Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Egidijos Puzinskaitės, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjui N. S. (N. S.) ir atsakovo atstovei Lilijai Krezub, vertėjaujant Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) veiksmų pateikiant atsakymą į pareiškėjo 2011-05-11 prašymą „Dėl žemės sklypo privatizavimo arba nuomos“ (toliau – ir Prašymas).

Pagal ABTĮ 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

Kaip minėta, pareiškėjas teismo prašo įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į jo Prašymą.

Ginčo teisnius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės).

Pagal Įstatymo 2 str. 14 d., prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Šio Įstatymo 23 str. 6 d. nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Vadovaujantis minimo įstatymo 31 str., administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Iš esmės analogiškos nuostatos nustatytos ir taisyklėse.

Taisyklių 5 p. reglamentuojama, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymo nagrinėjimas – valstybės tarnautojo veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas yra atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką (Taisyklių 12 p.). Asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje (Taisyklių 30 p.). pagal taisyklių 31 p., jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos, institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas 2011-05-19 kreipėsi į atsakovą su Prašymu, kuriame prašė išspręsti klausimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., privatizavimo arba nuomos (b. l. 2, 41). Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo Prašymą, 2011-07-12 pateikė atsakymą į minėtą prašymą nr. 48SS-(14.48.45)-1687 „Dėl žemės sklypo privatizacijos arba nuomos“ (toliau – ir Atsakymas) (b. l. 40).

Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas iš esmės su analogišku Prašymu „Dėl žemės sklypo nuomos, pirkimo“ į atsakovą kreipėsi ir 2011-04-28, į kurį atsakovas atsakymą pateikė 2011-05-27 raštu Nr. 48SS-1266 „Dėl žemės sklypo nuomos, pirkimo“ (b. l. 37-38). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas dėl ginčo žemės sklypo nuomos ar pirkimo į atitinkamas institucijas yra kreipęsis ir anksčiau bei ne vieną kartą (b. l. 11-12, 13-15, 16-17, , 18, 19, 20).

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Taigi, kaip matyti iš anksčiau ištirtų bylos rašytinių įrodymų, atsakovas Atsakymą į pareiškėjo Prašymą pateikė 2011-07-12. Pareiškėjas su skundu į teismą dėl Skyriaus įpareigojimo pateikti pareiškėjui atsakymą į jo Prašymą padavė 2011-06-30 (b. l. 1). Pareiškėjas buvo teismui pateikęs atsisakymą nuo skundo (b. l. 122), tačiau 2011-10-05 teismo posėdyje jis nepalaikė atsisakymo nuo skundo, atsisakė nuo atsisakymo nuo skundo ir prašė bylą nagrinėti iš esmės (b. l. 125), tačiau iš esmės teismo posėdyje pareiškėjas ginčijo Atsakymą turinį, bet savo skundo reikalavimo nepatikslino ir neprašė jo panaikinti. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą su skundu dėl Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra. Teisėjų kolegija pastebi, kad tokių duomenų nėra ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje. Teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad atsakovas jam per vėlai pateikė atsakymą į jo Prašymą (b. l. 129-131).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui pateikus Atsakymą į pareiškėjo Prašymą, išnyko nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip tvirtina bylos medžiagos duomenys, prieš pateikiant Prašymą atsakovui, su analogišku prašymu pareiškėjas į atsakovą buvo kreipęsis ir 2011-04-28 bei dar negavęs atsakymo į šį prašymą, 2011-05-09 vėl kreipėsi su Prašymu. Atsakovas atsakymą į 2011-04-28 prašymą, kuriame buvo išspręsti tie patys klausimai, kuriuos pareiškėjas kėlė 2011-05-09 Prašyme, pateikė 2011-05-27. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas pareiškėjo 2011-04-28 prašymą išnagrinėjo ir jam pateikė atsakymą įstatymo nustatytais terminais, tačiau nesulaukęs atsakymo į minėtą prašymą, pareiškėjas pateikė kartotinį Prašymą, į kurį atsakovas taip pat pateikė Atsakymą, nors ir praleidęs įstatymo nustatytą terminą, tačiau tokiais veiksmais neapribojo pareiškėjo teisių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad proceso dalyviai savo teisėmis turi naudotis teisingai ir sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Pareiškėjui dėl ginčo žemės sklypo įvairios institucijos yra pateikusius atitinkamus atsakymus, kurie nėra teismine tvarka pripažinti negaliojančiais ar panaikintais. Pareiškėjas, nesutikdamas su Atsakymu turi teisę jį skųsti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė kokias jo teises ir teisėtus interesus, kokius teisės aktus atsakovas pažeidė pateikdamas Atsakymą, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo Prašymą laikė kartotiniu ir, nors Atsakymą į jį pateikė pažeisdamas įstatymo nustatytą terminą, tačiau tokiais savo veiksmais nenustatė, nepakeitė ir nepanaikino jokių jo teisių ar pareigų. Todėl nurodytais motyvais pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo N. S. (N. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.