Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu perskaitė balsu ikiteisminio tyrimo metu duotus A. B. parodymus, kur jis nurodė, kad prisipažįsta vogęs siuntas, kurias atidavė. Jis nurodė, kad 2013 metais jis baigęs 11 klasių Kauno Puškino gimnazijoje, vasarą nusprendė įsidarbinti UAB „Lavisos koncernas“, krovėju, dirbo nuo 2013-06-04. Jo darbas buvo rūšiuoti prekes. 2013m. birželio mėnesį, tikslios dienos nepamena, nakties metu, dirbdamas UAB „Lavisos koncernas“ sandėlyje, esančiame Taikos pr. 98 A, Kaune, sugalvojo pagrobti vieną siuntos dėžę, kurioje buvo automobilinės detalės. Dirbdamas prie rampos, šią dėžę numetė į lauką ant žemės, kadangi buvo tamsu tai galvojo, kad niekas nematys. Dėžę su automobilinėmis detalėmis pasiėmė ir įsidėjo į savo automobilį Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jis buvo netoliese. Tą dieną, kaip grobė siuntos dėžę, galėjo matyti tik M. K., nes dirbo netoli. Šią siuntos dėžę laikė savo automobilio bagažinėje. Automobilinių detalių nebuvo išpakavęs. Po to, liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, dienos metu, kraunant siuntų dėžes iš krovininio automobilio į sandėlį, A. V. jo paklausė, ar jis nenori ksioninių automobilinių lempų. Jis pažiūrėjo ir pasakė, kad nori. Po kiek laiko Andrius priėjo ir pasakė, kad ksionines automobilines lempas numetė sandėlyje po krovinių padėklu. Maždaug po dviejų valandų jis nuėjęs pasiėmė dėžę su ksioninėm automobilinėm lempom. Šią dėžę užsikišo už marškinėlių ir nusinešė į savo automobilį paslėpti. Po darbo važiuojant namo, A. V. pasiėmė dėžę su automobiliniais žibintais sau, kaip už prekės pagrobimo suorganizavimą ir pasakė, kad kai parduos, tai pasidalins su juo pinigus pusiau. Liepos mėnesio viduryje, kraudamas siuntų dėžes iš sandėlio į krovininį automobilį, sugalvojo pagrobti vieną siuntos dėžę, kurioje nežinojo kas buvo, pamatė, kai ją atsidarė, ten buvo sekso reikmenys. Kaip grobė šią siuntos dėžę, matė Andrius. A. V. jam atnešė juodą kuprinę į kurią įdėjo pagrobtą dėžę su sekso reikmenimis. 2013-07-24 apie 12 val. jį pasikvietė sandėlininkas O. S. ir pasakė, kad per vaizdo fiksavimo kameras matė, kaip grobė siuntų dėžes. Jis iš karto prisipažino prekes, kurias pagrobė, tai yra automobilinius žibintus, automobilines detales, sekso reikmenis, grąžino sandėlininkui O. S.. Papildomos apklausų metu jis parodė, kad jis nebuvo iš anksto susitaręs su A. V. dėl ksioninių lempų vagystės, viskas įvyko ekspromtu, jis nesupranta kodėl taip pasielgė. Taip pat neatsimena, ar jis buvo susitaręs su Andriumi pagrobti siuntą su sekso reikmenimis, gali būti, kad jis paprašė atnešti kuprinę paslėpti prekei. Jis neatsimena, kad M. K. būtų vogęs. Pavogti prekes jis sugalvojo pats, jo niekas nevertė ir nesiūlė to daryti. (1 t., b.l. 74, 76,78).

Šiuo parodymus A. B. teisiamajame posėdyje patvirtino pilnai bei papildomai paaiškino, jog vogė, nes nejautė atsakomybės, norėjo užsidirbti pinigų, pasielgė lengvabūdiškai. Iš anksto nieko neplanavo ir su niekuo savo veiksmų nederino. Visas pavogtas prekes atidavė sandėlininkui. Apie tai, kad sandėlyje yra įrengtos vaizdo kameros ir jis yra filmuojamas darbo metu, žinojo ir dėl to neprieštaravo. Gailisi, kad tai pasielgė, dabar jau pasimokė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis M. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad sandėlyje siuntos dėžutę nešiojo todėl, kad gal adresas buvo sumaišytas, nes buvo vienas nurodytas numeris, o adresas kitu numeriu. Bet tai, ne ta dėžutė, dėl kurios kaltinamas. Jis sandėlyje nešiojo dėžutę tamsios spalvos, skiriasi kodai, sumaišyta siunta, gal tai spausdinimo klaida. Kad siuntos sumaišomos pasitaikydavo kartą per savaitę. Dėl ankstesnių dingusių siuntų jis nebuvo kviestas pasiaiškinti. Sandėlyje dirbo su juo kitas žmogus, bet jo vardo ir pavardės neatsimena, jis dirbo neoficialiai. Kauno siuntas skirstydavo dviese su tuo žmogumi, kurio neatsimena, jį gali žinoti S. Uždirbo 400 Lt, šių pinigų neužteko pragyventi. Gyvena Kelmės rajone, o Kaune nuomojo butą, finansiškai padėjo tėvai. Darbdavys nėra jam išmokėję 3000 Lt. Uždirbtų pinigų jam nepakako, todėl pragyventi padėjo tėvai. Yra pateiktas civilinis ieškinys, bet jis yra nepagrįstas, nepripažįsta ieškinio. Siuntos dėžutę sandėlyje nešiojo nuo vienos siuntų paletės, prie kitos paletės, nešė prie Kauno paletės, paskui prie Panevėžio. Norėdamas pasižiūrėti tikslų adresą, ėjo į darbuotojų kambariuką, kuris yra su dviem kompiuteriais. Tai nėra persirengimo kambarys. Nesinešė jokių dėžių į persirengimo kambarį. Filmuotoje medžiagoje yra užfiksuota tik tai, kai nešėsi tą siuntos dėžutę. Apie vagystes sandėlyje nekalbėdavo, draugų neturėjo. Apie tai, kad buvo sandėlyje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, jis nežinojo ir jo niekas apie tai neinformavo, informacinių ženklų nematė. Šalia darbuotojų kambario durų buvo pasidėjęs dar vieną siuntą, kurią reikėjo patikrinti, tuo pačiu pasiėmė šią minėtą dingusią siuntą. Dėl vaizdo filmuotos medžiagos M. K. paaiškino, jog siuntas dažnai tikrino, nes buvo naujas darbuotojas. Kompiuteris buvo senas, todėl užtrukdavo darbuotojų kambaryje. Į šį kambarį įėjo su dviem siuntų dėžutėm, o išėjo su viena, nes kitos dėžutės adresato nenustatė, todėl ją paliko tame kambaryje. Sandėlio darbuotojų kambaryje buvo ir jo asmeniniai daiktai. Įvykio dieną išėjo su megztiniu ir kuprine pro rampą, o ne apsaugos darbuotoją, nes jį nuvežė vairuotojas iki centro. Išėjo, nes baigėsi darbo pamaina.

Žemesnės instancijos teismas

A. B. ir M. K. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra įrodyta A. B. prisipažinimu, liudytojų bei civvilinio ieškovo atstovo parodymais, kitai baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2013-07-25 UAB „Lavisos koncernas“ pareiškimu nustatyta kad 2013-07-10 gavo pretenziją iš įmonės GmbH Lex System, kad dingo siunta – fotoaparatas, 3000 litų vertės. Taip pat minėta įmonė pareiškė, kad per birželio-liepos mėnesius jų sandėliuose yra dingę daugiau siuntų, jų kiekis ir vertė yra tikslinama. 2013-07-14 peržiūrėję filmuotą medžiagą, pamatė, kad UAB „Krauneda“ darbuotojas M. K. pavogė siuntą su fotoaparatu. Paprašytas pasiaiškinti jis kaltę neigė. Tą pačią dieną buvo iškviesti dar du tos pačios įmonės darbuotojai, kurie buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerose – A. B. ir A. V.. A. B. prisipažino, kad vogė siuntas ir grąžino tris iš jų sandėlininkui O. S., vienoje buvo automobiliniai žibintai, antroje – sekso reikmenys, trečioje – automobilinės detalės. A. B. nurodė, kad vagystes birželio - liepos mėnesiais organizavo A. V., o jis su M. K. vykdė jo nurodymus. (1 t., b.l. 4).

2013-08-05 pareiškimo papildymu nuststyta, kad nurodyta papildomai dingusių prekių sąrašas: Sony fotoaparatas (NEX-5N), 1 vnt. 2969,86 Lt vertės, maisto papildai Extrfit E.Nox Shock 2 vnt. 349,57 Lt vertės, TV priedėlis „Android TV box“ 1 vnt. 243,17 Lt vertės, TV imtuvas-media centras 1 vnt. 525,69 Lt vertės, optikos prekės 569,28 Lt vertės. Bendra nuostolio suma yra 4651,57 Lt. (1 t., b.l. 5).

2014-01-24 informacija, gauta iš UAB „Lavisos koncernas“, nustatyta, kad A. B. gražintų automobilinių žibintų vertė - 435 litai, sekso reikmenų - 150 litų, automobilinės detalės - 420 litai. Bendra gražintų daiktų vertė - 1005 litai. (1 t., b.l. 6).

2013-07-25 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – Taikos pr. 98 A, Kaune (1 t., b.l. 7-9).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad tyrimui buvo pateiktas vaizdo įrašas, kurio apžiūros metu nustatyta, kad: vaizdas fiksuojamas vaizdo kamera, esančia UAB „Lavisos koncernas“ sandėlio viduje. Sandėlio dešinėje pusėje daug prikrautų dėžių. Prie jų dirba vienas krovėjas, dėvintis žalią kombinezoną. Sandėlio kairėje pusėje yra paletė su dėžėmis. 2013-07-03 02 val. 11 min. 06 s. prie šios paletės ateina A. B. (dėvintis raudonus marškinėlius ir juodas kelnes), pasilenkia ir iš po paletės kažką išsitraukia, užsikiša už marškinėlių ir nueina. Įrašo pabaigos laikas 02 val. 11 min. 24 s. Kito įrašo pradžios laikas 2013 m. liepos 10 d. 00 val. 23 min. 11 s. Vaizdas fiksuojamas vaizdo kamera esančia UAB „Lavisos koncernas“ sandėlio viduje. Matyti sandėlyje, palei sienas ir viduryje, sudėtos paletes su siuntų dėžėmis. Krovėjai iš vidurinės paletės neša siuntas į kitas paletes, prie sienų. Krovėjas A. B. (dėvintis raudonus marškinėlius) iš vidurinės paletės paima siuntos dėžę, ją apžiūri ir padeda prie paletės dešinėje pusėje esančios sienos. 2013 m. liepos 10 d. 00 val. 37 min. 00 s. iš vaizdo UAB „Lavisos koncernas“ sandėlio viduje, matyti kaip A. V. (dėvintis violetinius marškinėlius) apžiūrinėja tą pačią dėžutę, kurią padėjo A. B. prie dešinės pusės sienos. Jis ją apžiūrėjo, padėjo atgal ir nuėjo toliau dirbti. Po jo iškart apžiūrėti tos pačios dėžutės atėjo M. K. (dėvintis žalią kombinezoną). Apžiūrėjo, padėjo atgal ir nuėjo toliau dirbti. 00 val. 37 min. 00 s. A. V. tą pačią apžiūrėtą dėžutę nuo buvusios paletės persideda prie kitos paletės. 2013 m. liepos 10 d. 01 val. 43 min. 01 s. M. K. tą pačią dėžutę nuneša ant paletės, kur ji ir buvo prieš tai. 2013 m. liepos 10 d. 02 val. 32 min. 57 s. M. K. paima tą pačią dėžutę perneša ant kitos paletės, esančios priekinėje pusėje. Šią dėžutę numeta toliau, už paletės ant žemės. 2013 m. liepos 10 d. 04 val. 39 min. 38 s. M. K. vienas dirba sandėlyje. Jis paima dėžutę iš ten, kur numetė ją ant žemės ir ją pasideda prie darbuotojų kambario durų. Ten rūšiuoja kitas dėžes. 2013 m. liepos 10 d. 05 val. 39 min. 46 s. M. K. paima dėžutę iš tos vietos, kur padėjo prie durų, taip pat paima kitą, pirmą pasitaikiusią dėžutę ir įeina į darbuotojų kambarį, užsidaro duris. 05 val. 39 min. 46 s. M. K. išeina iš darbuotojų kambario, nešdamas rankose tik vieną dėžutę, kurią padeda prie kitų sandėlyje buvusių dėžučių. M. K. toliau dirba. 2013 m. liepos 10 d. 09 val. 05 min. 55 s. M. K. įeina į darbuotojų kambarį, pasiima savo kuprinę, kurią uždengia megztiniu ir išeina iš sandėlio. (1 t., b.l. 42,44-45).

Liudytojas V. G. teisme apklausiamas parodė, kad yra UAB „Lavisos koncernas“ sandėlių direktorius, abu kaltinamuosius pažįsta, jie sandėlyje dirbo. Apie įvykį atsimena tiek, kad dingo siuntos. Ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, neatsimena, neatsimena konkrečių įvykio aplinkybių.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str. teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, jog yra UAB „Lavisos koncernas“ muitinės sandėlių direktorius. Jų įmonė, pagal sutartį, vienai iš įmonių „ GmbH Lex System“ teikia siuntų rūšiavimo bei skirstymo paslaugas. 2013-07-10 buvo gauta pretenzija iš įmonės „GmbH Lex System“, kad dingo siunta – fotoaparatas, kurio vertė 3000 litų. Nors ši įmonė oficialiu raštu nėra kreipusis, tačiau teigia, kad jų sandėliuose yra dingę ir daugiau siuntų. Kadangi sandėlyje yra įrengta vaizdo kamera, buvo peržiūrėtas jos įrašas. Pagal sutartį, krovos darbams atlikti jie samdo trečios šalies darbuotojus iš UAB „Krauneda“. 2013-07-24, peržiūrėdamas 2013-07-10 vaizdo įrašą, pamatė, kad UAB „Krauneda“ darbuotojas M. K. pavogė siuntą su fotoaparatu. Paprašytas paaiškinti, kaltę neigė. Taip pat kalbėjo su dar dviem minėtos įmonės darbuotojais, tai yra A. B. ir A. V.. A. B. pripažino, kad vogė siuntas ir tris iš jų grąžino sandėlininkui O. S.. Vienoje grąžintų siuntų buvo automobiliniai žibintai, antroje – sekso reikmenys, trečioje – automobilinės detalės. A. B. nurodė, kad vagystes 2013 m. birželio – liepos mėnesiais organizavo A. V., o jis su M. K. vykdė jo nurodymus (1 t., b.l. 48).

Liudytojas šiuos parodymus patvirtino pilna apimtimi, papildomai paaiškino, jog vaizdo įrašą peržiūrėjo detaliai, atpažino kaltinamąjį K.. Gal anksčiau sandėlyje irgi buvo vagysčių, to nepamena. Vagystės nevyksta kiekvieną dieną. Kad K. pavogė siuntą, matosi įraše tai, kad K. paėmė ir nunešė siuntą į kontrolinį darbuotojų kabinetą. Siuntos sandėlyje sudėtos ant palečių, sudėtos pagal išvažiavimą - miestus, jos skanuojamos pagal laiką. Jis matė, kad siunta nebuvo padėta taip, kaip reikėjo. K. paėmė siuntą, nors neturėjo taip daryti, nusinešė ją į kambarį, kuriame stovi kompiuteris ir archyvas. Šiame kompiuteryje yra duomenys apie siuntas, bet K. nepriklauso jų tikrinti, ten tik dokumentai ir archyvas. Nežinia, kodėl K.į šį kambarį nešėsi tą siuntos dėžutę, ten ne jo kabinetas ir K. ten būti neturėjo. Gal K. užėjo ko paklausti, nes sandėlininkas neturi ten būti ištisai. Patikrinti, ar siunta nepasiklydo, asmuo turi užeiti į šį darbuotojų kabinetą ir atsinešti siuntą, ant kurios yra kodas. Šiuo atveju kilus įtarimui dėl pasiklydusios siuntos, galėjo ten užeiti ir kaltinamasis. Gali būti daug variantų, tačiau siuntą K. galėjo palikti patikrinti sandėlininkui, o to nebuvo. Bet vėliau įraše matosi, kad K. su ta savo kuprine iš darbuotojų kambario iššoko pro rampą ir išėjo iš darbą, o siunta dingo. Matosi įraše, kaip K. neišėjo pro duris, pro kurias turi išeiti.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad įstaigoje darbas vyksta taip, kad jie gauna ir skirsto siuntinius. Kiekvienas turi darbo vietas, A. B. pakavo Klaipėdai priskiriamas siuntas, o M. K. siuntas skanavo. Gauna siuntinius iš visos Lietuvos, ir skirsto jas į miestus. K.ys skirstė vakare Kaunui priskiariamas siuntas, o ryte tas siuntas skanavo. Viduryje sandėlio statoma paletė su naujai gautomis siuntomis, kurias darbuotojai ima iš šios paletės ir skirsto atskiriems miestams, siuntą perdėdami pagal konkretaus miesto paletę. Ant kiekvienos siuntos pakuotės yra kodas, jame esantis didelis skaičius žymi skirtingą miestą, tad siuntų supainioti neįmanoma. Ši aptariama siunta su fotoaparatu važiavo iš Vilniaus į Panevėžį, pagrindinis skaičius ant jos buvo „5“, kas reiškė Panevėžio miestą. Kai siuntą iš karto rūšiavo, pirmiausia ją padėjo į Panevėžį, ir tai buvo teisingai. Vilnius atsiuntė įstaigai pretenziją, kad ne ten buvo padėta siunta ir ne ten iškeliavo. Siuntos dėžutės spalva buvo oranžinė ir juoda, matėsi išskirtinai firminė dėžutė ir, kad joje yra brangus veidrodinis fotoaparatas. Vėliau prasidėjo tos dėžutės kelionė. V. paėmė siuntą ir padėjo ją prie Šiaulių. Tuomet K. pamatė tą dėžutę, nuskanavo ir nunešė iki Panevėžio. Tai liudytojas pamatė peržiūrėjęs sandėlio stebėjimo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus. Tuomet pagalvojo, jog K. teisingai padarė, kad sąžiningas žmogus, bet K. vėliau grįžo ir padėjo tą dėžutę prie Kauno siuntinių paletės, vaizdo įraše matosi, kad K. padeda siuntos dėžutę ir nuo jos nueina. Jeigu ant Kauno siuntų guli dėžutė su Nr. 5 , jis turėjo nunešti prie Panevėžio, nes tas skaičius „5“ reiškė Panevėžio miestą, o jis paėmė ir nustūmė siuntos dėžutę už Kauno siuntų paletės, kur niekas nelenda, tiesiog užmetė. Vaizdo įrašuose matėsi, kad K. vėliau paima ir nusinešą siuntos dėžutę į kontrolinį kambarį, kuriame yra kompiuteris ir juo galima dar kartą patikrinti siuntos kodą, iš kur ir kam siunta siunčiama. K., eidamas į kontrolinį kambarį, paėmė ne tik tą dėžutę su fotoaparatu, bet ir dar vieną, kurią jis ėmė net nežiūrėdamas jos adreso, tiesiog nuo artimiausios paletės su siuntomis atsitiktinai. Tuo metu kontroliniame kambaryje jis buvo vienas. Po kiek laiko K. išėjo iš kambario ir išsinešė tik vieną dėžutę, ir ta viena dėžutė nėra siunta su fotoaparatu. Pasibaigus darbui, K. užėjo į kontrolinį kambarį ir iš jo išėjo su krepšiu, kurį paėmęs praėjo pro rampą ir išvažiavo iš įmonės teritorijos. Kol yra sandėlininkas, jis K. negalėjo išeiti pro rampą, turėjo išeiti pro apsaugą ir vartus, tačiau šiuo atveju K.taip nepasielgė. Pasitikėjo B. ir K., atrodė patikimi asmenys. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, B. iškarto prisipažino pavogęs, o K. sakė, kad nieko neėmė. Anksčiau vagysčių iki B. ir K.pradedant dirbti nebuvo. K. sakė, kad nesutampa dėžutės spalva, bet kameros stovi ne taip aukštai, ir matosi, kad tamsi dėžutė su oranžine juosta. Iš Vilniaus su pretenzija buvo atsiųsta foto nuotrauka, kurioje matėsi akivaizdžiai, kur guli ta dėžutė, kokia ji yra. Paprastai siuntos būna supakuotos į kitą popierių, bet šiuo atveju dėžutė buvo firminė veidrodinio fotoaparato. K.netiki visai. Pagal šios dėžutės nuskanavimo laiką negalima atrinkti jos buvimo vietos sandėlyje, nes K. jos net neskanavo, nors privalėjo, nei dėžutės į sandėlį atvykimo ir išvykimo, nors K. turėjo atlikti skanavimą, bet to nepadarė, iš Vilnias išsiųsta Kaune ji ir dingo. K. sakė, kad nuėjęs į kontrolinį kambarį, tikrino aptariamos siuntos adresą. Į šį kontrolinį kambarį gali užeiti sandėlio darbuotojai, vairuotojai, daug kas ten užeina per dieną. Bet kokiu atveju, K. su siunta niekur eiti neturėjo, ji K. buvo paimta be reikalo iš Panevėžio siuntų paletės. Kai siuntos adresas nebūna nustatytas sandėlyje, tuomet siunta paliekama kontroliniame kambaryje tam, kad būų nustatytas konkretus siuntos adresas, vėliau ateina pats liudytojas, išsiaiškina ir nukreipia, kur reikia, tačiau jam matant būtent ši siunta adresato patikslinimui jam nebuvo palikta. Dėžutė po to, kai K. su šia siunta įėjo į kontrolinį kambarį, sandėlio patapoje esančiose siuntų paletėse nebuvo padėta ir dingo, nors jos adresato tikrinti realiai nereikėjo, kadangi jis net per vaizdo įrašus akivaizdžiai matosi. Dėžutės spalvoje galėjo būti ir smėlio spalva. Sandėlyje atskirtų palečių, kuriuose būtų pilna neišskirstytų siuntų, nebūna, pavienių daiktų jeigu ir būna, tai tik kontroliniame kambaryje, jeigu dėžutė butų ten palikta prie kompiuterio, tai liudytojas ją būtų radęs ir nuskanavęs. Įvykio metu Kauno siuntas skirstė K., o kitas asmuo buvo išėjęs. Ryte, kai atėjo siuntos, K. siuntos dėžutės nenuskanavo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas prie baudžiamosios bylos pateiktas daiktinis įrodymas – vienas kompaktinis diskas su sandėlio, kuriame vyksta siuntų rūšiavimas ir jame dirbo A. B. ir M. K., vaizdo įrašu. Vaizdo įrašus iš UAB „Lavisos koncernas“ sandėlio vidinės teritorijos pakomentavo visus šiuos įrašus į bylą ikiteisminio tyrimo metu pateikęs liudytojas A. S.. Peržiūrint vaizdo įrašą, darytą UAB „Lavisos koncernas“ sandėlio viduje (visi žemiau išvardinti ir peržiūrėti įrašai dayti toje pačioje teritorijoje) 2013-07-03 02 val. 11 min. 06 s. matyti, jog šis įrašas yra susijęs su A. B. įvykdyta siuntų vagyste. Įrašas nuo 2013 m. liepos 10 d. 00 val. 23 min. 11 s. taip pat susijęs su A. B. įvykdyta siuntų vagyste.

2013 m. liepos 10 d. 00 val. 37 min. 00 s. iš vaizdo UAB „Lavisos koncernas“ sandėlio viduje, matyti kaip A. V. (dėvintis violetinius marškinėlius) apžiūrinėja tą pačią dėžutę, kurią padėjo A. B. prie dešinės pusės sienos. Jis ją apžiūrėjo, padėjo atgal ir nuėjo toliau dirbti. Po jo iškart apžiūrėti tos pačios dėžutės atėjo M. K. (dėvintis žalią kombinezoną). K. rankoje turi skanerį, tačiau siuntos neskanuoja, nors prieina prie Panevėžio paletės. Apžiūrėjo, padėjo atgal ir nuėjo toliau dirbti.

Vaizdo įraše matyti, kad 2013 m. liepos 10 d. 00 val. 37 min. 00 s. A. V. tą pačią apžiūrėtą dėžutę nuo buvusios paletės persideda prie kitos paletės.

Vaizdo įraše matyti, kad 2013 m. liepos 10 d. 01 val. 43 min. 01 s. M. K. tą pačią dėžutę nuneša ant paletės, kur ji ir buvo prieš tai, t.y. padeda į reikiamą siuntų paletę.

Vaizdo įraše matyti, kad 2013 m. liepos 10 d. 02 val. 32 min. 57 s. dėžutė yra savo vietoje, ją turėjo K. skanuoti, matyti, jog K. ateina prie šios paletės ir pradeda skanuoti visas siuntas, bet tos siuntos dėžutės su fotoaparatu neskanuoja, o paima ją ir nuneša prie Kauno siuntų. Matosi, kaip K. ją numeta už paletės, prieš tai aiškiai matosi siuntos skaičiai, kurie reiškia, kad ten ši siunta negali būti, tokiu atveju, bet kuris darbuotojas eidamas pro šalį ir pamatęs tą dėžutę, turi nunešti siuntą ten, kur jos vieta.

Vaizdo įraše matyti, kad 2013 m. liepos 10 d. 04 val. 39 min. 38 s. M. K. vienas dirba sandėlyje, kitas asmuo yra išėjęs, jie abu turi skanuoti Kaunui priklausančias siuntas. K. paima siuntos dėžutę su fotoaparatu iš ten, kur numetė ją ant žemės už paletės, paimtą siuntą jis pasideda prie kontrolinio darbuotojų kambario durų, į vidų neina, nes viduje yra žmogus. T. K. rūšiuoja kitas dėžes.

Vaizdo įraše matyti, kad 2013 m. liepos 10 d. 05 val. 39 min. 46 s. darbuotojų kontrolinio kambarui durys yra praviros ir viduje nieko nėra. K. paima bet kokią pirmą pasitaikiusią dėžutę nuo artimiausios paletės, net nepažiūrėjęs į jos kodą, ir dar tuo pačiu imą tą dėžutę su fotoaparatu, kurią pasidėjo prie darbuotojų kontrolinio kambario, ir su abiem siuntom įėjęs į šį kambarį, uždaro duris. Šio kambario vidus nėra filmuojamas. Dėžutė su fotoaparatu iš šio kambario atgal į sandėlio patalpą nebuvo išnešta.

Vaizdo įraše matyti, kad 2013 m. liepos 10 d. 05 val. 39 min. 46 s. M. K. išeina iš darbuotojų kambario, nešdamas rankose tik vieną dėžutę, kurią padeda prie kitų sandėlyje buvusių dėžučių. M. K. toliau dirba. Per tiek laiko, kiek K. užtruko kambaryje, buvo galima surasti adresą ir jį patikrinti per kompiuterį. Tačiau K. užtruko ilgai, ir iš kambario matosi kaip išeina tik su ta dėžute, kur pakeliui paėmė. K. savo asmeninių krepšį visada laikydavo šiame kambaryje, ne visi darbuotojai taip savo daiktus laikė.

Vaizdo įraše matyti, kad 2013 m. liepos 10 d. 09 val. 05 min. 55 s. vairuotojai sandėlyje kraunasi siuntas, M. K. įeina į darbuotojų kambarį, pasiima savo kuprinę, kurią uždengia megztiniu ir išeina iš sandėlio per rampą.

Papildomai liudytojas A. S. nudorė, jog iš karto po įvykio su šia siuntos dėžute, praėjo savaitgalis, o pirmadienį buvo atėjęs K. su mėlyne po akimi ir aiškino, kad susimušė su V., sakė, kad jis neva neblaivus prikibo. A. S. manymu, kad dėl tos dėžutės tarp jų konfliktas ir buvo, nes vienas iš kito tą siuntą pavogė.

Civilinio ieškovo įgaliota stsovė Ina Šejanovienė teisiamajame posėdyje apklausiama parodė, jog įmonė apie įvykius sužinojo, kai buvo gauta pretenzija iš kitos įmonės, kurios siuntos gabenamos ir dingo. Pretenzijoje buvo nurodytos prekės ir suma, tuo pagrindu atliktas patikrinimas, nustatė, kokiu būdu dingo, ir kokia prekės vertė. Jos veiksmai buvo tik tokie, kad aiškinosi, kas tuo metu dirbo sandėlyje, tačiau tiesioginis vadovas sandėliui yra A. S., iš jo sužinojo, kad pagal sutartį dirbo darbuotojai iš UAB „Krauneda“ Tuomet ji toliau bendravo su įmone „Lex System“, derino visą pagrįstumą dėl dingusių siuntų vertės su buhaltere, nes turėjo atlyginti žalą pagal pareikštą pretenziją. Pretenziją pripažino, nes buvo pagrįsta, turėjo atlyginti bendrą vertę 4654 Lt, viskas yra pradiniame ieškinyje, vėliau ieškinys buvo patikslintas, nes tyrimo metu nutrauktas tyrimas dėl V., sustabdytas persekiojimas dėl kitų prekių, kurios dingo. Nutarimo neskundė, sumažino ieškinį. Ieškinys yra pateiktas tik dėl fotoaparato. Dalyje dėl B. daiktai gražinti, nes K. viską gražino. Žala įmonei liko tik dėl pavogto fotoaparato siuntos. Byloje yra pateikta pretenzija.

Iš į baudžiamąją bylą teisminio nagrinėjimo metu 2014-07-25 pateiktų rašytinių civilinio ieškovo UAB „Lavisos koncernas“ nustatyta, jog UAB „Lavisos koncernas“ elektroniniu paštu susirašinėju su pavogto daikto savininke UABN „Baltic Cintinent“ dėl fotoaparato SONY NEX-5N (vertė – 2963,86 litų) ir šis susirašinėjimas buvo įmonės elektroniniame pašte. Tačiau teismui negali pateikti paminėto fotoaparato nuotraukos ir susirašinėjimui, kadangi ieškant šios teismo pateikti paprašytos informacijos paaiškėjo, jog iš UAB „Lavisos koncernas“ elektroninio pašto (hublavisa1@gmail.com) buvo įmonei nežinant pašalinta dalis informacijos, o būtent – susirašinėjimo su šios siuntos užsakovu Ecoparacel B.V. ir su šiuo susirašinėjimu susiję duomenys (t.y. prie elektroninių laiškų prisegti failai). Dėl paminėtų aplinkybių teismui pateikiama tik ta medžiaga, kurią dėl apdairumo pavyko išsaugoti liudytojui A. S.. Filmuotoje medžiagoje matosi, kaip atrodo pavogto fotoaparato dėžutė ir paletė siuntų, ant kurios fotoaparato dėžutė buvo padėta. Prie šių paaiškinimų pridedamas vienas kompaktrinis diskas su vaizdo įrašu (2 t., b.l. 36-39).

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas civilinio ieškovo UAB „Lavisos koncernas“ pateiktas vienas kompaktrinis diskas su vaizdo įrašu, kurį pakomentavo liudytojas A. S.. Jis paaiškino, jog šį vaizdo įrašą gavo iš Vilniaus siuntų sandėlio, nes jiems reikėjo nuo kažko pradėti ieškoti dingusios siuntos, tad pasiprašė Vilniaus siuntų sandėlio įrašo su šio fotoaparato siunta. To sandėlio krovėjas nurodė paletę, kur buvo padėta ši siunta, tai nuo šio įrašo ir pradėjo paiešką. Peržiūrėjęs įrašus A. S. suprato, jog jam Vilniuje nurodyta teisinga paletė ir joje iš tiesų matosi dingusi siunta. Dingusios dėžutės spalva, kaip ir matosi vaizdo įraše, yra juodos, oranžinės ir smėlio spalvos. Tas spalvas jis jau buvo anksčiau nurodęs. Dėl spalvų neklysta. Dėl Kauno sandėliuose sumontuotos filmavimo įrangos liudytojas paaiškino, jog visi dirbę sandėlyje žinojo, kad yra filmuojama patalpa. Vaizdo kameros nepaslėptos, jos pritaisytos matomoje vietoje. Visis vaizdo įrašai, kurie yra peržiūrėti teisme, buvo parodyti ir kaltinamiesiems dar įmonėje. Dėl filmavimo darbų ar dokumentacijos vedimo liudytojas nėra atsakingas, jis atsakingas už sandėlio darbus, atsako, jeigu yra problemos, kurias galėdamas išspręsti, peržiūri vaizdo įrašą. Už įrašų tvarkymus nėra atsakingas. Elektroninis susirašinėjimus su daikto savininke UABN „Baltic Cintinent“ dėl pavogto fotoaparato vyko, bet negali pateikti šiam momentui susirašinėjimo išrašų, nes jų kompiuteryje nerado, dalinė informacija dingo. Jis šios informacijos netrynė, ištrynė tas, kam to reikėjo ir informacija buvo nepalanki, visi sandėlio darbuotojai turėjo prisijungimą, nes tai yra bendras darbinis paštas. K.ys taip pat turėjo prisijungimą prie šio elektroninio pašto.

Teisiamajame posėdyje liudoja apklausta J. Š. (buvusi Smirnova) parodė, kad siuntoje dingęs daiktas buvo fotoaparatas „Sony“, bet tiksliau jo nurodyti negali. Jos darbas buvo surašyti pterenziją dėl dingusios siuntos. Ji pati nėra mačiusi nei siuntos pakuotės, nei originalios dėžutės, nei vaizdo įrašo. Pretenziją rašė pagal gautus siuntos dokumentus. Siuntos vertė buvo didelė, virš 2000 litų, tiksliau pasakyti vertės šiuo metu negali, neatsimena. Patirti nuostoliai nurodyti byloje. Siuntos tarnyba jos įmonei nuostolius atlygino pilnai, jie pretenzijų jokių neturi. Fotoaparatas turėjo būti originalioje pakuotėje, nes taip jie anksčiau siųsdavo.