- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- eI2-512-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02027-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Neįgalumo, Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl 2019 m. sausio 31 sprendimo Nr. STS-302, 2019 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. SS-1407 dalies, 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. S-111panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. skundu teismo prašo panaikinti :
1) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. STS-302 „Dėl A. P. specialiųjų poreikių nustatymo“;
2) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybų kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. SS-1407 „Dėl A. P. darbingumo lygio“ dalį dėl antro lygio specialiojo slaugos poreikio nustatymo;
3) Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. S-111 „Dėl pirmojo lygio specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo A. P.“;
4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą pakartotinai atlikti specialaus nuolatinio slaugos poreikio įvertinimą.
Nurodo, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Klaipėdos I teritorinis skyrius, atlikęs jo specialiųjų poreikių vertinimą, 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. STS-302 nustatė antrojo lygio nuolatinės slaugos poreikį nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2021 m. sausio 10 d. Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. STS-302 apskundė NDNT direktoriui, kuris skundo netenkino. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija), išnagrinėjusi skundą dėl NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. STS-302 ir NDNT Sprendimo kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 1407, jį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas argumentuoja, jog sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Skundą grindžia tuo, jog vertindamas jo specialiuosius poreikius, Klaipėdos I teritorinis skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendime Nr. STS-302 nenurodė, koks bazinis funkcionavimo lygmuo buvo nustatytas ir pagal kokius kriterijus. Sprendimas nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nurodo, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas medicininius kriterijus, jo sveikatos būklę įvertino kaip labai sunkią, tačiau nustatytė tik antrojo lygio specialusis slaugos poreikį. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) 20¹ straipsnio 3 dalies 2 punktą, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimų išsivysto negalia, žymiai apribojant jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6-7 valandų per parą slauga. Nurodo, jog jam išsivystė negalia, visiškai apribojanti savarankiškumą, galimybės orientuotis, judėti, jam nuolat reikalinga slauga: padėti apsirengti, atsisėsti į neįgaliojo vėžimėlį, nuprausti, išmaudyti, nusipirkti maisto produktų ir paruošti valgyti, nurengti ir paguldyti į lovą, nakties metu reikia stebėti, kad neiškristų iš lovos. Pareiškėjo teigimu, dėl dėl šių priežasčių jam reikalinga nuolatinė 24 valandų per parą trukmės slauga. Tai nurodęs NDNT Sprendimų ir kontrolės skyrius nustatė tik antrojo laipsnio specialųjį slaugos poreikį. Nurodo, jog nuolatinės 24 valandų per parą trukmės slauga galima tik nustačius pirmojo lygio specialųjį slaugos poreikį, todėl jam turėjo būti nustatytas pirmojo lygio specialusis slaugos poreikis ir dėl to, kad organizmo funkciniai sutrikimai didėja. Nurodo, jog dėl neteisingo specialaus nuolatinio slaugos poreikio lygio nustatymo sumažėjo tikslinės kompensacijos dydis s nuo 285 Eur iki 211,60 Eur.
Pareiškėjo atstovas skundo argumentais prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog specialieji poreikiai yra vertinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintu Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Nurodo, jog NSIĮ 20¹ straipsnio 12 dalis reglamentuoja, kad specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Teigia, jog pareiškėjui buvo taikytas Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 11 punktas, kuris yra įvertintas 20 bazinio funkcionavimo balų verte ir naudojamas dėl diagnozuotos hemiplegijos ar paraplegijos (paralyžius, apimantis vieną kūno pusę, vadinamas hemiplegija, abi rankas ar abi kojas – paraplegija). Nurodo, jog šis kriterijus, vadovaujantis 2019 m. sausio 14 d. siuntimo į NDNT Nr. 1 ir 2018 m. gruodžio 28 d. gydytojo neurologo konsultacijos duomenimis, buvo taikytas dėl to, kad pareiškėjui yra diagnozuotas visų galūnių silpnumas, ypač kairės rankos ir dešinės kojos, labai apsunkintas judėjimas ir apsitarnavimas, mažojo dubens bei kalbos funkcijos sutrikimas, asmuo juda vežimėlio pagalba, savarankiškai nepastovi, be pagalbos negali atsikelti nuo kėdės, kairės rankos jėga – 4 balai, dešinės – 5 balai, kairės kojos jėga – 3 balai. Nurodo, jog bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 4 punktas, kuris yra įvertintas mažesne 10 bazinio funkcionavimo balų verte netaikytas, nes jis naudojamas esant tetraplegijai (sunkus paralyžius), kai valingi judesiai išnykę visose galūnėse, kai asmuo nevaikšto ir nesėdi. Argumentuoja, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai įvertinus bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti socialinėje veikloje kriterijus. Bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Asmens savarankiškumo koeficientas – tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) ir jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai. Pažymi, jog nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius, bazinis funkcionavimo lygmuo padaugintas iš asmens savarankiškumo koeficiento ir gautas balų skaičius prilyginamas specialiojo nuolatinės slaugos ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygiui. Nurodo, jog asmens savarankiškumo koeficientas, remiantis užpildyto Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauto klausimyno duomenimis, yra 59 balai. Remiantis Tvarkos aprašo 16.2 papunkčiu, NDNT užpildytame klausimyne nurodyti balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientams. Kai klausimynas įvertinamas nuo 44 iki 66 balų verte, taikomas koeficientas 0,9. Nurodo, jog tokiu būdu pareiškėjo specialieji poreikiai buvo įvertinti 18 balų (20 balų bazinis funkcionavimo lygmuo x 0,9). Nurodo, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 16.3.2 punkto nuostatomis, kai specialieji poreikiai yra įvertinti 18 balų, nustatomas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Atsakovės atstovė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimu prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės bylos dalykas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. STS-302, Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. SS-1407 dalies dėl antro lygio specialiojo slaugos poreikio nustatymo A. P., Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. S-111, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo NDNT pakartotinai atlikti specialaus nuolatinio slaugos poreikio įvertinimą pagrįstumo nustatymas.
Pagal byloje esančius duomenis NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. STS-302 pareiškėjui A. P., vadovaujantis Tvarkos aprašo 16.2, 16.3.2 papunkčiais, nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2021 m. sausio 10 d. Pareiškėjas Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. STS-302 apskundė NDNT direktoriui, kuris 2019 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. SS-1407, remiantis 2019 m. gegužės 23 d. pakartotinai užpildytu asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynu, priėmė naują sprendimą dėl darbingumo lygio: pareiškėjui nustatė 15 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ atgaline data nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2021 m. sausio 17 d.; ištaisė techninę klaidą dalyje dėl specialiųjų poreikių termino pabaigos datos: pareiškėjui nustatė antrojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį atgaline data nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2021 m. sausio 17 d. Pareiškėjas sprendimus apskundė Ginčų komisijai, kuri 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. S-111 skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialiųjų poreikių lygis – asmens sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastas, nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius (NSIĮ 2 straipsnio 12 dalis). Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi šiose neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime (NSIĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintas Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 25 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) nustato dokumentų, reikalingų specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikiams (toliau kartu – specialieji poreikiai) nustatyti, pateikimo tvarką, specialiųjų poreikių nustatymo tvarką, priimtų sprendimų dėl specialiųjų poreikių nustatymo apskundimo tvarką, asmens teises ir pareigas, atsakomybę (1 punktas).
Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: 4.1. nuolatinės slaugos; 4.2. nuolatinės priežiūros (pagalbos); 4.3. specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (Tvarkos aprašo 15 punktas). Bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (15.1 punktas, 1 priedas). Asmens savarankiškumo koeficientas – tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai (Tvarkos aprašo 6.2 punktas). Bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais (Tvarkos aprašo 1 priedas), o asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami pildant Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną (toliau – Klausimynas) (Tvarkos aprašo 2 priedas). Tvarkos aprašo 16.2 punkte numatyta, kad užpildytame Klausimyne nurodyti balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientams. Tuo atveju, kai užpildžius Klausimyną asmeniui nustatomi 44-66 balai, balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientui – 0,9. Tuo atveju, kai užpildžius Klausimyną asmeniui nustatomi 23-43 balai, balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientui – 1,0. Tuo atveju, kai užpildžius Klausimyną asmeniui nustatomi 5-22 balai, balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientui – 1,1. Kai užpildžius Klausimyną asmeniui nustatomi 0-4 balai, balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientui – koeficientas 1,2.
Neįgaliųjų socialinės įntegracijos įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, jog specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių: 1) pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga; 2) antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga. Tvarkos aprašo 16.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius bazinis funkcionavimo lygmuo dauginamas iš asmens savarankiškumo koeficiento ir gautas balų skaičius prilyginamas specialiojo nuolatinės slaugos ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygiui: 16.3.1) 7, 8, 9, 10, 11, 12 arba 14 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 16.3.2) 16, 18, 20 arba 21 balas – antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 16.3.3) 22, 24, 27, 28 arba 30 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 16.3.4) 32, 33, 36 arba 40 balų – antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Jei gautas balų skaičius yra didesnis nei 40 balų, specialieji poreikiai nenustatomi (16.4 punktas).
Pareiškėjas siekia, kad jam būtų nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas, kai padauginus bazinio funkcionavimo lygmens balus iš asmens savarankiškumo koeficiento gaunama 7, 8, 9. 10, 11,12 arba 14 balų (Tvarkos aprašo 16.3.1 punktas).
Uždarosios akcinės bendrovės „VNT medicinos centras“ 2019 m. sausio 14 d. siuntime nurodyta pareiškėjo diagnozė (TLK-10-AM kodas) I69.3 – smegenų infarkto pasekmės (triparezė, lengva dizartrija, dubens organų disfunkcija); I11.9 – hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio); I50 – širdies nepakankamumas; M24.50 – sąnario kontraktūra, dauginės vietos; T93.1 – šlaunikaulio lūžio padariniai; Z96.54 – klubo sąnario implantas. NDNT sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 25 d. specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1195 ir sprendimo Nr. SS-1407 dalyje dėl specialiųjų poreikių nustatymo, vadovavosi Tvarkos aprašo 1-ojo priedo 11 punktu (hemiplegijos ar paraplegijos, kai labai ryškūs judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai (pateikta gydytojo neurologo išvada) ir nustatė 20 balų bazinio funkcionavimo lygmenį. Pakartotinai 2019 m. gegužės 23 d. užpildyto Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno balai buvo 59 balai, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo 16.2.3 punktu, buvo prilyginti asmens savarankiškumo koeficientui 0,9, bazinį funkcionavimo lygmenį (20 balų) padauginus iš asmens savarankiškumo koeficiento 0,9, gautas 18 balų skaičius, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo 16.3.2 punktu, buvo prilygintas antrojo lygio specialiojo nuolatinės slaugos poreikio lygiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui nustatytos ligos, jų sukelti organizmo funkcinius sutrikimai: smegenų infarkto pasekmės (triparezė, lengva dizartrija, dubens organų disfunkcija), šlaunikaulio lūžio padariniai, klubo sąnario implantas, širdies nepakankamumas. Vertinant nustatytas ligas ir funkcinius organizmo sutrikimus, spręstina, jog jie neatitinka mažesnės bazinio funkcionavimo lygmens (vertės) 10 balų Tvarkos aprašo 1-ojo priedo 1-5 punktų reikalavimų, nes Tvarkos aprašo 1-ojo priedo 4 punktas taikomas ir nustatomi bazinio funkcionavimo lygmens 10 balai, kai asmeniui diagnozuota tetraplegija (sunkus paralyžius), kai valingi judesiai išnykę visose galūnėse, asmuo nevaikšto, nesėdi. Tuo tarpu pareiškėjo sveikatos būklė neatitinka Tvarkos aprašo 1-ojo priedo 4 punkto reikalavimų. Kiti Tvarkos aprašo 1-ojo priedo 1-3 punktai ir 5 punktas taikomi, kai asmeniui nustatomas psichikos funkcijų sutrikimai, sunkus protinis atsilikimas arba išplitęs piktybinis navikas, todėl NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai netaikė Tvarkos aprašo 1-ojo priedo 1-5 punktų, nes pareiškėjo funkciniai sutrikimai neatitinka minėtų 1-5 punktų kriterijų. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius klausimus, todėl nagrinėdamas ginčą turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Sprendimai priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu ir Tvarkos aprašu. Nepagrįstais vertintini pareiškėjo ir jo atstovo argumentai dėl bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų nustatymo ir neatitikimo Įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl specialiųjų poreikio rūšių, nes skundžiamuose sprendimuose jie yra aiškiai konkretizuoti. Teismas įvertinęs, jog nustatant specialiojo slaugos poreikį, buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, įvertinta pareiškėjui nustatytos diagnozės, sprendimus priėmė kompetentingi subjektai, laikydamiesi nustatytų procedūrų, sprendžia, jog NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. STS-302, NDNT 2019 m. birželio 25 d. Nr. SS-1407 dalimi pareiškėjui antro lygio specialieji poreikiai nustatyti teisėtai ir pagrįstai.
Pareiškėjui argumentuojant, jog NDNT Klaipėdos I teritorinis skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. STS-302 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nurodytina jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1566-520/2019 ir kt.).
NDNT Klaipėdos I teritorinis skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendime Nr. STS-302 nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis 2019 m. sausio 31 d. specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. 170 (jame nurodoma, jog pareiškėją vargina visų galūnių silpnumas, rankose ir dešinėje kojoje judesių nėra, kairėja rankoje – 3 balai, labai apsunkintas judėjimas ir apsitarnavimas, mažojo dubens funkcijos surikimas, kalbos sutrikimas) pagrindu, Tvarkos aprašo 16.2 papunkčiu, 16.3.2 papunkčiu, Tvarkos aprašo 2 priedu. Nors šiame sprendime nėra pateiktas išsamus paaiškinimas nustatant specialųjį slaugos poreikį, tačiau toks paaiškinimas pateiktas NDNT 2019 m. birželio 25 d. sprendime Nr. SS-1407, kuriame pakartotinai įvertintas specialiųjų poreikių taikymas pareiškėjui. Todėl tai vertinant, spręstina, jog pareiškėjui aptarti sprendimai nesukliudė suprasti jų priėmimo priežastis, jose išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus. Teismas įvertinęs NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. STS-302, NDNT 2019 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. SS-1407 dalį, su kuria pareiškėjas nesutiko, sprendžia, jog sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes juose nurodytas faktiniai ir teisiniai pagrindai. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti skunde nurodytas motyvais.
Netenkinus pareiškėjo skundo dėl administracinių aktų panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo išvestinius reikalavimus dėl Ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. S-111 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Skundas atmestas, todėl iš atsakovių nepriteistinas antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei (ABTĮ 40 straipsniu, 42 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl 2019 m. sausio 31 sprendimo Nr. STS-302, 2019 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. SS-1407 dalies, 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. S-111 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.