Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2021-02-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-85-899/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
A15.-85-899/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00001-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Bronius Vinciūnas (pirm.)
Pažeidėjas
V. S.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-85-899/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00001-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.5.4; 1.5.7; 16.9.8.2; 16.9.10; 21.9.9; 21.9.10; 21.11.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 11 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S.,institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui D. M.,vertėjai D. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones nėra įgijęs, stabdomas skiriamaisiais policijos ženklais žymėto policijos tarnybinio automobilio su įjungtais specialiaisiais raudonais ir mėlynais švyturėliais bei garsiniu signalu ir per garsiakalbį aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. pagal ANK 424 str. 2 d. kaltu prisipažino, pagal ANK 426 str. 5 d. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad važiavo nuo namų iki posūkio 3 km, nes reikėjo pažiūrėti kaip po remonto važiuoja automobilis. Pavažiavo 3 km, apsisuko atgal. Matė stovintį automobilį su švyturėliais, važiavo lėtai, stovėjo juodai apsirengęs žmogus, kuris jokio ženklo sustoti nerodė. Paskui per veidrodėlius matė, kad jie apsisuko ir važiavo paskui jį su švyturėliais, po to įsijungė sireną. Jis privažiavo prie miestelio ir jie priartėjo. Pareigūnų automobilis nuo jo buvo nutolęs 30-40 m. Vienu momentu jis sustojo dešinėje, galvojo, kad gal jį pralenks. Jie važiavo paskui. Įvažiavęs į gyvenvietę išgirdo garsą. Jis dar važiavo apie 2 km, paskui suprato, kad jie važiuoja paskui jį. Kai suprato, pavažiavo kilometrą. Pravažiavo gyvenvietę ir sustojo metro atstumu nuo durų. Jis važiavo lėtai, apie 40 km/h greičiu. Švyturėlius matė, bet galvojo gal jie kažko laukia. Policijos pareigūnai važiavo visą laiką su švyturėliais, garsinį signalą įjungė pravažiavus pusę kaimo. Ir švyturėliai, ir garsas truko apie 5 minutes: su švyturėliais minutę, po to nuo 2-5 min. garsinis signalas. Kad ką nors sakytų per garsiakalbį, negirdėjo. Automobilyje buvo įjungtas FM radijas. Automobilio langas buvo uždarytas. Jis turi problemų su klausa. Turi medicininį dokumentą. Jaučia, kad blogai girdi. Kasmet jam praplauna ausis. Pagalvojo, kad pareigūnai kažką gaudo. Kitų automobilių kelyje nebuvo. Jis užsižiūrėjo į švyturėlius ir pravažiavo savo namą, padarė ratą ir grįžo prie namų. Paskui sustojo prie namų ir suprato, kad jie paskui jį važiavo. Sustojus prie jo priėjo žmogus, apsirengęs žalios spalvos uniforma kaip eigulių. Pasakė „sustokite“. Automobilyje buvo šuniukas, jį norėjo nuvesti namo, bet iš pradžių jam neleido. Jį apžiūrėjo ir paklausė: „kur ginklas? Peilis?“. Nustebęs pasakė, kad neturi. Už automobilio stovėjo kitas juodai apsirengęs žmogus. Jo paklausė „ar girtas?“, pasakė, kad ne. Paskui nuvedė šuniuką, patikrino dokumentus, girtumą. Buvo blaivus. Automobilis „Mitsubishi Colt“ priklauso jam. Juo kartais važiuoja iki (duomenys neskelbtini) į darbą. Iš viso važiavo du kartus iki (duomenys neskelbtini) ir trečią kartą iki sankryžos. Turi traktorininko vairavimo pažymėjimą. Automobilio vairuotojo pažymėjimą yra pametęs, dėl jo kreipėsi į VĮ „Regitra“, atsakė, kad gal išduos, bet reikia nurodyti kur jas pametė. Yra baigęs vairavimo mokyklą. Teisę vairuoti pažymėjimą turėjo, bet pametė. Pažymėjimas buvo rusų-anglų. Turi darbo knygelę, dirbo karinėje bazėje vairuotoju. Institucijos atsakyme matosi patvirtinimas, jog pametė pažymėjimą. Traktorininko vairuotojo pažymėjimas įrodo, kad žino Kelių eismo taisykles. Pripažįsta, kad neturėjo teisės vairuoti automobilį. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), tremtinys. Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Lietuvių kalba kalbu truputį. Ne viską supranta lietuvių kalba, nes dirba rusų įmonėje, ten kalba rusiškai, jis atprato kalbėti lietuviškai. Ankščiau, 1996 m., yra turėjęs bylą pagal 105 str. Lietuvoje, naudojosi vertėjo pagalba. Ar 2014 m. administracinėje byloje vertėjas dalyvavo, nepamena. Su pareigūnais iš pradžių bendravo lietuviškai, po to rusų kalba. Jiems iš karto pasakė, kad blogai kalba lietuviškai. Nesuprato, kad yra stabdomas. Pareigūnai jam nerodė jokio ženklo sustoti. Galvojo, kad gal jie ko laukia. Jo ankščiau nėra stabdę su švyturėliais. Negirdėjo, jog policijos pareigūnai sakė „sustoti“. Sutinka su policijos pareigūnų parodymais, teismo posėdyje girdėjo, ką jie kalba.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad V. S. yra matytas Kalėdų ar Kūčių naktį. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė priešais keliuku atvažiuojantį automobilį, „Mitsubischi Colt“, įjungė mėlynos, raudonos spalvos švyturėlius, automobilis nesulėtindamas pravažiavo pro juos. Garsinio signalo nebuvo. Jie apsisuko, pasivijo, įjungė garsinį signalą, kartojo, kad jis sustotų. Naudojo raudonus, mėlynus švyturėlius ir garsinį signalą gana ilgą laiko tarpą ir jis, ir kolega apie penkis kartus kartojo, kad reikia sustoti. Per garsiakalbį buvo kartojamas transporto priemonės pavadinimas „Mitsubishi Colt“, spalva, valstybinis numeris ir, kad asmuo sustotų. Kilometrais sunku pasakyti, bet apie 10 minučių vijosi įjungę šviesos ir garso signalą. Visą laiką kartas nuo karto buvo išsakomas reikalavimas sustoti. Iš pradžių jis sakė reikalavimą sustoti, po to perdavė kolegai. Buvo stabdoma pagal instrukciją, su garsiniu ir specialiaisiais šviesos signalais, miško kelias neapšviestas, kilometro atstumu matosi jų transporto priemonė, neįmanoma nematyti ir negirdėti, asmuo girdėjo ir matė. Vairuotojas pravažiavo savo namus lauko keliukais, paskui grįžo į savo namus. Jis važiavo žvyrkeliu. Nepaaiškino kodėl darė tą važiavimo ratą. Greitis automobilio buvo vienodas, maždaug apie 50 km/h, greičiau ten nepavažiuosi. Ten buvo (duomenys neskelbtini). Atstumas buvo nedidelis, buvo net prisigretinęs, šalia automobilio ir bandė jį aplenkti. Tai truko trumpai, nes pagalvojo, kad asmuo neatsitrenktų. Jis stebėjo kelią ir vairavo transporto priemonę. Kolega pirmas priėjo prie vairuotojo. Pačiam priėjus, automobilio variklis jau buvo išjungtas. Automobilyje radijas negrojo. Paaiškėjo, kad vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, automobilis autovežio pagalba išvežtas į aikštelę. Kiek pamena, klausimas, ar automobilio salone radijas iš viso ar veikė. Labai garsiai turi groti muzika, kad negirdėtų žmogus. Mano, kad asmuo siekė išvengti atsakomybės dėl vairavimo pažymėjimo, dėl to, kad nėra įgijęs. Jis su asmeniu bendravo ir lietuvių, ir rusų kalba. Pažeidėjas suprato lietuviškai, nes pradžioje pats bendravo, paskui pradėjo apsimesdamas nesuprasti. Jų nurodymus išlipti iš automobilio jis suprato. Jo nuomone, asmuo supranta lietuvių kalbą. Jei jis suprato po to, kai jie bendravo, tai turėjo suprasti ir reikalavimą sustoti. Kodėl nieko nepaaiškino protokole, o tik pasirašė, nežino. Nepamena, ar klausė dėl bendravimo kalbos. Filmuota medžiaga iš tarnybinio automobilio, kiek žino, neišlikusi, dėl kokių kliūčių, nežino. Nuo pranešimo, jau automobilį sustabdžius, iš Šiaulių privažiavo kitas ekipažas.

Liudytojas M. D. teisme parodė, kad V. S. yra matytas. Kalėdų pirmą dieną, tamsiu paros metu važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) pastebėjo priešais važiuojantį automobilį. Apsisuko ir važiavo paskui, įjungė švyturėlius, garsiakalbiu davė nurodymus sustoti dešiniame kelkraštyje. Reikalaujant sustoti buvo pasakyta automobilio markė, valstybinis numeris, nurodant „prašome sustoti į dešinę kelkraščio pusę“. Buvo kartojama automobilio markė, spalva, numeris. Automobilis nestojo, kelionė truko 10 km žvyro keliukais. Momentais automobilis greitį padidino, bet greitis buvo iki 50 km/h, greitai nevažiavo. Keli momentai buvo, kad arti priartėjo gal 100 metrų. Visą kelią nuo jo neatsiliko. Gal kol apsisuko, didžiausias atstumas buvo 300 metrų. Mažiausias atstumas - gal iki 20 metrų. Laikėsi saugaus atstumo, jei asmuo staigiai stabdytų. Žvyrkeliu važiuojant stabdė, važiavo link (duomenys neskelbtini). Pravažiavo gyvenvietę, netoli plento yra žvyrkelis į dešinę, pasuko į dešinę ir laukų keliukais apvažiavo didžiulį keturkampį. Asmuo, apvažiavęs keturkampį, grįžo namo į kiemą. Jis padarė lanką, į namus nevažiavo, po to apvažiavęs lanką grįžo į namus. Prie namų žmogus sustojo, paprašė dokumentų, jis padavė juos, buvo blaivus, bet neturėjo vairuotojo pažymėjimas. Asmuo iš pradžių kalbėjo lietuviškai. Jo paklausė, kodėl nestojo, atsakė „nestabdėte, važiavote iš paskos“. Jis pasakė rusų kalba. Iš pradžių paprašė dokumentų, asmuo kalbėjo lietuviškai, duodant prasipūsti alkoholio matuokliu pradėjo kalbėti rusiškai. Jis su asmeniu kalbėjo lietuviškai, asmuo jam atsakydavo rusiškai. Mano, kad asmuo viską suprato. Ar buvo kalbos akcentas, neužfiksavo. Jų pokalbis buvo trumpas. Nežino kodėl vairuotojas nestojo, gal kad neturėjo teisės vairuoti. Tikrai asmuo juos turėjo girdėti. Kolega išsakė reikalavimus gal 6-7 kartus, jis dar kokius 3 kartus. Šaukėsi pagalbos iš (duomenys neskelbtini) ir jiems jau sustojus atvyko ekipažai. Atstumas iki tos vietos nuo (duomenys neskelbtini) apie 20 km. Stabdant yra naudojami šviesos ir garso signalai, asmuo mato, kad iš paskos jam važiuoja ir dar stiprus garso signalas. Pas asmenį nebuvo garsios muzikinės aparatūros, kad jis negirdėtų. Kitų automobilių nebuvo, jis vienintelis. Jiems prisigretinus vairuotojas į juos pasižiūrėjo. Jie grįžo atgal, kad neapgadintų jų automobilio. Tikrai asmuo juos turėjo girdėti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

V. S. kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vado A. B. tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio specialisto M. D. tarnybiniu pranešimu dėl nestojimo stabdomiems policijos pareigūnų, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, įvykio vietos vaizdo įrašu iš „BodyCam“ kameros, liudytojų A. B. ir M. D. teisme duotais parodymais.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Kaip rodo byloje surinkti įrodymai, V. S. vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones nėra įgijęs. Teismo posėdžio metu V. S. pripažino, kad turi tik traktorininko vairuotojo pažymėjimą bei kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti lengvąjį automobilį. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo 2020-11-06 rašte Nr. VP-S-6160 (b. l. 18) pažymėta, kad išnagrinėjus V. S. 2020-11-06 prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 208-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-11-30 įsakymo Nr. 1V-819 redakcija), 23 punktu, priimtas sprendimas atsisakyti išduoti vairuotojo pažymėjimą, kadangi, vadovaujantis minėtų taisyklių 21 punktu, ankstesnį vairuotojo pažymėjimą išdavusi institucija nepatvirtino prarasto (pamesto, pavogti ar pan.) Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, apie kurio išdavimą pareiškėjui duomenų nėra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir pareiškėjas nepateikia išdavimą patvirtinančio dokumentų, išdavimo duomenų. Minėtas sprendimas, kaip pripažino V. S., nėra nuginčytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. S. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Be to, šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma ir tik vienintele jos rūšimi – tiesiogine tyčia. Taigi, šiam pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti ir tai, jog asmuo nepaklūsta reikalavimui sustabdyti transporto priemonę tyčia. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.

Žemesnės instancijos teismas

V. S. teismo posėdyje pagal ANK 426 str. 5 d. kaltu nepripažino, teigė, kad nesuprato, jog policijos pareigūnai, važiavę jam iš paskos, jį stabdo. Tačiau tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą aplinkybę paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. B. parodė, kad stabdant automobilį, kuri vairavo V. S., naudojo raudonus, mėlynus švyturėlius ir garsinį signalą ilgą laiko tarpą, apie 10 minučių. Jis ir kolega M. D. apie penkis kartus kartojo, kad reikia sustoti. Per garsiakalbį buvo kartojamas transporto priemonės pavadinimas, spalva, valstybinis numeris ir kad asmuo sustotų. Visą laiką kartas nuo karto buvo išsakomas reikalavimas sustoti. Stabdomas vairuotojas pravažiavo pro savo namus lauko keliukais ir paskui grįžo į savo namus. Atstumas tarp jų ir stabdomo automobilio buvo nedidelis, buvo net prisigretinęs šalia automobilio ir bandė jį aplenkti. Sustabdžius ir priėjus prie automobilio, radijas negrojo. Su asmeniu bendravo lietuvių ir rusų kalbomis. Asmuo lietuviškai suprato. Analogiškus parodymus teismo posėdyje davė ir kitas liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. D., nurodydamas, kad važiavo paskui stabdomą automobilį įjungę švyturėlius, reikalaudami sustoti dešiniame kelkraštyje, kartodami automobilio markę, spalvą, valstybinį numerį. Automobilis nestojo 10 km. Asmuo pravažiavo namus, apvažiavo lanką ir tada grįžo į namus. Asmuo iš pradžių kalbėjo lietuviškai, po to į jų lietuvių kalba užduodamus klausimus atsakinėjo rusiškai. Kalbos akcento neužfiksavo. Reikalavimus sustoti kolega išsakė 6-7 kartus, jis pats dar kokius 3 kartus. Asmuo tikrai turėjo girdėti. Stabdant buvo naudojami šviesos ir garso signalai. Asmens automobilyje nebuvo garsios muzikinės aparatūros, kad jis negirdėtų. Kitų automobilių kelyje nebuvo. Šios liudytojų teisme nurodytos aplinkybės patvirtina jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, kad automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas įjungus specialiuosius garso bei šviesos (raudonos, mėlynos spalvos) signalus ir per garsiakalbį apie 5 kartus duodant aiškiai išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, vairuotojas reikalavimui nepakluso, apie nestojimą buvo informuotas budėtojas. Iš vaizdo įrašų matyti, kad asmuo su policijos pareigūnais iš pradžių bendrauja lietuviškai, po to į jų lietuvių kalba užduodamus klausimus atsakinėja rusiškai. Vaizdo įrašuose neužfiksuota, kad asmuo neišgirstų, ko policijos pareigūnai jo klausia ar kažką ne taip suprastų. Iš byloje gautų medicininių dokumentų matyti, kad asmuo dėl pablogėjusios klausos į medikus kreipėsi tik po įvykio – 2021 m. sausio 11 d., nurodydamas apie nusiskundimus dėl klausos, atsiradusius prieš savaitę (b. l. 29, 37-39).

Nagrinėtinu atveju nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad V. S. analizuojamojoje situacijoje nesuprato ar galėjo nesuprasti, jog būtent jį, vairavusį lengvąjį automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stabdo policijos pareigūnai. Įvykio metu asmuo kelyje važiavo vienas, matė, kad už jo važiuojantis policijos pareigūnų automobilis judėjo paskui jį ilgą laiko tarpą ir kelio ruožą (kaip V. S. nurodė posėdžio metu, pravažiuodamas matė stovėjusį policijos automobilį, tačiau tuo metu pareigūnai jo nestabdė, juos pravažiavęs per veidrodėlius matė, kaip policijos automobilis apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui jį), policijos automobilis buvo su įjungtais švyturėliais, be to, naudotas garsinis signalas, kurį asmuo, kaip pats pripažino, girdėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, važiuodamas į namus, iškart į juos nevažiavo, tik apsukęs ratą grįžo į juos. Kai suprato, kad policijos pareigūnai paskui jį važiuoja, tik po kilometro sustojo prie savo namų, kas akivaizdžiai rodo, kad vairuotojas ignoravo policijos pareigūnų reikalavimus sustabdyti transporto priemonę. Asmens nurodytas aplinkybes, kad jis nesuprato lietuviškai, negirdėjo reikalavimo sustoti, turi klausos sutrikimų, teismas laiko gynybine pozicija, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, asmuo su policijos pareigūnais bendravo lietuviškai, girdėjo ir suprato, ko yra klausiama bei atsakinėjo, sustojusio automobilio viduje muzika negrojo, važiuojant kelias minutes, anot V. S., girdėjo policijos tarnybinio automobilio garsinį signalą, kas reiškia, jog turėjo girdėti ir per garsiakalbį duodamą nurodymą sustabdyti transporto priemonę. Nustatytos aplinkybės paneigia iškeltą versiją, kad V. S., važiuodamas vienas kelyje ir matydamas paskui jį važiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį su įjungtais mėlynos bei raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu, nesuprato, kad policijos automobilis stabdo būtent jį. Be to, V. S. nurodyta aplinkybė, kad vienu momentu jis buvo sustojęs dešinėje, galvojo, kad jį policijos pareigūnai pralenks, prieštarauja policijos pareigūnų duotiems parodymams, jog asmuo sustojo tik atvažiavęs į savo namo kiemą. Šių liudytojų patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi minėti liudytojai buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio nuostatas, jų duoti parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, detalizuoti. Be to, nenustatyta, kad A. B. ir M. D. būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų melagingai apkalbėti V. S.. Nors V. S. minėjo, kad švyturėlių garsas stipresnis, todėl negirdėjo reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, tačiau policijos atstovas baigiamųjų kalbų metu paaiškino, kad įjungiant garsiakalbį, garsinis signalas prityla ar visiškai išsijungia. Švyturėliai veikia, tačiau garsiakalbis blokuoja garsinį signalą, garsas būna aiškus ir nepermušamas kitų garsų. Be to, tokių aplinkybių, kad vairuotame automobilyje garsiai grojo muzika, kad turi atitinkamų problemų su klausa, V. S. policijos pareigūnams iškart po sustabdymo neišsakė, kas tik patvirtina, kad vėliau iškeltos versijos sietinos būtent su bandymu išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės. Pastebėtina, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, V. S. atžvilgiu iki tol yra buvusių kitų iškeltų bylų, kai nagrinėjime vertėjas nedalyvaudavo (Šiaulių apylinkės teisme nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.2.-2177-951/2014), kas tik dar kartą patvirtina faktą, kad asmuo suprato jam lietuviškai išsakytus reikalavimus sustabdyti vairuojamą transporto priemonę.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad asmens išsakyta pozicija teismo posėdyje yra tik gynybinė, siekiant išvengti nubaudimo už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tiek teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. B. ir M. D. nurodytos aplinkybės, tiek byloje esanti rašytinė bei vaizdinė medžiaga ją paneigia. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad V. S. veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymius, nes jis nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Vien tai, kad asmuo mano, kad jo vairuojama transporto priemonė gali būti stabdoma tik duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės taikymo, kadangi įstatymas numato ir trečią stabdymo būdą - per garsiakalbį liepiant sustoti, ką šiuo atveju policijos pareigūnai ir atliko, nepažeisdami nustatytos tvarkos.

V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino kaltu dėl ANK 424 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) ir abu jam inkriminuojamus nusižengimus padarė būdamas vyresnis nei 65 metų (67 m. amžiaus, ANK 35 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nusižengimų pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, V. S. už kiekvieną administracinį nusižengimą skirtinos nuobaudos –piniginės baudos. Taip pat už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą V. S., pasielgusiam itin neatsakingai, apskritai neturinčiam teisės vairuoti, skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, t. y. 3 metams (ANK 426 str. 7 d.).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirtos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu.

Automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, kurį numato ANK 426 str. 8 d., šiuo atveju netaikytinas, kadangi V. S. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, per pastaruosius 5 metus iki tol tik kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, paskirta sankcijoje numatyta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams yra pakankamai griežtos ir proporcingos priemonės tam, kad pasiekti administracinių nuobaudų tikslus.

Atsižvelgiant į V. S. finansinę padėtį, paskirtos baudos dydį, nustatytinas terminas iki 2022-03-01 baudai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 - 637 straipsniais, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

V. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinę nuobaudą V. S. skirti 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Įpareigoti V. S. paskirtą 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą sumokėti iki 2022 m. kovo 1 d.

Automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti teisėtam savininkui ar valdytojui.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas