- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-274-368/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pirm.), Vytautas Kursevičius, Liudvika Tupienė
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- UAB „Apsaugos legionas“
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovui UAB „Apsaugos legionas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. N. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu Šiaulių miesto apylinkės teismo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Apsaugos legionas“ pagal LR DK 127 str. 1 d. neteisėtu ir pripažinti, jog jis atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva pagal LR DK 129 str. nuo teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2008-09-30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad pagal 2008-08-08 darbo sutartį buvo priimtas dirbti į UAB „Apsaugos legionas“ apsaugos darbuotoju – stažuotoju. Darbo sutartis buvo sudaryta neterminuota, nustatant išbandymo laikotarpį iki 2008-11-07. 2008 m. spalio mėnesio pradžioje sužinojo, jog yra nuo 2008-09-30 atleistas iš darbo dėl etatų mažinimo. Su įsakymu atleisti iš darbo pasirašytinai supažindintas nebuvo. Pažymoje apie atleidimą darbdavys įrašė, jog yra atleistas iš darbo pačiam prašant pagal LR DK 127 str. 1 d. Apie tokį įrašą sužinojo tik 2008-12-01, teisme nagrinėjant pataisos inspekcijos teikimą. Nesutinka su tokiu atleidimo iš darbo pagrindu, kadangi jokio pareiškimo nutraukti darbo sutartį nerašė.
Atsakovas su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, jog ieškovas 2008-09-30 žinojo, jog yra atleidžiamas iš darbo, žinojo, kad atleidimas neteisėtas, atliktas nesilaikant įstatymo reikalavimų, su juo tinkamai neatsiskaityta. Teismas laikė, kad ieškovas praleido LR DK 297 str. numatytą terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. N. prašo panaikinti 2009 m. vasario 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.Nurodo, kad apie atleidimą iš darbo darbdavio darbo sutarties egzemplioriuje įrašas, nurodant atleidimo pagrindą, padarytas ieškovui nežinant ir su juo ieškovas nebuvo supažindintas. Ieškovo darbo sutarties egzemplioriuje darbdavys atleidimo pagrindo nenurodė, pateikti sutarties nereikalavo. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
2. Nurodo, kad atsakovo teismui pateikti: įsakymas dėl atleidimo; aktas apie ieškovo prašymą nutraukti darbo sutartį dingimą; žurnalai, kuriuose užregistruoti ieškovo prašymas ir aktas yra įforminti darbdavio vienasmeniškai, apie jų sudarymo faktą ieškovas nebuvo informuotas. Visi šie dokumentai nėra griežtos atskaitomybės.
3. Nurodo, kad nesuprantami teismo motyvai, vertinant 2008-11-20 pažymą apie darbą įstaigoje ir T. J. surašytą pažymą bei liudytojo T. J. parodymus. Teismas ieškovo parodymus dėl šių abiejų pažymų vertino kritiškai, o vadovavosi liudytojo T. J., esančio darbo santykiuose su atsakovu, parodymais.
4. Nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog ieškovas praleido LR DK 297 str. numatytą ieškinio senaties terminą, nurodo, kad apie neteisėtą atleidimą iš darbo ieškovas žinojo jau 2008-09-30. Tačiau tai niekuo neįrodyta. Apie tai, kad yra atleistas iš darbo pačiam prašant, ieškovas sužinojo tik 2008-12-01, nagrinėjant teikimą Šiaulių miesto apylinkės teisme, bylos Nr. T-553-771/2008. Teismas sprendime samprotauja, kad ieškovas siekia pakeisti atleidimo pagrindą tik dėl teisme nagrinėto teikimo. Tačiau teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad jau 2008-11-20 ieškovas kreipėsi į darbo biržą dėl registracijos, o pirmas posėdis dėl teikimo įvyko tik 2008-11-24 ir ieškovo iniciatyva buvo prašoma nustatyti visas atleidimo iš darbo aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Apsaugos legionas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad įvertinęs įrodymų visumą, teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Šioje byloje esminis aspektas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas praleido LR DK 297 str. 1 d. numatytą terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, pagal LR CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog teisė yra pažeista. Teismas negali apsiriboti vien ieškovo paaiškinimu, o turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai.
Byloje nustatyta ir to niekas neginčija, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovo G. N. ir atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ buvo sudaryta darbo sutartis, kuri, vadovaujantis LR DK 127 str. 1 d., buvo 2008-09-30 nutraukta (b.l. 4, 20-21). Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateikdamas apeliacinį skundą nurodo, jog apie tai, kad buvo atleistas iš darbo LR DK 127 str. 1 d. pagrindu, t.y. esant darbuotojo pareiškimui, sužinojo tik 2008-12-01.
Su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka ir atmeta jos kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Vienas iš esminių ieškovo argumentų, jog jis tik 2008-12-01 sužinojo, jog yra atleistas iš darbo, esant jo paties pareiškimui, yra tas, jog iki anksčiau nurodytos datos jis manė esąs atleistas dėl etatų mažinimo. Kaip esminį įrodymą ieškovas nurodo T. J. rašytą atsakymą į paties ieškovo paklausimą, kuriame nurodyta, jog „darbuotojas G. N. buvo atleistas nuo š.m. spalio 30 d., kadangi vyko etatų mažinimas“ (b.l. 6). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šia T. J. rašyta pažyma negalima remtis. Juolab, kad T. J., apklaustas teisme liudytoju, nurodė, kad ieškovas pats jo paprašė parašyti raštelį dėl mamos, kadangi mirė tėvas, patį raštelio turinį nurodė G. N., raštelis buvo rašytas, kai ieškovas nebedirbo jau kokį mėnesį, liudytojas T. J. taip pat pripažino, kad jokių darbdavio įgaliojimų rašyti tokio pobūdžio pažymas neturi (b.l. 63), byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad tokius įgaliojimus T. J. turėjo. Ieškovo argumentus, jog jis iki 2008-12-01 turėjo pagrindo manyti, kad yra atleistas iš darbo dėl etatų mažinimo, paneigia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 29 d. UAB „Apsaugos legionas“ direktoriaus M. P. Įsakymo dėl atleidimo Nr. 08/08-23, apsaugos darbuotojas G. N., atsižvelgiant į jo prašymą, 2008-09-30 buvo atleistas iš einamų pareigų, vadovaujantis LR DK 127 str. 1 d. (b.l. 24). Iš UAB „Apsaugos legionas“ 2008 m. spalio 20 d. akto Nr. 08/10-19, kuris pasirašytas įmonės vadovo ir trijų darbuotojų, matyti, kad buvo konstatuotas faktas, jog buvusio darbuotojo G. N. pareiškimas nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. atleisti jį iš darbo jo paties prašymu prie neaiškių aplinkybių pradingo (b.l 30). Aplinkybė, kad toks ieškovo pareiškimas buvo, patvirtina UAB „Apsaugos legionas“ darbuotojų pareiškimų dėl atleidimo iš darbo registracijos žurnale Nr. 99 užregistruotas G. N. 2008-09-29 pareiškimas dėl atleidimo (b.l. 42). UAB „Apsaugos legionas“ 2008 m. spalio 20 d. aktas apie G. N. pareiškimo dėl atleidimo iš darbo dingimo faktą įregistruotas UAB „Apsaugos legionas“ surašytų pažymų, aktų, tarpininkavimų registracijos žurnale (b.l. 44). Visų šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas G. N. 2008-09-30 žinojo, jog yra atleistas iš darbo LR DK 127 str. 1 d. pagrindu.
Pagal LR CK 1.1 str. 3 d. CK normos darbo teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek nereguliuoja specialūs įstatymai. Todėl ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos darbo teisiniams santykiams taikomos, kai šių klausimų nereguliuoja specialūs įstatymai. LR DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu LR DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. LR DK 297 str. 1 d. nustatyta, kad jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą. Nustačius, kad ieškovas G. N. jau 2008-09-30 žinojo apie pažeistą savo subjektinę teisę, nuo šios datos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, kuri baigėsi 2009-10-30, o ieškinys teisme gautas tik 2008-12-05. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje nagrinėjamojoje byloje taikė LR DK 297 str. 1 d. nuostatas, nustatančias vieno mėnesio sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ir esant atsakovo prašymui, jį taikė, ir tai sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškinį (LR CK 1.131str. 1 d.). Juolab, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas G. N. būtų prašęs atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Kadangi ieškovui G. N. suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 28), todėl valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, nepriteistinos (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.