- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- N-575-396-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00257-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
R. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010 m. gegužės 18 d., apie 14.00 val., patikrinus Traupio medžiotojų klubą, pagal patikrinimo aktą Nr. (08-KD)-15 buvo nustatyta, jog jis 2009 m. spalio 30 d. Traupio medžiotojų klubo medžioklės plotuose (Juostininkų miške) sumedžiojo stirnos jauniklį, tačiau neužpildė jam licencijos (buvo užpildyta stirnos patino licencija, kuri nesuteikia teisės medžioti stirnos jauniklį), taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklių) 24 bei 25 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu R. Š. už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirtas teisės medžioti atėmimas 2 metams su ginklo „Bars“ N-5-219 5,6x39 konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pakeitė minėtu Institucijos nutarimu R. Š. už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą teisės medžioti atėmimą 2 metams su ginklo „Bars“ N-5-219 5,6x39 konfiskavimu į 1 000 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad ATPK 85 straipsnio 4 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už medžiojimą be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija. Nurodė, jog pagal Medžioklės taisyklių 24 ir 24 punktus licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – tai dokumentas, kuriuo leidžiama sumedžioti joje nurodytą gyvūną. Licencija galioja tik medžiojant jame nurodytame medžioklės plotų vienete arba tik tam tikroje medžioklės plotų vieneto dalyje (miške, seniūnijos teritorijoje ir pan.), jeigu tikslus medžioklės plotų vieneto dalies pavadinimas turi būti įrašomas, vadovaujantis atitinkamu rajono medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu, priimtu pagal Medžioklės taisyklių 40 punkte nustatytą tvarką. Už teisingą licencijos medžiojamam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 24 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas) bei medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Pabrėžė, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. Ž. paaiškino, jog 2009 m. spalio 30 d. vadovavo medžioklei, o R. Š. sumedžiojo stirnos jauniklį, tačiau licencijoje per klaidą buvo nurodytas stirnos patinas, bet vėliau įrašas buvo pataisytas. Atkreipė dėmesį, kad liudytojas V. Ž. patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo medžioklės metu sumedžiojo stirnos jauniklį, o pats R. Š. pripažino, kad licencija stirnos jaunikliui nebuvo užpildyta. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju keistina asmeniui paskirta administracinė nuobauda, kadangi pažeidimas padarytas ne medžiokliniu šautuvu, nes žvėris sumedžiotas teisėtai, t. y. teisėtos medžioklės metu ir turint reikalingą licenciją, tik po žvėries sumedžiojimo buvo padarytas medžioklės dokumentų pildymo pažeidimas, kuris nėra susijęs su ginklo panaudojimu. Pažymėjo, jog medžioklinio šautuvo konfiskavimas yra tiesiogiai numatytas ATPK 85 straipsnio 4 dalies sankcijoje, tačiau, atsižvelgiant į ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, jo taikyti negalima, kadangi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šaunamojo ginklo konfiskavimas neatitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje apibrėžto daikto, kuriam gali būti taikomas konfiskavimas, sąvokos. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis ir tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo medžiotoju yra nuo 1981 metų, per šį laikotarpį už Medžioklės taisyklių pažeidimus administracine tvarka baustas nebuvo, yra puikiai charakterizuojamas darbovietėje ir medžiotojų klube, be to, neneigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl jo gailisi, kas laikytina asmens atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, o pats stirnos jauniklio sumedžiojimo faktas itin sunkių pasekmių nesukėlė, kadangi medžiotojų klubas turėjo teisę medžioti stirnos jauniklius, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir skiriant R. Š. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 85 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad yra nubaustas nepagrįstai, kadangi jis, kaip medžioklėje dalyvavęs eilinis medžiotojas, fiziškai negalėjo pildyti medžioklės dokumentų, nes jie buvo pas medžioklės vadovą G. Ž., kuris buvo atsakingas už teisingą licencijų užpildymą. Taip pat nurodo, jog vėliau įrašas licencijoje buvo pataisytas, be to, minėtos medžioklės metu, t. y. 2009 m. spalio 30 d., medžiotojų klubas dar turėjo neišnaudotą stirnos patino licenciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti. Mano, kad administracinė nuobauda asmeniui buvo paskirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai, ji yra teisinga. Pažymi, jog R. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą pilnai įrodyta tiek daiktiniais įrodymais, tiek liudytojų G. Ž. ir V. Ž. parodymais. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta, jog sumedžiojo stirnos jauniklį, o licencija buvo užpildyta stirnos patinui. Nurodo, kad pagal Medžioklės taisykles už teisingą licencijos užpildymą yra atsakingi tiek medžiotojas, tiek medžioklės vadovas, todėl jie abu turi būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, pabrėžia, jog Traupio medžiotojų klubas 2009-2010 metų medžioklės sezonui buvo gavęs 32 licencijas sumedžioti stirnos patelę arba jauniklį iki vienerių metų, tačiau buvo sumedžiota vienu jaunikliu daugiau.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja : III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju R. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 3 metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo 2 000 Lt iki 4 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, jog ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24 ir 25 punktų reikalavimus. Medžioklės taisyklių 24 punkte inter alia numatyta, kad licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – tai dokumentas, kuriuo leidžiama sumedžioti joje nurodytą gyvūną. Licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų arba prieš pradedant žvėrienos apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas. Tuo tarpu, remiantis Medžioklės taisyklių 25 punktu, už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal minėto Medžioklės taisyklių 24 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas) bei medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Taigi, už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą atsako tiek medžioklės vadovas, tiek medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas, kuriuo nagrinėjamu atveju ir buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š., todėl jis, kaip vienas iš asmenų, atsakingų už licencijos užpildymą, buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N556-1641/2008 ir kt.).
Aplinkybė, kad vėliau įrašas licencijoje buvo pataisytas ir medžioklės metu, t. y. 2009 m. spalio 30 d., medžiotojų klubas dar turėjo neišnaudotą stirnos patino licenciją, nagrinėjamu atveju jokios esminės teisinės reikšmės neturi ir asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia, kadangi, kaip minėta, licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – tai dokumentas, kuriuo leidžiama sumedžioti joje nurodytą gyvūną (Medžioklės taisyklių 24 p.), o iš byloje esančio medžioklės lapo Nr. 402625 ir licencijos Nr. 004632 bei kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo užpildyta bei panaudota licencija sumedžioti stirnos patiną, kuri, vadovaujantis minėtu Medžioklės taisyklių 24 punktu, nesuteikia teisės sumedžioti stirnos jauniklį. Pabrėžtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju, R. Š. sumedžiojus stirnos jauniklį, laikantis teisės aktų reikalavimų, būtų užpildyta licencija, suteikianti teisę jį sumedžioti. Tai, jog medžioklės dokumentai buvo pas medžioklės vadovą, medžiojamąjį gyvūną sumedžiojusio medžiotojo pareigos teisingai užpildyti atitinkamą licenciją taip pat nepaneigia ir nepašalina asmens atsakomybės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda asmeniui buvo paskirta tiksliai laikantis teisės aktų reikalavimų, ji individualizuota tinkamai, nėra per griežta, atitinka, padarytų pažeidimų pobūdį, R. Š. asmenybę, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, ginčijama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.