Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-11 · Administracinė byla Nr. I-2143-644/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-11
Bylos Nr.
I-2143-644/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01148-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
M. Z.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
Trečiasis asmuo
E. K., R. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2143-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01148-2017-8Procesinio sprendimo kategorija:14.15.;55.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui M. Z.,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei J. S.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. K. ir R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretieji suinteresuoti asmenys E. K. ir R. K., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Z. patikslintą skundą palaikė ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-05-19 raštą Nr. (JORA)-D2-1350 (b. l. 14,15).

Pareiškėjas patikslintame skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Departamentas) dėl aplinkos teršimo, kurį daro jo kaimynas R. K., išleisdamas (išpumpuodamas) nevalytas savo nelegaliai įrengtos vietinės kanalizacijos nuotekas į griovį šalia gatvės. 2017 m. gegužės mėnesį gavo du analogiškus atsakymus: 2017-05-19 atsakymą Nr. (JORA)-D2-1350 ir Z017-05-25 atsakymą Nr. (JORA)-D2-1431. Jais buvo pranešta, kad Departamento Jonavos agentūros pareigūnai patikrino skunde pateiktą informaciją ir jokių nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų nenustatė.

Pareiškėjas nesutinka su 2017-05-19 atsakymu, nes, jo nuomone, Departamento Jonavos agentūros pareigūnai neatliko savo pareigų ir nurodyto pažeidimo visiškai netyrė, o paprasčiausiai pasistengė nematyti daromo pažeidimo (ar jo pasekmių) ir padėti kaltam asmeniui išvengti atsakomybės. Pareigūnai pasitenkino apklausdami R. K., kuris jiems paaiškino, kad jo vietinės kanalizacijos nuotekų turinys yra tvarkingai išvežamas UAB „Jonavos vandenys“ automobiliais. Pareigūnams pateikti 3 apmokėjimo kvitai už 2017 metais išvežtas valyti buities nuotekas, neaptvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys visas susidariusias nuotekas išveža. Pareiškėjo manymu, yra neįmanoma, kad R. K. 4 asmenų šeima per penkis su puse mėnesio sunaudojo tiktai 18 m³ vandens ir išvežė tiktai tiek buitinių nuotekų, kadangi tokio dydžio šeima per mėnesį vidutiniškai turėtų sunaudoti apie 10-12 m³ vandens.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad R. K. buitines nuotekas į pakelės griovį, per nuo namo išvestą nuotekų išpumpavimo vamzdį, pumpuoja tiktai vėlų vakarą arba naktį, o išpumpuotos nuotekos nesikaupia išleidimo vietoje, kadangi gatvė ir griovys šalia jos yra gana stačioje įkalnėje. Tikrinusiems pareigūnams nekilo klausimas, kodėl griovys dvokia fekalijomis, jie neplanavo patikrinti vamzdžio būklės kitu paros laiku, nebandė paimti grunto mėginius ir padaryti tyrimą, kuriuo galėtų nustatyti, kokios medžiagos yra išleidžiamos į griovį per tą vamzdį, kaip ir nesiaiškino to vamzdžio priklausomybės ir paskirties. Pareiškėjo teigimu, R. K. gelžbetoninio rezervuaro dugnas niekuo nehermetizuotas, nebetonuotas, tačiau to pareigūnai nesiaiškino.

Pareiškėjas mano, jog Departamento pareigūnai neatliko savo darbo, neišsiaiškino visų aplinkybių, kad nustatyti daromą aplinkos teršimą, nutraukti jį, ir nubausti kaltus asmenis, dėl ko skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu (b. l. 19-25) bei jo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad gavus pareiškėjo skundą dėl galimai neteisėto buities nuotekų tvarkymo, 2017 m. gegužės 18 d. Departamento Jonavos rajono agentūros vedėjas K. C. parašė pavedimą atlikti patikrinimą, dėl skundo tyrimo namų valdoje (duomenys neskelbtini), dėl buities nuotekų tvarkymo. Su pavedimu atlikti patikrinimą supažindino namų valdos (duomenys neskelbtini) mieste bendrasavininkę E. K. ir kartu su ja patikrino namų ūkio veikloje susidarančių buities nuotekų tvarkymą. Namų valdoje (duomenys neskelbtini), namų ūkyje susidariusios buities nuotekos suteka į šalia gyvenamojo namo įrengtą 3 m³ talpos gelžbetonį rezervuarą. Patikrinimo metu rezervuaras uždengtas metaliniu dangčiu. Nukėlus dangtį nustatyta, kad rezervuaras buvo užpildytas 40 procentų viso tūrio. Namų valdos buities nuotekų surinkimo rezervuaras, kaip kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys) įregistruotas Valstybinės įmonės registrų centras nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Skundo tyrimo metu sugrįžęs namų valdos bendrasavininkas R. K. paaiškino, kad buities nuotekų surinkimo rezervuaras sandarus, jo dugnas išbetonuotas. Departamento pareigūnas, kartu su namų valdos savininku, strypu patikrino rezervuaro dugną. Visose tikrintose vietose strypas į žemę nesmigo, bet atsimušdavo į kietą betonuotą paviršių. Apžiūrėjus buities nuotekų surinkimo rezervuarą vamzdžio, skirto ištekėti buities nuotekoms į aplinką, nerasta, taip pat apžiūrėjus namų valdą ir teritoriją šalia namų valdos, buities nuotekų ištekėjimo į aplinką irgi nerasta. Patikrinimo metu namų valdoje ir teritorijoje apie namų valdą ant žemės paviršiaus išpiltų buities nuotekų nerasta. Buities nuotekų kvapo nesijautė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjas buvo informuotas, kad 2017 m. gegužės 18 d. atlikto patikrinimo metu privačioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2017 m. liepos 28 d. Departamento pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą namų valdoje (duomenys neskelbtini), dėl buities nuotekų ir paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo. Šio neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini), namų ūkyje susidarę buities nuotekos surenkamos į šalia gyvenamojo namo įrengtą 3 m³ talpos gelžbetonį rezervuarą, išpiltų ant žemės paviršiaus buities nuotekų nerasta. Dėl šių priežasčių mano, kad pareiškėjo skundas dėl to, jog pareigūnai neatliko savo pareigų ir nurodyto pažeidimo visiškai netyrė, yra nepagrįstas.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. K. ir R. K. su skundu nesutiko ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini), namų ūkyje susidariusios buities nuotekos surenkamos į šalia gyvenamojo namo įrengtą gelžbetonį rezervuarą, dėl ko nuotekos į šalia gatvės esantį griovį nepatenka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 4 d. skundu kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą, nurodydamas, jog jo kaimynas R. K., leisdamas nevalytas vietinės kanalizacijos nuotekas į šalia gatvės esantį griovį, teršia aplinką ir prašė imtis priemonių (b. l. 7). Atsakovas 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (JORA)-D2-1350 „Dėl skundo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) informavo pareiškėją apie tai, kad 2017 m. gegužės 18 d. atlikto patikrinimo metu privačioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų nenustatyta, šiuo adresu įrengta vietinė kanalizacijos sistema, susidariusios nuotekos patenka į sandarų gelžbetoninį buities nuotekų surinkimo rezervuarą, iš kurio vėliau nuotekos išvežamos valyti į nuotekų valymo įrenginius (b. l. 8).

Byloje ginčas kilo dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (JORA)-D2-1350 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas savo nesutikimą su atsakovo priimtu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Departamento pareigūnai neatliko savo darbo, neišsiaiškino visų aplinkybių dėl daromo aplinkos teršimo.

Sprendžiant šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.

Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 10 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai. Vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti.

Departamentas, vadovaudamasis minėtomis teisės normomis, gavęs pareiškėjo skundą dėl galimai neteisėto buities nuotekų tvarkymo, 2017 m. gegužės 18 d. atliko patikrinimą namų valdoje (duomenys neskelbtini), dėl buities nuotekų tvarkymo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad namų ūkyje susidariusios buities nuotekos suteka į šalia gyvenamojo namo įrengtą 3 m³ talpos gelžbetonį rezervuarą, kuris kaip kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys) įregistruotas Valstybinės įmonės registrų centras nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad rezervuaro dugnas išbetonuotas, vamzdžio, skirto ištekėti buities nuotekoms į aplinką, bei namų valdoje ir teritorijoje apie namų valdą ant žemės paviršiaus išpiltų buities nuotekų nerasta. Namų valdos savininkai (tretieji suinteresuoti asmenys) Departamentui pateikė keturis UAB „Jonavos vandenys“ pinigų priėmimo kvitus, už išvežtas valyti nuotekas (b. l. 26-31).

Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2017 m. gegužės 4 d. pateiktą skundą, vadovaudamasis anksčiau minėtomis teisės normomis, tinkamai atliko patikrinimą vietoje ir tyrimo metu surinkęs medžiagą, pagrįstai nustatė, jog 2017 m. gegužės 18 d. atlikto patikrinimo metu privačioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Apie patikrinimo rezultatus atsakovas skundžiamu sprendimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais atsakė pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nepilnai ir nevisapusiškai atliko tyrimą, atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog pareiškėjas savo teiginiams (apie tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys leidžia vietinės kanalizacijos nuotekas į griovį) pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus savo subjektyvų vertinimą, nepateikė. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas 2017 m. liepos 28 d. atliko neplaninį patikrinimą namų valdoje (duomenys neskelbtini), dėl buities nuotekų ir paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo. Šio neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini), namų ūkyje susidariusios buities nuotekos surenkamos į šalia gyvenamojo namo įrengtą 3 m³ talpos gelžbetonį rezervuarą, išpiltų ant žemės paviršiaus buities nuotekų nerasta, kitų pažeidimų aplinkos apsaugos srityje nenustatyta, t. y. iš esmės buvo nustatytos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir 2017 m. gegužės 18 d. atlikto patikrinimo metu (b. l. 33-37). Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad atsakovo priimtas 2017 m. gegužės 19 d. raštas Nr. (JORA)-D2-1350 „Dėl skundo“ yra teisėtas ir pagrįstas atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (JORA)-D2-1350 pareiškėjui išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus, priimtas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą sprendimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė