Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-210-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-21
Bylos Nr.
1A-232-210-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis
R. V.
Advokatai
Stanislava Šulcaitė
Kategorijos
Pranešėjas Vytautas Kursevičius Kopija

Teisėjas Alfredas Vilbikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-210/2007

Procesinio sprendimo kategorija 2.4., 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Boleslovo Kalainio,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,nuteistajam R. V. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (už 2005-01-23 nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (9) devyniems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (už 2005-01-31 nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (9) devyniems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, įvykdytą nuo 2005-02-05 iki 2005-02-11) laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (4) keturiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (už 2005-02-06 nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (4) keturiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, įvykdytą nuo 2005-03-05 iki 2005-03-09) laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė R. V. paskirta laisvės atėmimas (2) dvejiems metams (9) devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2001-06-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pridedant prie neatliktos bausmės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė bausmė R. V. paskirta laisvės atėmimas (5) penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. V. priteista 2000 Lt A. J. ir 2300 Lt R. B. .

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 23 d., apie 18 val. 00 min., telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino A. J. ir melagingai pranešė, kad turi 2005 m. sausio 20 d. Šiauliuose pagrobtą A. J. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašė sumokėti 2000 Lt už automobilio sugrąžinimą, o A. J. sutikus, liepė nuvežti pinigus ir juos padėti į pašto dėžutę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš kurios 2005 m. sausio 30 d., apie 18 val. 30 min., L. V. paėmė A. J. 2000 Lt.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 31 d., apie 13 val. 30 min., telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino R. B. ir melagingai pranešė, kad turi 2005 m. sausio 28 d. Šiauliuose pagrobtą R. B. automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašė sumokėti 2300 Lt už automobilio sugrąžinimą, o R. B. sutikus, liepė nuvežti pinigus ir juos padėti į pašto dėžutę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš kurios 2005 m. sausio 31 d., apie 14 val. 00 min., L. V. paėmė bendrus R. B. ir V. B. 2300 Lt.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario mėnesio 5-11 dienomis, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino L. B. ir melagingai pranešė, kad turi laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 4 d., 20 val. 30 min., iki 2005 m. vasario 5 d., 12 val. 00 min., Šiauliuose pagrobtą L. B. automobilį Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašė sumokėti 500 eurų (1726 Lt) už automobilio sugrąžinimą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes L. B. atsisakė mokėti pinigus už automobilio sugrąžinimą.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 6 d., laike nuo 19 val. 00 min. iki 20 val. 00 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino M. K. ir melagingai pranešė, kad turi 2005 m. vasario 2 d. Šiauliuose pagrobtą M. K. automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašė sumokėti 1500 Lt už automobilio sugrąžinimą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes M. K. atsisakė mokėti pinigus už automobilio sugrąžinimą.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 5 d., apie 17 val. 00 min., telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino A. G. ir melagingai pranešė, kad turi 2005 m. kovo 3 d. Šiauliuose pagrobtą A. G. automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašė sumokėti 1200 Lt už automobilio sugrąžinimą, bei 2005 m. kovo 9 d., 16 val. 30 min., paskambinęs telefonu liepė nuvežti pinigus ir juos padėti į pašto dėžutę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios 2005 m. kovo 9 d., apie 16 val. 30 min., L. V. paėmė 50 Lt bei pasikėsino įgyti 1200 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes A. G. pinigų už automobilio sugrąžinimą nemokėjo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, sušvelninti paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, ir įskaičiuoti į bausmės laiką nuo 2005-03-09 jo Šiaulių tardymo izoliatoriuje išbūtą laiką.

Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta bei neteisinga, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti pažeidimai, į kuriuos neatsižvelgė ir teismas, išnagrinėjęs bylą paviršutiniškai.

Apeliantas teigia, jog byloje nėra tiesioginių jo kaltės įrodymų, o telefonas ir SIM kortelė, kurie buvo rasti Marijampolės pataisos namuose, nepriklauso jam, ką įrodo byloje esantys tarnybiniai pranešimai, aktas dėl atliktos kratos.

Apeliantas taip pat nurodo, jog jis atsisakė, kad būtų atliekama jo balso fonoskopinė ekspertizė, kadangi šios ekspertizės išvados nėra tikslios 100 procentų, o tik 95-97 procentais, todėl negali būti įrodymu.

Apeliantas teigia, jog perduodant bylą teismui jam nebuvo leista pilnai susipažinti su bylos medžiaga, jo prašymas buvo atmestas, o su byla leista susipažinti tik jam gavus kaltinamąjį aktą.

Apeliantas taip pat prašo atkreipti dėmesį į nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu darytą apklausą, nes šioje apklausoje nukentėjusiojo nurodyti duomenys nesutampa su telekomunikacijų išklotinėmis. Taip pat nurodo, jog nukentėjusiųjų R. B. bei L. B. parodymai yra prieštaringi, dėl ko mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas paviršutiniškai, o teismas nepakankamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei faktus, buvo šališkas nukentėjusiųjų naudai.

Taip pat apeliantas nurodo, jog į bausmės laiką jam neįskaičiuotas laikas, kurį jis išbuvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, būdamas konvojuotas iš pataisos namų, nuo 2005-03-09.

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą, kurioje R. V. pripažino kaltu penkiomis nusikalstamomis veikomis, išnagrinėjo visapusiškai, išsamiai ir bešališkai, įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos tarptautinių teisės aktų ir nusistovėjusios, suformuotos tokio pobūdžio bylose, teisminės praktikos. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi visą bylos dokumentinę medžiagą, teismo proceso eigą ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvus, ir argumentus.

Apeliantas savo skundo galutine formuluote iš esmės neginčija savo kaltės, tik atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į jo manymu padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, teigdamas, kad jie sukliudė teismui teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą, o nuosprendis paremtas paviršutiniškai ištirtais įrodymais, bei nurodo, kad tiesioginių jo kaltės įrodymų byloje tiesiog nėra, todėl tik prašo, kad paskirtoji bausmė jam būtų sumažinta, o į bausmės laiką įskaitytas laikas, kai jis iš įkalinimo vietos – Marijampolės pataisos namų buvo etapuotas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir su juo buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje, nes toks įskaitymas, jo manymu, būtų teisingas, kadangi jo perkėlimas ir laikymas Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra susiję su naujos bylos tyrimu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistojo apeliacinį skundą, įvertino bylą ir pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinio skundo ribose, taip pat, nagrinėdama nuteistojo apeliacinį skundą, patikrino bylą visa jos apimtimi, ir visumos gautų apeliacinio proceso metu duomenų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visumą įrodymų, susiejęs juos į vieningą visumą, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, ir pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dviejuose kaltinimo epizoduose), ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (trijuose kaltinimo epizoduose).

Nors nuteistasis ir teigia, kad jo kaltės tiesioginių įrodymų teismas neatrado, toks jo teiginys paneigiamas bylos duomenimis bei priimtu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ir jo argumentacija, su kuria apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka. Štai bylos duomenimis,- telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti nuteistojo pokalbiai su jo žmona, bei nukentėjusiaisiais, šių pokalbių turinys, detalės, rasti kratos metu nuteistojo kalinimo vietoje daiktai – telefonas, SIM kortelė, laikraštis „Express Kontaktas“, kuriame publikuojami įvairūs skelbimai, o asmens kratos metu pas nuteistąjį SIM kortelė su nutrintu numeriu, nukentėjusiųjų parodymų visuma apie pokalbių su kaltininku turinį, nuteistojo žmonos L. V. parodymų visuma apie nuteistojo skambučius iš įkalinimo vietos jai, nuteistojo nurodymai jai paimti iš jo nurodytos vietos ir nurodytu laiku pinigus, bei juos pervesti jo nurodytiems asmenims, pinigų pervedimo operacijos ir pinigų sumos, bei kiti jos veiksmai, taip pat kiti teismo ištirti ir įvertinti duomenys visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidžia nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų turinį ir juos pagrindžia, taigi nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteitojo R. V. kaltės, pagrindo nėra. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad telefonas ir SIM kortelė, kurie buvo rasti Marijampolės pataisos namuose nepriklauso jam, iš dalies paneigta aukščiau nurodytais duomenimis, be to ši aplinkybė iš principo neturi esminės reikšmės vertinant nuteistojo nusikalstamus veiksmus, nes jie susiję tik su nusikaltimo darymui panaudotus įrankius - paminėtas ryšio priemones. Nuteistasis nuteistas ne už nelegalų telefono aparato laikymą, o tai, kad jis šiomis priemonėmis naudojosi neneigia nei pats nuteistasis, bei patvirtina aukščiau nurodyti įrodymai.

Šalies argumentai

Apelianto skundo teiginys, kad jis atsisakė pateikti savo balso pavyzdžius fonoskopinei ekspertizei todėl, kad jis nepasitiki ekspertizės galimybėmis, apskritai nesuprantamas ir vertintinas kaip siekis apriboti įrodymų rinkimą, nes bet koks įrodymas byloje nėra vien tik kaltinantis, jis gali būti ir teisinantis kaltininką, o šiuo atveju ekspertizės rezultatas iš anksto negalėjo būti žinomas nei kaltinimą palaikančiam prokurorui, nei teismui, nei pačiam kaltininkui, taigi vengimas tiesos atskleidimo jau yra neteisinga pozicija ir tam tikrose sąlygose rodo vengiančiojo asmens baimes, kad bus atskleistas jo melas.

Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia kad nukentėjusiosios R. B. ir L. B. yra davusios prieštaringus parodymus. Kolegijai kyla klausimas kam šie parodymai prieštaringi, jei jo iškeltai versijai, tai toks prieštaravimas yra pagrįstas nes nukentėjusiųjų ir kaltinamojo statusai skirtingi – kaltinamasis ginasi, o nukentėjusiosios nori kad būtų išaiškintas nusikaltimas, tačiau jų parodymai visumoje viso bylos proceso metu esminėse ir svarbiausiose aplinkybėse nuoseklūs, todėl jais abejoti ir pirmosios instancijos teismas, ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagrindo neturėjo ir neturi. Dėl nukentėjusiojo J. parodymų vertinimo, kolegija yra tos pačios nuomonės, kaip ir dėl R. B. ir L. B. , nes jie iš esmės tik atskleidžia dalį nusikalstamos veikos ir tiesiogiai nenurodo į nuteistąjį, kaip asmenį, kuris iš jų reikalavo pinigų, tačiau jų parodymus susiejus su kitais įrodymais – telekomunikacijų tinklais gautų pokalbių išklotinėmis, jų turiniu, laiku, kada vyko pokalbiai, vieta iš kuri jie buvo vedami, kratos protokolais, liudytojos L. V. parodymais, bei kitais įrodymais akivaizdu, kad šie duomenys patikimi ir priešingai nei teigia nuteistasis visiškai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir atskleidžia nusikalstamos veikos, kurią įvykdė kaltinamasis, turinį ir apimtis.

Dėl įrodymų vertinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnį, įrodymais gali būti bet kokie duomenys, jeigu jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys įrodymais tampa tik tuomet, kai procesas vyksta teisme ir tik tada, kai teismas šiuos duomenis pripažįsta įrodymais. Pažymėtina, jog įrodymu gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, arba paneigti tariamas versijas. Apylinkės teismo surašyto apkaltinamojo nuosprendžio analizė leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad teismas visus pateiktus duomenis ištyrė ir įvertino esmingai nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų, ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl R. V. kaltės ir veikos kvalifikacijos.

Dėl teisės susipažinti su bylos medžiaga.

Šalies argumentai

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta jo teisė susipažinti su bylos medžiaga, tačiau byloje užfiksuoti duomenys tokį jo teiginį paneigia. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis su visa bylos medžiaga susipažino 2006-11-15, kartu su savo advokate S.Šulcaite, apie ką liudija susipažinimo protokolai (b.l. 124-125, t. 4; ir b.l. 176-177, t. 4). Apie tai nuteistasis savo ranka padarė atitinkamus įrašus, todėl šis jo skundo argumentas netenkinamas. Be to apeliantas pats teigia, kad su visa byla jam visgi buvo leista dar kart susipažinti gavus kaltinamąjį aktą. Todėl kolegija konstatuoja, kad nuteistojo asmens procesinės ir Konvencijoje garantuotos teisė nebuvo suvaržytos ar kitaip pažeistos.

Dėl kitu nuosprendžiu paskirtos ir atliekamos bausmės įskaitymo į bausmės laiką.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, kai galutinė bausmė paskiriama vadovaujantis paminėta teisės norma, į bausmės laiką turi būti įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį. Tai reiškia, kad ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausmė įskaitoma tik tuomet, kai nauja nusikalstama veika padaryta prieš pirmąjį nuosprendį. Jei nusikalstama veika padaryta jau priėmus nuosprendį, o ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtoji bausmė dar neatlikta, tokiu atveju ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausmė į galutinės bausmės laiką negali būti įskaitoma, nes šiuo atveju bendrinami nuosprendžiai (BK 64 straipsnis), bet ne paskirtosios bausmės (BK 63 straipsnis), todėl subendrinant nuosprendžius tokiu būdu, prie naujai paskirtos bausmės pridedama ne visa paskirtoji ankstesniuoju nuosprendžiu bausmė, bet neatliktos bausmės dalis – arba visa, arba jos dalis, o jei neatliktoji bausmės dalis yra didesnė už naujai paskirtąją, tokiu būdu naujai paskirtoji bausmė visiškai ar iš dalies pridedama prie neatliktos bausmės.

Bylos duomenų analizė, 2001-06-19 Kauno apygardos teismo nuosprendis byloja, kad neatliktoji ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis yra žymiai didesnė, nei naujuoju nuosprendžiu paskirtoji, todėl apylinkės teismas pagrįstai prie šios neatliktosios dalies pridėjo dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, o kadangi bendrinama buvo BK 64 straipsnio taisyklėmis, ankstesniuoju nuosprendžiu atlikta dalis nuosprendžiu neįskaitoma, nes tai padaroma be atskiros nuorodos, apskaičiuojant neatliktąją bausmės dalį.

Nuteistajam netaikytinas ir BK 66 straipsnis, nes jis šioje byloje nebuvo suimtas, o atlikinėjo bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, o jo etapavimas tardymo veiksmų atlikimui į Šiaulių tardymo izoliatorių negali būti pagrindu šį laiką įskaityti į bausmės laiką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės

Bausmė paskyrimą už nusikalstamas veikas reglamentuoja konkrečios specialiosios dalies sankcijoje nurodyti bausmių už konkrečią veiką dydžiai ir baudžiamojo kodekso bendrosios dalies VIII asis skyrius. Apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį už penkias konkrečias veikas specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytų bausmės dydžių nepažeidė, paskyrė tinkamas įstatyme numatytas bausmes. BK 54 straipsnis numato, kad bausmės skyrimui svarbu ir nusikalstamos veikos pavojingumas, ir kaltės forma, ir stadija, ir veikos motyvai bei tikslai, ir kaltininko asmenybė, ir kitos aplinkybės. Nuteistasis nusikalstamą veikas įvykdė atlikdamas bausmę už kitą labai sunkų nusikaltimą, būdamas įkalinimo įstaigoje, nors padarytos veikos savo esme yra nesunkūs nusikaltimai, tačiau jų sistema, padariniai, bei kaltininko asmenybė, taip pat BK 27 ir 56 straipsnių nuostatos ir taisyklės įgalino ir įpareigojo teismą skirti bausmę artimą sankcijos už šias veikas vidurkiui, ką apylinkės teismas ir padarė. Todėl mažinti ar kitaip švelninti paskirtąją bausmę, kolegija pagrindo neturi. Prašymas netenkinamas.

Kitų pagrindų keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį kolegija nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Nijolė MatuzevičienėBoleslovas KalainisKopija tikraTeisėjasVytautas Kursevičius