Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 8 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2006-05-16 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. aštuoniasdešimties parų areštu, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. apie 18 val. kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, iš pykčio dėl asmeninių nesutarimų, rankos kumščiu ir kojomis sudavė ne mažiau keturiolikos smūgių A. S. į veidą, galvą bei kitas kūno vietas ir padarė jam paviršinius dešinio antakio, nosies šaknies, kairės kaktos pusės, kairio smilkinio, viršutinės lūpos, dešinės alkūnės, kairio kelio, kairės šlaunies, nugaros odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, dešinėje nugaros pusėje ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, sukėlusį gyvybinį galvos smegenų veiklos sutrikimą, nuo kurio nukentėjusysis A. S. mirė, t.y. tyčia nužudė A. S..

Kaltinamasis V. B. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino pilnai ir parodė, kad 2007-08-27 kartu su D. E., jo tėvu ir seserimi, D. E. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu jis alkoholį vartojo jau trečią dieną iš eilės. Tą dieną jis nupirko keturis litrus alaus ir du butelius degtinės. Vidurdienį pas juos atvažiavo A. S. ir pasiūlė visiems pirkti malkų. Jis sutiko pirkti malkas iš A. S. ir sumokėjo jam pinigus už tai – 300 litų. A. S. pažadėjo neužilgo atvežti malkas. Veždamas malkas pas jį į Jackagalio kaimą, A. S. pažadėjo sustoti prie D. E. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir jį paimti. A. S. išėjus, jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Palaukęs apie 3 valandas ir nesulaukęs A. S., jis nutarė nueiti pas A. S. ir išsiaiškinti, kodėl šis neatvežė malkų. Tuo metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl girtumo nepamena, ar pas A. S. kartu su juo ėjo ir D. E.. Jis paklausė A. S., kur jo malkos. A. S. atsakė, kad negavo mašinos, todėl neatvežė malkų. Tada jis rankos kumščiu sudavė A. S. vieną kartą į veidą. Po šio smūgio A. S. nukritus ant grindų, jis spardė kojomis gulintį A. S.. Galėjo būti, kad jis A. S. sudavė 14 smūgių. Jis (V. B.) taip pat teigia, kad niekas kitas – tik jis – sumušė A. S.. Išeidamas iš A. S. namų jis A. S. paliko gulintį. Po to jis grįžo pas D. E. į namus. Jis A. S. nužudyti nenorėjo, mušdamas apie pasekmes nepagalvojo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. parodė, kad V. B. pažįsta, jis lankydavosi pas A. S.. 2007-08-27 ji buvo namuose. Jos sūnus A. S. taip pat buvo namuose. Apie 18 val., jai būnant savo namo kieme, atėjo V. B. ir D. E.. Jie abu buvo neblaivūs. Tuo metu namo viduje buvęs A. S. buvo užrakinęs namo duris. A. S. atidarius namo duris, V. B. įėjo į namo vidų ir pradėjo mušti A. S.. V. B. klausė A. S. apie malkas. Tuo metu ji buvo lauke, o D. E. namo prieangyje. Ji matė, kad A. S. mušė V. B.. Ji V. B. sakė nemušti A. S., perspėjo, kad iškvies policiją. Tada V. B. baigė mušti A. S. ir kartu su D. E. išėjo. D. E. A. S. nemušė ir jokio smurto prieš jį nevartojo. A. S. pats jokių malkų neruošė, jų iš nieko nepirko ir niekam nepardavinėjo. Apie tai turėjo būti žinoma ir V. B.. Ji mano, kad A. S. V. B. būtų išvežęs jai priklausančias malkas. A. S. ir V. B. mažai bendraudavo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), A. S. gyvenamajame name. Šis namas yra medinis. Į namo vidų patenkama pro atidarytas prieangio duris. Namo prieangis be stiklų. Iš namo prieangio patenkama į namo koridorių. Dešinėje koridoriaus pusėje yra durys, vedančios į namo virtuvę. Nuo priekinės koridoriaus pusės 1,6 m. atstumu yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. 4 cm. atstumu nuo šios dėmės yra kita tokia pat dėmė. Aplink šią dėmę yra tokių pat mažų dėmių, panašių į kraujo lašus. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta. (b.l. 5-9)

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. B. parodė namą, kuriame gyveno A. S. ir kuriame jis sumušė A. S., parodė kaip jis sudavė smūgius A. S., parodė vietą, kurioje A. S. nukrito po suduoto smūgio, parodė kaip jis spardė gulintį A. S.. (b.l. 96-99)

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M578/07(05) matyti, kad A. S. mirties priežastis – gyvybinės galvos smegenų veiklos sutrikimas, išsivystęs po galvos traumos, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje. A. S. lavone nustatyti paviršiniai dešinio antakio, nosies šaknies, kairės kaktos pusės, kairio smilkinio, viršutinės lūpos, dešinės alkūnės, kairio kelio, kairės šlaunies, nugaros odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, dešinėje nugaros pusėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje. A. S. mirė 2007 m. rugpjūčio 28 d. 16.15 val. A. S. mirtį lėmė galvos smegenų sužalojimas. A. S. sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau 14 smūgių. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje bei paviršutinis dešinės alkūnės odos nubrozdinimas A. S. galėjo būti padaryti dengiantis galvą nuo smūgių kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais (jais galėjo būti ir batų viršūnės). Sužalojimai padaryti keletą-keliolika valandų prieš patenkant į Anykščių ligoninę. (b.l. 28-30).

Iš 2007-09-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados Nr. 111 matyti, kad V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu bei iki to nesirgo psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. B. priverstinis psichiatrinis gydymas nereikalingas, skirti jam stacionarinę psichiatrinę ekspertizę netikslinga. (b.l. 118-119)

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad A. S. mirė nuo galvos smegenų sužalojimo ir po jo išsivysčiusio gyvybinės galvos smegenų veiklos sutrikimo. Kaltinamasis V. B. teismo posėdžio metu pripažino sudavęs rankos kumščiu A. S. vieną kartą į veidą, o po šio smūgio A. S. nukritus ant grindų, spardęs A. S. kojomis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 89-90, 93-94) V. B. prisipažino sudavęs rankos kumščiu vieną kartą į veidą A. S., o po šio smūgio A. S. nukritus ant grindų, spardęs A. S. į pilvą, krūtinę, galvą, taip pat sudavęs gulinčiam A. S. ranka į galvą. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. B. taip pat prisipažino, jog sudavė ranka A. S. į galvą, o po to spardė gulintį A. S. ir parodė nusikalstamos veikos padarymo vietą bei būdą (b.l. 96-99). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu ji buvo savo namo kieme ir pro praviras namo duris matė, kaip V. B. sumušė A. S.. Tuo tarpu D. E. buvo namo prieangyje ir jokio smurto prieš A. S. nevartojo. Ji matė, kad nuo pirmų V. B. suduotų smūgių A. S. pargriuvo ant grindų. Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog tuo metu, kai A. S. atidarė duris, jis nebuvo sumuštas (b.l. 89-90, 93-94, 96-99). Teismo posėdžio metu V. B. parodė, jog niekas kitas A. S. sumušti negalėjo, kaip tik jis. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. parodė, jog ji sužalotą A. S. pamatė tik po V. B. išėjimo. Tokiu būdu nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sužalojimus A. S. galvoje, lydimus gyvybinės galvos smegenų veiklos sutrikimo, padarė V. B. ir tarp šių sužalojimų bei A. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis V. B. pripažino sudavęs smūgius A. S. rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas, tačiau tvirtino šiais savo veiksmais nenorėjęs nužudyti A. S. – tiesiog neapskaičiavęs suduotų smūgių stiprumo ir kiekio. Po pirmojo smūgio sudavimo ranka A. S. į galvą, V. B. tęsė A. S. mušimą ir spardė jį gulintį. Ši veiksmų seka rodo, kad V. B. pilnai kontroliavo savo veiksmus ir realizavo savo norą sužaloti A. S.. Kaltinamasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino nenorėjęs nužudyti A. S., tačiau nustatytos faktinės aplinkybės – smūgių sudavimas į galvą, t.y. pavojingą gyvybei vietą, A. S. spardymas kojomis ir palikimas po sužalojimo be pagalbos, rodo, kad V. B. suprato pavojingą savo veikos pobūdį, numatė pavojingas pasekmes ir nors jų, t.y. A. S. mirties, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia.

Įvertinęs šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., sudėtį.

Skirdamas bausmę V. B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

V. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino pilnai ir nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismo posėdžio metu V. B. taip pat atsiprašė nukentėjusiosios. Anksčiau tai padaryti V. B. teigė negalėjęs, nes buvo suimtas. Tai leidžia teigti, kad V. B. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

V. B. nurodė, kad dvi dienas iš eilės prieš įvykį jis vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną jis taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Nuėjęs pas A. S. į namus, įvykio metu, jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusioji M. S. taip pat parodė, kad V. B. įvykio metu buvo neblaivus. Šios aplinkybės rodo, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šis jo apsvaigimas turėjo įtakos tam, todėl tai laikytina V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 27 str. prasme, asmuo laikomas recidyvistu po to, kai jis, būdamas teistu už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. V. B. naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, už kurį jis buvo nuteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2006-05-16 nuosprendžiu, todėl BK 27 str. prasme, V. B. yra recidyvistas.

BK 56 straipsnyje įtvirtinta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, už padarytą nusikaltimą V. B. skiriama laisvės atėmimo bausmė.

V. B. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Šis nusikaltimas baigtas. V. B. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės nebepataisomos. V. B. naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (b.l. 127-144), administracine tvarka nebaustas (b.l. 126), charakterizuojamas blogai (b.l. 102), nusikaltimo padarymo metu dirbo. Atsižvelgęs į visas šias bei atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. B. skiriant BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą jos vidurkiui.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2044 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 15-16). Ji prašė priteisti 100 Lt aukai kunigui, 600 Lt gedulingų pietų, 160 Lt gėlėms, 60 Lt duobkasiams, 100 Lt laidotuvių metu giedojusiems žmonėms ir 1024 Lt lavono sutvarkymo ir transportavimo išlaidoms atlyginti. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. patikslino savo civilinį ieškinį – prašė sumažinti civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti, išskaičiuojant iš jo gautą laidojimo pašalpą ir priteisti 50000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. S. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas pilnai. Iš M. S. teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ji sūnaus A. S. laidotuvėms išleido 2044 litus. Ši suma nėra per didelė ir atitinka realybę. Tačiau nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. S. pagal žalos atsiradimo metu galiojusią 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio redakciją buvo išmokėta 6 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 780 litų dydžio laidojimo pašalpa. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. patvirtino, kad gavo šią pašalpą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusiajai M. S. neatlyginta 1264 litų dydžio turtinė žala (2044-780=1264), kuri priteistina iš kaltinamojo V. B..

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. S. pareikštas 50000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. M. S. sūnaus A. S. nužudymu iš tikrųjų padaryta didelė moralinė žala. Nukentėjusioji neteko savo sūnaus, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pasekmes, V. B. kaltę, jo turtinę padėtį, kitas aplinkybes, o taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios M. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltininko priteistina 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų dydžio suma.

Baudžiamojoje byloje 100000 litų dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. S. atlyginti patirtą neturtinę žalą pareiškė ir Anykščių rajono apylinkės prokuratūra (b.l. 19-20). BPK 117 str. įtvirtinta, kad prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, kai nusikalstama veika padaryta žala valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų ir tik tada, jeigu civilinis ieškinys nepareikštas. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. buvo pareiškusi civilinį ieškinį (b.l. 15-16), todėl prokuroras neprivalėjo pareikšti ieškinio. Be to, baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad V. B. padarė žalą valstybei. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. negali teisme ginti savo interesų dėl BPK 117 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Atvirkščiai, teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. pati patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, prokuroro pareikštas 100000 Lt dydžio civilinis ieškinys M. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti nepagrįstas ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Į bausmės laiką įskaityti V. B. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. sausio 16 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę palikti nepakeistą.

Iš V. B. priteisti M. S. 1264 (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt keturi) litų turtinei žalai atlyginti bei 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Anykščių rajono apylinkės prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o V. B. per tą patį terminą nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.