodra.lt) skola 9 736,16 Eur).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė