Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-11 · Administracinė byla Nr. AS-525-177-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
AS-525-177-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Administracinė byla Nr. AS525-177/2011Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2011 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P-195 (toliau – ir Įsakymas). Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla ir įsigalios galutinis teismo sprendimas, sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti STT atleisti jį iš užimamų pareigų ir iš tarnybos STT.

Nurodė, jog po jo atleidimo iš tarnybos STT 2011 m. sausio 17 d. nebus įmanoma įvykdyti teismo sprendimo pagal jo skundo reikalavimą, kadangi tokiu atveju reikės spręsti ne tik dėl Įsakymo panaikinimo, bet ir dėl jo grąžinimo į tarnybą. Pagal teisės aktus STT pareigūno grąžinimui į tarnybą taikoma sudėtinga ir ilga procedūra – būtinas medicininis sveikatos patikrinimas, kiti specialūs patikrinimai. Todėl kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, kol bus atliktos grąžinimo į tarnybą procedūros, gali praeiti daugiau nei vieneri metai, o tokiu atveju šio pareiškėjo skundo, kaip ir ankstesnio skundo reikalavimų įvykdymas, iš viso gali prarasti prasmę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi, be kita ko, atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007), įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų neigiamų pasekmių. Pareiškėjui ateityje galimai kilsiantys neigiami padariniai dėl ginčijamo Įsakymo nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl būsimo palankaus pareiškėjui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje dėl STT direktoriaus 2010 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. P-116 teisėtumo tėra prielaida ir negali būti vertinama kaip reali grėsmė sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymui. Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog panaikinus Įsakymą, bus realios kliūtys atkurti pažeistas pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties dalį dėl jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetimo, t. y. panaikinti tokią teismo nutarties dalį ir priimti naują – pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą bei uždrausti atsakovui atleisti jį iš užimamų pareigų ir iš tarnybos STT. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nurodo, kad pateikė teismui skundą dėl STT direktoriaus 2010 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. P-116 „Dėl V. S. tarnybos laiko nepratęsimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-116) (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-21 sprendimas apskųstas apeliacine tvarka), tačiau STT direktorius vis tiek, vadovaudamasis apskųstu neteisėtu įsakymu, priėmė Įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš STT Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigų ir iš tarnybos STT nuo 2011 m. sausio 17 d. Pabrėžia, jog tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkins jo apeliacinio skundo reikalavimus panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą ir skundžiamą įsakymą bei įpareigoti STT pratęsti pareiškėjo tarnybos laiką iki 2013 m. sausio 17 d., turės būti panaikintas ir Įsakymas. Tuo tarpu po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos STT 2011 m. sausio 17 d. nebus įmanoma įvykdyti teismo sprendimo pagal pareiškėjo pateikto skundo reikalavimą, nes turės būti sprendžiamas klausimas ne tik dėl Įsakymo panaikinimo, bet ir dėl jo grąžinimo į tarnybą.

2. Teigia, jog bylos dėl Įsakymo Nr. P-116 išsprendimas turi prejudicinę reikšmę, nagrinėjant jo skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kiek tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tiek ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dėl didelių darbo krūvių užtrunka bylų nagrinėjimas, pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimas gali užtrukti ilgai, taip pat ilgai trunka grąžinimo į tarnybą procedūros, todėl gali praeiti netgi dveji metai, o tokiu atveju pareiškėjo reikalavimas pratęsti jo tarnybos STT laiką iki 2013 m. sausio 17 d. praras bet kokią prasmę.

3. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentą dėl galimai palankaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo byloje, kurioje ginčijamas Įsakymas Nr. P-116, grindė prielaidomis.

4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodytą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu sukeltas neigiamas pasekmes, jų įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pabrėžia, jog jis buvo atleistas iš tarnybos STT prieš jo valią, o jis šioje situacijoje yra silpnesnis darbo santykių dalyvis. Tuo tarpu atleidimas iš STT sukels jam neigiamas pasekmes, nes jis praras darbą, pragyvenimo šaltinį. Pabrėžia, jog jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesukels jokių negatyvių teisinių padarinių nei atsakovui, nei kitiems asmenims, nes toks prašomų priemonių taikymas tik išsaugos susidariusią teisinę situaciją iki galutinio teismo sprendimo dėl ginčijamų atsakovo aktų įsiteisėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas STT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu pareiškėjas siekia išvengti, jo nuomone, galimų neigiamų padarinių ateityje, tačiau tai nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

2. Pažymi, jog pareiškėjas administracinėje byloje, kurioje ginčijamas Įsakymo Nr. P-116 teisėtumas, kreipėsi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (sustabdyti Įsakymo Nr. P-116 galiojimą) taikymo, tačiau 2011 m. sausio 6 d. nutartimi tokie pareiškėjo prašymai atmesti.

3. Pabrėžia, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės negalėtų būti įgyvendintos, nes Įsakymu pareiškėjas iš pareigų atleistas 2011 m. sausio 17 d. Todėl skundžiamas Įsakymas yra įgyvendintas, o tarnybos santykiai pasibaigę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įsakymą, kuriuo, inter alia, jis atleistas iš Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigų 2011 m. sausio 17 d., o 2011 m. sausio 18 d. panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Pareiškėjas prašė laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą bei uždrausti atsakovui atleisti jį iš užimamų pareigų bei iš tarnybos STT. Pareiškėjo prašymas iš esmės pagrįstas tuo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama byla dėl Įsakymo Nr. P-116, kuris buvo pagrindu priimti ginčijamą Įsakymą, panaikinimo, todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, reikalavimas dėl tarnybos laiko pratęsimo taptų beprasmis ir nebūtų galimybės įgyvendinti teismo sprendimo.

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra sprendžiamas, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Kitaip tariant, sprendžiamas būtent toje byloje, kurioje pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareikšto reikalavimo užtikrinimo klausimas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl kitoje byloje pareikšto reikalavimo užtikrinimo ir atitinkamai tokio reikalavimo pagrindu priimto teismo sprendimo įvykdymo negalimumo šiuo atveju negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones būtent šioje byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl kito administracinio akto panaikinimo. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai dėl reikalavimo dėl tarnybos laiko pratęsimo tapimo beprasmiu galėjo būti pagrindas spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtent toje byloje, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybos laiko nepratęsimo.

Kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas sprendžiamas būtent atsižvelgiant į galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo toje konkrečioje byloje galimybę, jų nepritaikius, pareiškėjo teiginiai dėl teismo sprendimo byloje dėl Įsakymo Nr. P-116 panaikinimo svarbos šiai bylai patys savaime negali patvirtinti prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo būtinybės.

Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą patenkinti jo prašymą ir pritaikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Bylos medžiaga nepatvirtina, jog, nepatenkinus pareiškėjo prašymo ir galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Be to, net ir tuo atveju, jeigu galimai panaikinus Įsakymą, nebūtų galimybės pareiškėjo grąžinti į buvusias pareigas, teisės aktai įtvirtina tam tikrus kompensavimo mechanizmus, kurių taikymas pats savaime negali būti vertinamas kaip pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas ar negalimumas. Pastebėtina ir tai, jog, kaip pagrįstai nurodė atsakovas ir iš esmės patvirtina ir bylos medžiaga, Įsakymas jau yra įvykdytas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas prarado prasmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo V. S. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas