- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-272-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01937-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- Visuomeninei organizacijai Klaipėdos miesto krepšinio klubui „Fortūna“
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Diana Dūdienė
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-272-370/2011
2011 m. balandžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei S. B., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovo atstovei advokatei Dianai Dūdienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-1569-328/2010 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui Visuomeninei organizacijai Klaipėdos miesto krepšinio klubui „Fortūna“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, neišmokėto atlyginimo ir žalos priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-24 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu 2010-02-01 Sportinės veiklos sutarties nutraukimą šalių susitarimu, kuria šalys nutraukė sportinės veiklos sutartį Nr. 09-07, ir pripažinti, kad Sportinės veiklos sutartis Nr. 09-07 nutraukta 6.2 punkto pagrindu, t. y. 2010-04-30 pasibaigus sutarties terminui, priteisti iš atsakovo 8 585 Lt neišmokėto atlyginimo dalį, 440 Lt nuostolių konsultacijoms pas gydytoją, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2009-09-01 sudarė Sportinės veiklos sutartį Nr. 09-07, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei sudaryti sąlygas sportuoti ir mokėti atlyginimą. Sutartyje numatyta jos pabaiga – 2010-04-30. 2010-01-28 klubo prezidentė po įvykusių eilinių krepšinio varžybų sportininkes informavo apie būsimus komandos pasikeitimus. 2010-02-01 įvyko komandos susirinkimas, kuriame buvo aptarta komandoje susiklosčiusi padėtis, analizuojamos pralaimėtų varžybų priežastys, klaidos. Po susirinkimo prezidentė ir vadybininkė pasakė, kad nutraukia su ieškove sutartį, ir liepė pasirašyti kažkokį susitarimą. Šioje situacijoje ieškovė nesuvokė, ką daro, ją ištiko šokas, pradėjo verkti, pasijuto dvasiškai sugniuždyta, todėl susitarime nebuvo išreikšta tikroji jos valia, nes ji akivaizdžiai buvo paveikta, ir tai vienas iš sutarties defektų, darančių susitarimą negaliojančiu. Kad ieškovės valia buvo paveikta, parodo ir tai, kad atsakovas nepateikė siūlymo iš anksto, nesudarė realios galimybės apsvarstyti susitarimą ir pateikti niekieno nepaveiktą nuomonę dėl susitarimo atmetimo ar patvirtinimo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po sportinės veiklos sutarties sudarymo klubo netenkino ieškovės vykdoma veikla. Ieškovė nebuvo tinkamos fizinės ir sportinės formos bei iš esmės nevykdė klubo trenerių nurodymų dėl žaidimo, dėl to ieškovė nebuvo rezultatyvi žaisdama improvizacinį, savo pasirinktą žaidimą, tai dezorganizuodavo komandos žaidimą, žaidimas tapdavo chaotiškas. 2010 metų pradžioje ieškovui siūlyta pakeisti sportinės veiklos sutartimi sulygtą atlygį, jį perskaičiuojant pagal kitų žaidėjų, kurių veiklos rezultatai yra panašūs, atlygį arba nutraukti sportinės veiklos sutartį. Remiantis sutarties 6.3.2. punktu, sportininkei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, klubas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau to nepadarė atsižvelgdamas į tai, kad sportininkė ir ateityje vykdys sportinę veiklą, todėl 2010-02-01, dalyvaujant klubo vadybininkei A. J., tarp klubo prezidentės ir ieškovės įvyko pokalbis, kurio metu ieškovė pasirašė klubo vadybininkės parengtą susitarimo dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo projektą. Jokių neteisėtų veiksmų atsakovas prieš ieškovę neatliko, ieškovė sudarydama susitarimą buvo veiksni ir suprato visas iš šio susitarimo kylančias teisines pasekmes. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad nuo 2010-02-02 ieškovė jokios veiklos klube nevykdė ir nesiekė vykdyti, su ieškove už suteiktas sportininkės paslaugas iki sutarties nutraukimo visiškai atsiskaityta, jokių pretenzijų dėl to ieškovė klubui nėra pareiškusi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-02-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino šalių susitarimą dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo šalių susitarimu negaliojančiu ir įpareigojo atsakovą nutraukti sutartį pagal sutarties 6.2 punktą nuo 2010-04-30 pasibaigus kontrakto terminui. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 8 585 Lt neišmokėto atlyginimo (su mokesčiais), 540 Lt turėtas išlaidas, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovo netenkino ieškovės sportinės veiklos rezultatai komandos žaidimo kontekste, kad klubas vienašališkai iš anksto paruošė kontrakto nutraukimo dokumentą, prieš šalims pasirašant susitarimą, su sportininke nebuvo kalbama atskirai, nebuvo reiškiami įspėjimai, analizuojama situacija kažkaip išskiriant ją iš kitų žaidėjų, kad pasirašytas tik vienas susitarimo egzempliorius, kad po bendro susirinkimo atsakovas iš karto pasiūlė ieškovei nutraukti kontraktą, leidžia teigti, kad ieškovei tai buvo netikėta, sukėlė psichologinę įtampą ar net šoką, suteikia pagrindo išvadai, kad sportininkė dėl emocinės būklės pasirašė tokį susitarimą, kurio turinio ir pasekmių negalėjo tuo momentu įvertinti, todėl toks susitarimas pagal CK 1.91 str. 1 d. pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus šalių sudarytą susitarimą negaliojančiu, yra pagrindas sportinės veiklos sutartį nutraukti pasibaigus jos terminui, t. y. nuo 2010-04-30. Pripažinus sandorį negaliojančiu, ieškovė įgyja teisę į įrodytų nuostolių bei neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-24 sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškinio reikalavimai, ir dėl jų priimti naują sprendimą, t. y. juos atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius dokumentus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas sutarties nutraukimą pripažino negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu, tačiau nenustatė egzistuojant minėtame straipsnyje įtvirtintų faktų visumos. Teismas nenustatė, kad ieškovės valia formavosi jai sunkiomis aplinkybėmis, kurias atsakovas žinojo ir jomis pasinaudojo. Teismo išvadą, kad atsakovas prieš šalims pasirašant susitarimą su ieškove padėties neanalizavo individualiai, paneigia klubo pateikti susirinkimo protokolai. Liudytojai patvirtino, kad ieškovei nuo 2010 m. pradžios siūlyta pakeisti sulygtą atlygį arba nutraukti sutartį, t. y. ieškovei tai buvo žinoma. Ieškovė pasirašė susitarimą laisva valia, suprato pasekmes, tai patvirtina ir aplinkybė, kad ji nuo pasirašymo dienos jokios veiklos klube nebevykdė, pretenzijų nereiškė. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia grindė CK 1.90 str. nuostatomis, tačiau savo suklydimo neįrodė, suklydimo faktą paneigia byloje surinkti įrodymai. Teismas nenurodė, kokio įstatymo pagrindu iš atsakovo ieškovei priteisė atlyginimą nuo 2010-02-01 susitarimo sudarymo iki sutarties termino pabaigos 2010-04-30. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas nepagrįstai jai iš atsakovės priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Be to, teismas priteisė ieškovei nuostolių atlyginimui daugiau, nei pati ieškovė prašė.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad šalys 2009-09-01 sudarė terminuotą Sportinės veiklos sutartį Nr. 09-07 (b. l. 7–10). Sutartis nutraukta 2010-02-01 šalių susitarimu (b. l. 72).
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes įrodinėjo tik savo parodymais. Ieškovė susitarimo dėl sutarties nutraukimo neteisėtumą grindė aplinkybėmis, kad gavusi pasiūlymą nutraukti sutartį šalių susitarimu ją ištiko šokas, ji pradėjo verkti, pasijuto dvasiškai sugniuždyta, klubo prezidentė sugebėjo ieškovę paveikti taip, kad ieškovė susitarimą dėl sutarties nutraukimo pasirašė nesuprasdama neigiamų pasekmių. Šias aplinkybes ieškovė nurodė kaip savo suklydimo priežastis (b. l. 95). CK 1.90 str. nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas laikomas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
Ieškovė savo ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodinėjo vien savo paaiškinimais. Ieškovė neįrodė, kad sudarydama 2010-02-01 susitarimą buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str. 1 d.), neįrodinėjo, kad suklydo dėl susitarimo esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kad susitarimas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamas susitarimas gana aiškus ir suprantamas, atitinka šalių sudarytos Sportinės veiklos sutarties ir ją reglamentuojančio įstatymo sąlygas (sutarties 6.3.1 p., Kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 str. 2 d. 11 p.), nėra nesąžiningas, neteisingas ar neprotingas.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė pasirašė susitarimą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, psichologinės įtampos, sau nenaudingomis sąlygomis, todėl toks susitarimas pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.91 str. 1 dalį. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. CK 1.91 str. 1 dalyje nustatyta, kad sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Ieškovė neįrodinėjo susidėjusių sunkių aplinkybių fakto, o argumentavo savo suklydimu, be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 36–42) matyti, kad atsakovas ieškovei turėjo pretenzijų dėl jos sportinės veiklos rezultatų, todėl galėjo nutraukti Sportinės veiklos sutartį savo iniciatyva sutarties 6.3.2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija mano, kad byloje nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad Sportinės veiklos sutarties nutraukimas šalių susitarimu laikytinas sudarytu labai nenaudingomis sąlygomis. Priedas Nr. 2 prie 2010-02-01 susirinkimo protokolo ir 2010-02-03 protokolas (b. l. 41, 42) paneigia ieškovės nurodytas ir pirmosios instancijos teismo pripažintas aplinkybes, kad ieškovei nebuvo galimybės įvertinti susitarimo esmės, iš minėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei buvo siūloma alternatyva, t. y. tęsti sutartį už mažesnį atlygį, tačiau ieškovė nesutiko. Tas pačias aplinkybes patvirtino liudytojos R. K. ir A. J. teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu (b. l. 116, 119), jos taip pat nurodė, kad ieškovė aptariant sutarties nutraukimo galimybę buvo normalios psichologinės būklės. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad ieškovė yra sportininkė profesionalė (Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 str. 19 d.), pagal kontraktą žaidė užsienyje, todėl jai buvo gerai žinomi jos profesinės veiklos ypatumai, sutarčių sąlygos ir pasekmės.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sandorių galiojimą reglamentuojančias teisės normas, įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CK 329 str. 1 d., 330 str., 185 str.), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Iš ieškovės priteistina 1 380 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 57, 64, 102, 103) ir 424 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 133) atsakovui bei 721 Lt žyminio mokesčio už ieškinį valstybei (CPK 93 str. 1, 4 d., 98 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują.
Ieškovės ieškinį atmesti.
Iš ieškovės S. B. priteisti 1 804 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Klaipėdos miesto krepšinio klubui „Fortūna“ ir 721 Lt žyminio mokesčio valstybei.