- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- A14.-2228-827/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- V. U.
- Advokatai
- Ina Navickienė
- Kategorijos
dalyvaujant atsakomybėn traukiamam V. U. ir jo atstovei advokatei Inai Navickienei, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą –Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūros departamento atstovui Ramūnui Šablauskui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyr. specialistas R.Šablauskas 2018 m. liepos 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-397-2018 V. U., kuriame nurodė, kad 2018 m. birželio 25 d. apie 9.50 val., patikrinimo metu nustatyta, kad prie pastato ant esamos terasos virš rūsio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai be statybą leidžiančio dokumento pristatomas priestatas, kurio išmatavimai plane 3,6 m x 9 m, aukštis – 2,5 m. Šiais savo veiksmais V. U. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 352 straipsnio 5 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. U. teismo posėdyje kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino. Nurodė, kad butą su terasa dvibučiame name įsigijo 2018 m. birželio 20 d., ir statomas priestatas (siena) jau buvo iki jam įsigyjant minėtą turtą. Jis domėjosi ar tą sieną reikės kaip nors įteisinti, jam buvo atsakyta, kad nieko nereikės. O po kelių dienų atvyko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyr. specialistas R.Šablauskas, kuris yra jo buvusios sutuoktinės kolega, išmatavo sieną ir surašė akta, grasino teismais. Pažymėjo, su buvusia sutuoktine turi bylų teisme, tačiau asmeniniai santykiai negali būti sprendžiami tokiu būdu. Po protokolo surašymo jis siuntė minėto priestato vizualizaciją architektui, teiravosi, ar reikalingas leidimas, ir jam buvo taip pat atsakyta, kad leidimas nereikalingas. Priestatas sumūrytas iš blokelių, apšiltintas putų poliesteroliu, kad siena būtų lygi. Siena nėra pastato komponentas, pastato stogas nieko bendro neturi su siena. Dėl namo išvaizdos pakeitimo kreipėsi į savivaldybės architektus, jam buvo atsakyta, kad dėl namo išvaizdos gali daryti ką nori. Prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jokių rekonstrukcijos darbų jis neatliko.
Atsakomybėn traukiamo asmens atstovė adv. I.Navickienė prašė bylą nutraukti, nurodydama, kad V. U. turtą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsigijo 2018 m. birželio 20 d., o nusižengimas nustatytas jau 2018 m. birželio 25 d. jokių rekonstrukcijos darbų V. U. neatliko, turtą įsigijo jau su pastatytu priestatu. Taip pat pažymėjo, kad V. U. kaltinamas pažeidęs Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau tai blanketinė norma, o kokį konkretų pažeidimą jis padarė nenurodyta. Po pažeidimo fiksavimo, V. U. kreipėsi į įvairias institucijas ir jam buvo atsakyta, kad leidimas tokiai rekonstrukcijai nereikalingas.
Administracinio nusižengimo byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 25 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, Institucijos specialistas patikrinimo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomus statybos darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad vykdomi priestato prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos darbai, sumūrytas priestatas iš blokelių, dalis sienų apšiltinta putplasčiu. Priestatas statomas ant esamo pastato pamatų, virš rūsio (ant verandos). Priestato užstatymo plotas apie 27 m², atstumas iki sklypo ribos 2,15 -2,30 m nuo kelio. Prie minėto akto pateiktos fotonuotraukos, kuriose fiksuotas statinys, vizualizacija (b.l. 3, 4,7).
2018 m. birželio 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-180627-00077 konstatuota neypatingos kategorijos gyvenamojo namo su pagalbinio ūkio patalpomis savavališka rekonstrukcija, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 9,10).
2018 m. birželio 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-100-180627-00079 statytojui V. U. nurodyta iki 2018 m. gruodžio 27 d pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti savavališkai pastatytą (įrengtą, sumontuotą ir pan.) ar perstatytą statinio dalį, ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t.y. išardyti savavališkai be statybą leidžiančio dokumento prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant esamos terasos virš rūsio pristatytą priestatą, kurio išmatavimai : plane 3,6x9m, aukštis -2,5 m (b.l. 11-12,13).
Taip pat 2018 m. birželio 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-100-180627-00080 statytojui V. U. nurodyta nevykdyti jokių prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant esamos terasos virš rūsio savavališkai be statybą leidžiančio dokumento pristatyto priestato statybos darbų, išskyrus savavališkus statybos šalinimo darbus (b.l. 14-15,16).
Atsakomybėn traukiamas asmuo į bylą pateikė UAB „Apus“ nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertinimo ataskaitą, kurioje matyti, kad 2018 m. birželio 12 d. gyvenamojo namo fasado fragmentuose jau fiksuotas pastatytas priestatas (b.l. 23,24).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakydama į V. U. paklausimą savo 2018 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 2D-12333 išsakė savo nuomonę, kad sodo namo, vieno buto ar dviejų butų gyvenamojo namo paprastajam remontui, kai įrengiamos nelaikančios konstrukcijos, savivaldybės administracijos išduodamo statybą leidžiančio dokumento privalomumas Statybos įstatyme bei STR 1.05.01:2017 nenumatytas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtos departamento Statybos dokumentų skyrius atsakydamas į V. U. paklusimą 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. A51-/18(3.3.2.26E-MP) nurodė, kad atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas statinio paprastajam remontui yra nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4 dalies 4.1 punkte, t.y. atliekant daugiabučio ar visuomeninės paskirties pastato paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda. Rašte taip pat nurodyta, kad išvaizdos keitimu laikoma įvairios įrangos, inžinierinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m. virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo. Ir jei pareiškėjo norimos įrengti konstrukcijos neatitinka aukščiau minėtos pastato išvaizdos keitimo sąvokos, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus. V. U. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kuris numato, kad Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, tarp kurių 5 punkte nurodytas ir leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4 punkte nurodyta, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas: 1) atliekant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato, išskyrus I grupės nesudėtingojo pastato, paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; 2) atliekant valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 940, Nr. 1212 ir Nr.690 paprastąjį remontą.
Minėto reglamento 3 priedo 5 punkte nurodyta, kas laikoma Pastato išvaizdos keitimu, t.y.: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; stoglangių įrengimas, keitimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas, stoglangių įrengimas, keitimas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas; kiti darbai, keičiantys pastatų išvaizdą.
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju statinio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcija (statyba), t.y. priestato statyba nelaikytina pastato išvaizdos keitimu, nes priestatas pastatytas ant esamo pastato pamatų virš rūsio ir konstrukcijos yra žemiau pastato plokščiojo stogo parapeto, todėl statybą leidžiantis dokumentas šiuo atveju nebuvo reikalingas, ką patvirtina ir byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtos departamento Statybos dokumentų skyriaus raštas. Pažymėtina ir tai, kad minėtą pastatą su pastatytu priestatu V. U. įsigijo 2018 m. birželio 20 d., o faktinių duomenų patikrinimas vietoje vyko 2018 m. birželio 25 d. V. U. posėdyje nurodė, jog prieš įsigyjant jam butą su terasa, priestatas jau buvo pastatytas, ką patvirtina 2018 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog V. U. administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.