Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13975-959/2024 pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu (nepašalinus ieškinio trūkumų), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė K. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo M. M. santuoką dėl atsakovo kaltės, neskiriant laikotarpio susitaikymui ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi nustatė ieškovei K. A. terminą ieškinio trūkumas pašalinti: pateikti ieškinio originalą, pasirašytą ieškovės parašu; pateikti prašymą dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo; nurodyti reikalavimą dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nurodyti, jog išlaikymo nereikalaujama arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu; pateikti duomenis, ar kreditoriams buvo pranešta apie santuokos nutraukimą. Ieškovė K. A., šalindama teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nustatytu terminu ne visi ieškinio trūkumai buvo pašalinti – ieškovė nepateikė ieškinio originalo, pasirašyto fiziniu jos parašu, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad teikiant procesinius dokumentus per teismų informacinę sistemą, nebūtina kartu teikti ir fiziniu parašu pasirašytą originalą.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau siekdamas įgyvendinti šią teisę, asmuo privalo laikytis CPK nustatytos tvarkos. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, o CPK 113 straipsnio 1 dalis įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui procesinių dokumentų originalus.

10. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį, elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnio nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

11. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos.

12. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 5 punkte nustatyta, kad jungdamasis prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (VEP posistemis), asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: 5.1. naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; 5.2. naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, atitinkamoje paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Aprašo 7 punktas).

13. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės), 3.2. punktą paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų gavėjo ar paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente ir šie asmenys privalo prisiimti visas iš tokių veiksmų atsiradusias pareigas (Taisyklių 16 punktas).

14. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek 2024 m. birželio 6 d. ieškinys, tiek 2024 m. birželio 13 d. patikslintas ieškinys buvo pateikti teismui per LITEKO VEP posistemyje esančią advokato I. T. paskyrą. Elektroninio parašo duomenys taip pat patvirtina, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys yra pasirašyti advokato I. T., t. y. tokią teisę turinčio paslaugų gavėjo (fizinio asmens), saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu.

15. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. CPK 56 straipsnis nustato ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Civiliniame procese galioja bendroji taisyklė, kad atstovauti fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali advokatai, advokato padėjėjai. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, jog procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑582/2008). Šios bylos kontekste atstovavimo sutarčiai yra prilyginamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) 2024 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. (8.2Mr) ATP C-2024-03483 (CPK 57 straipsnio 3 dalis).

16. VGTPT 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu buvo nuspręsta ieškovei K. A. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų privalomųjų išspręsti klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme ir paskirti advokatą I. T. (VGTPT sprendimo rezoliucinės dalies 1-2 punktai). Be to, VGTPT 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte yra nurodyta, kad sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, taip pat suteikiantis teisę advokatui pareiškėjo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus, bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai, visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą, skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą, skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą, taikos sutarties sudarymą, teismo sprendimo ar nutarties apskundimą, įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą), vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti, priteistų pinigų gavimą. Taigi VGTPT sprendimu numatyta ieškovei pirmosios instancijos teisme teikti antrinę teisinę pagalbą, suteikiant advokatui I. T. ieškovės vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus nurodytas išimtis, į kurias nepatenka procesinių dokumentų parengimas ir jų pateikimas pirmosios instancijos teismui.

17. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas).

18. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, paslaugų gavėjas advokatas I. T., naudodamasis LITEKO VEP posistemiu per jam priklausančią Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrą, VGTPT 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo pagrindu atstovaudamas ieškovę K. A., turėjo teisė pirmosios instancijos teismui ieškovės vardu pateikti procesinius dokumentus, t. y. šiuo atveju ieškinį. Paslaugų gavėjo nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente (Taisyklių 16 punktas). Dėl to darytina išvada, kad advokatui I. T., ieškovės vardu teismui pateikus ieškinį per LITEKO VEP posistemyje esančią paskyrą, nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, CPK ir šių įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos, ir, atitinkamai, laikytina, kad tokia tvarka pateiktas ieškovės ieškinys atitinka CPK 111 straipsnio nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).

19. Akcentuotina, kad negalimos tokios situacijos, kai procesinį dokumentą atsisakoma priimti, nustačius formalius jo trūkumus, tokiu būdu dirbtinai kuriant kliūtis asmeniui veiksmingai, operatyviai ir efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina advokato I. T. įgaliojimus ieškovės vardu atlikti visus procesinius veiksmus, be kita ko, parengti procesinius dokumentus ir juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Tai, kad papildomai ieškinio popierinį variantą ranka yra pasirašiusi ir pati ieškovė, šiuo atveju sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikšminga aplinkybė, kadangi tą pati procesinį dokumentą, kaip minėta, įstatymo nustatytu būdu ir tvarka pasirašė ir per elektroninių paslaugų teikimo sistemą pateikė tokią teisę turintis asmuo – ieškovės interesus byloje atstovaujantis atstovas. Atitinkamai, teismui abejojant pačia ieškovės valia, šie valios trūkumai galėtų būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu.

20. Be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje byloje, kuri vedama elektroniniu formatu, originalūs dokumentai neteikiami, nebent teismas to pareikalauja. Dokumento skaitmeninė kopija – neskaitmeniniu formatu užfiksuotas dokumento turinys, informacinių technologijų priemonėmis perkeltas į skaitmeninį formatą (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. VE-68 „Dėl Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, 3.7 papunktis). Kadangi Apraše nėra nustatyta speciali originalių dokumentų skaitmeninių kopijų tvirtinimo (ar pateikimo) tvarka, todėl tokiais atvejais preziumuotina, kad teikiama skaitmeninė kopija yra atlikta iš originalaus dokumento ir laikytina tinkamai pateiktu dokumentu CPK prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-78-407/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T‑79‑781/2021).

21. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų (šiuo atveju ieškinio) trūkumų šalinimo institutą, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis panaikinama ir ieškovės K. A. ieškinio dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės K. A. ieškinio atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.