Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (šešiolika nusikalstamų veikų) galutine subendrinta bausme – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį subendrinta bausme – 1 metų laisvės apribojimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant draudimus ir įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. P. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2024 m. vasario 14 d. apie 10.50 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,229 g (?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,8 %), kol 2024 m. vasario 14 d. apie 10.50 val. (duomenys neskelbtini), kol policijos pareigūnas A. P. dalinės apžiūros metu rado ir paėmė minėtą narkotinės medžiagos kiekį.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad bylai reikšmingu laiku jis buvo susitikęs su draugais, važiavo automobiliu ir sustojo už apleistos parduotuvės (duomenys neskelbtini) parūkyti „žolės“. Šią narkotinę medžiagą buvo nusipirkęs prieš 2–3 metus savo vartojimui. Tam tikru atvyko policijos pareigūnai, kuriems pats atidavė „žolę“ iš kišenės. Anksčiau prieš porą metų teko vartoti narkotinę medžiagą. Po nagrinėjamo įvykio gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata ir rastas malūnėlis. Neigiamai vertina savo veiksmus. Neoficialiai dirba (padeda statyti draugui namą), ieškosi darbo, neturi profesijos. Yra baustas administracine tvarka, sumokėjęs baudas. Turi antstoliams apie 7 000 Eur skolų. Ateityje neplanuoja nusikalsti.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

1) žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, paimto 2024 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini), atliekant dalinę A. P. apžiūrą, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,229 g (?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,8 %);

2) A. P. rankų nuoplovoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 58–60).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) – narkotinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

A. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku neteisėtai disponavęs narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) – neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. A. P. kaltę patvirtina liudytojų M. R. ir D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, 2024 m. vasario 14 d. tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas iš pareigūno „BODY“ kameros ir 2024 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Tai, kad A. P. neteisėtai disponuojama medžiaga yra narkotinė, patvirtina 2024 m. spalio 15 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą narkotinę medžiagą.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar A. P. laikytos medžiagos kiekis, t. y. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,229 g (?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,8 %), atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį norminį teisės aktą, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g. Taigi, nagrinėjamu atveju A. P. 0,229 g neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio kiekio, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojama medžiaga – kanapės (antžeminės dalys).

A. P. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis).

A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau penkis kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 180–188), taip pat trauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 189–193). Jis yra jauno amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirba (b. l. 89), registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie A. P. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. P. paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

A. P. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 14 d. 10.50 val. iki 2024 m. vasario 15 d. 7.37 val. (viena diena) (b. l. 96–99, 116–117). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114–115).

1) sunaikinti po specialaus tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis), perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7 (b. l. 61);

2) sunaikinti voką su tuščiu plastikiniu užspaudžiamu maišeliu, rankų nuoplova ir objektų pakuotėmis, perduotomis saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (b. l. 64).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-00301 dėl 145,83 Eur už A. P. gynusios advokatės V. Bazienės darbo užmokestį (b. l. 161–163). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažinti būtinais BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėja paskirta nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 14 d. 10.50 val. iki 2024 m. vasario 15 d. 7.37 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

A. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) sunaikinti po specialaus tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis), perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) sunaikinti voką su tuščiu plastikiniu užspaudžiamu maišeliu, rankų nuoplova ir objektų pakuotėmis, perduotomis saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69.

Iš A. P. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.