- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- eI-1158-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03857-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Š. B.
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Advokatai
- Aivaras Gilys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui Š. B., pareiškėjo Š. B. atstovui advokatui Aivarui Giliui, atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovui Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Sekretoriato vadovui Tomui Čaplinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. B. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas Š. B. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Aivaro Gilio (2016 m. birželio 14 d. teisinių paslaugų sutartis), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, ir VTEK) 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. KS-67 „Dėl Š. B.“ (toliau – ir sprendimas Nr. KS-67) ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad kultūros ministras Š. B. nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su sprendimu Nr. KS-67, kuriame pripažinta, jog pareiškėjas, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, pagal Įstatyme nustatytą tvarką ir per nustatytus terminus privačių interesų deklaracijoje nenurodė juridinio asmens UAB ,,Agrolitas“ Ltd., kurio dalyvis jis yra, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. VTEK ne kartą konstatavo, jog Įstatymu siekiama užtikrinti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus sprendimus priimtų objektyviai ir nešališkai. Šiam tikslui Įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis vengti interesų konfliktų ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, bei draudžia jiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą, t. y. vengti situacijos, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus, Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Privačių interesų deklaracijos pildymas nėra savitikslis ir juo siekiama valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui užkirsti galimybę priiminėti šališkus sprendimus. Esminė vertybė ir siekiamybė – asmeniui maksimaliai skaidriai atskleisti visus ryšius su fiziniais ar juridiniais asmenims, kurie galėtų daryti poveikį jo apsisprendimui. Įstatymo nuostatos, nustatančios privačių interesų deklaracijų pildymą, yra procedūrinės, kurių pažeidimai siejami su tam tikrais konkrečiais padariniais – interesų konflikto situacijomis. Taigi, laikytina, jog VTEK, konstatuodama, kad asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas dėl privačių interesų deklaracijų pildymo, turi nurodyti ne tik formalų teisės akto pažeidimą, bet ir realius padarinius, kuriuos sukėlė asmens pažeidimas, kitu atveju būtų iš esmės paneigiami Įstatymo tikslai ir principai. Tokiai pozicijai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr. administracinę bylą Nr. A442-1009/2014).
2.2. VTEK sprendime Nr. KS-67 nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, nedeklaruodamas 2008 m. lapkričio 25 d. įsigytų Bulgarijoje registruoto juridinio asmens ,,Agrolitas“ 165 vnt. akcijų, pažeidė Įstatymo nuostatas. VTEK neįvertino tų aplinkybių, jog Bulgarijoje registruotas juridinis asmuo ,,Agrolitas“ iš esmės nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, ji registruota Bulgarijos Respublikoje, o pareiškėjo, kaip ministro, priimami sprendimai ar veiksmai jokių sąsajų nei su įmonės „Agrolitas“ veikla, nei su Bulgarijos Respublika neturi, todėl nebuvo ir nėra jokių galimybių galimam interesų konfliktui kilti. VTEK, turėdama pareigą įvertinti visas aplinkybes, susijusias su galimu interesų konfliktu, šių aplinkybių nepagrįstai nevertino. Nesutiktina su VTEK argumentais, jog šios aplinkybės neturi reikšmės vertinant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A492-607/2013). Remiantis nurodyta LVAT praktika, asmeniui nekyla pareiga deklaruoti aplinkybių, dėl kurių neatsiranda ar nepakinta asmens privatūs interesai pagal Įstatymą; asmuo neprivalo deklaruoti sandorių, kurie, nors formaliai atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintus kriterijus, bet neatitinka esminio deklaruotino privataus intereso požymio – asmens suinteresuotumo, galinčio turėti įtakos sprendimams, atliekant tarnybines pareigas, ir esančio pakankama prielaida interesų konfliktui kilti. Nors šiuo atveju nagrinėjamas ne sandorio, tačiau dalyvavimo juridinio asmens veikloje nedeklaravimo klausimas, tačiau turėtų būti taikomi tie patys principai: svarbu ne pats nedeklaravimo faktas, kurį nustačius formaliai galima konstatuoti Įstatymo pažeidimo požymius, bet ar toks nedeklaravimas atitinka esminį deklaruotino privataus intereso požymį – asmens suinteresuotumą, galintį turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, ir esančio pakankama prielaida interesų konfliktui kilti. Nagrinėjamu atveju net hipotetinės galimybės tokiems interesų konfliktams kilti nenustatyta. Kontroliuojantis subjektas (šiuo atveju – VTEK), konstatuojantis deklaracijos pildymo pažeidimą, privalo nurodyti konkrečius faktus ir aplinkybes, patvirtinančius tokį pažeidimą, tačiau šiuo atveju pasiremta tik pačiu nedeklaravimo faktu, jo visiškai nevertinant interesų konflikto aspektu.
2.3. VTEK nepagrįstai neįvertino aplinkybių, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių privačių interesų deklaracijų pildymą, pakeitimais, taip pat turėjusiais įtakos užsienio juridinio asmens nedeklaravimui. VTEK pacitavo ir įvertino tik po 2012 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. KS-84 priėmimo VTEK patvirtintas Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), tačiau visiškai neįvertino iki tol galiojusių taisyklių nuostatų, kuriose net nebuvo nustatyta galimybė deklaruoti užsienio juridinio asmens. Sutiktina su VTEK motyvais apie tai, kad senesnių kaip 3 m. įvykių VTEK negali vertinti, tačiau šiuo atveju teisės aktų pasikeitimas svarbus, sprendžiant dėl subjektyviosios VTEK konstatuoto pažeidimo pusės.
2.4. Akcijų įsigijimo metu 2008 m. galiojusių Taisyklių (VTEK 2008 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. KS-84) 31 punkte kuriame buvo nustatyta pareiga deklaruoti dalyvavimą tik tuose juridiniuose asmenyse, kurie įregistruoti Juridinių asmenų registre (Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR)), taigi, pareiškėjas 2008 m. neturėjo nei teorinės, nei praktinės galimybės pateikti duomenis. Tik 2012 m. liepos 5 d. sprendime Nr. KS-84 VTEK patvirtinus Taisykles ir Privačių interesų deklaracijos formą ID001 su priedais (Taisyklės įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 1 d.), naujų taisyklių 35.7 punkte jau buvo nustatyta, kad deklaracijos J11 laukelyje įrašomas juridinio asmens, įregistruoto JAR, su kuriuo asmuo (asmenys), nurodytas (-i) J6 laukelyje, susietas (-i) deklaruotinais ryšiais, kodas, jeigu juridinis asmuo neįregistruotas Lietuvoje, laukelio pildyti neprivaloma. Taigi, naujose taisyklėse jau nustatyta pareiga ir galimybė deklaruoti dalyvavimą ir užsienio juridinių asmenų, neregistruotų JAR, veikloje. Taigi, Taisyklių nuostatos iš esmės pasikeitė tik vienu sakiniu. Nors ir pritartina VTEK pozicijai, jog kultūros ministrui yra taikomi aukštesni atidumo standartai, tačiau vertinant paminėtas aplinkybes Įstatymo tikslo kontekste, jos dar kartą patvirtina nebuvus ministro suinteresuotumo, galinčio turėti įtakos sprendimams, atliekant tarnybines pareigas, ir esančio pakankama prielaida interesų konfliktui kilti.
2.5. Kita vertus, iš VTEK sprendimo neaišku, kada konkrečiai, VTEK nuomone, pareiškėjas padarė Įstatymo pažeidimą, neįmanoma suprasti, kurioje iš sprendime išvardytų Š. B. teiktų deklaracijų padarytas pažeidimas, kada pirmą kartą jis privalėjo deklaruoti narystę užsienio juridiniame asmenyje ir / ar atitinkamai patikslinti deklaraciją. Pareiškėjas dar iki Komisijos sprendimo patikslino savo deklaraciją, siekdamas pašalinti bet kokias abejones ir politinių oponentų nepagrįstas spekuliacijas šiuo klausimu, taigi, vien tai yra pagrindas pripažinti VTEK sprendimą nepagrįstu, nes išvados dalis, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas deklaracijoje apskritai nenurodė užsienio juridinio asmens „Agrolitas“, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.
2.6. Sprendimas Nr. KS-67 prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams. VTEK, konstatuodama procedūrinį pažeidimą, kurio pagrindu nebuvo kilęs joks viešųjų ir privačių interesų konfliktas, iš esmės sukėlė pareiškėjui, kultūros ministrui, neproporcingus padarinius. Atsižvelgus į tai, jog teisės aktai, susiję su privačių interesų deklaracijų pildymu, keitėsi, pareiškėjas neturėjo jokios intencijos slėpti informacijos, susijusios su turimomis Bulgarijoje registruoto juridinio asmens ,,Agrolitas“ akcijomis, joks interesų konfliktas ar net jo galimybė nebuvo nustatyti, taigi, sprendimas neatitinka protingumo ir proporcingumo principų.
II
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas neginčija sprendime Nr. KS-67 nustatytų faktinių aplinkybių, o nesutinka tik su šių aplinkybių teisiniu vertinimu.
2. VTEK nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad užsienyje registruoto juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, iki 2012 m. jis negalėjo deklaruoti, nes to jam neleido atitinkamų teisės aktų nuostatos. Įstatymo II skirsnio nuostatos, kurias pareiškėjas pažeidė, valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis įpareigojančios nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus deklaruoti turimus privačius interesus, taip pat narystę visuose juridiniuose asmenyse, niekada nenustatė jokių išimčių, suteikiančių teisę nedeklaruoti ne Lietuvoje registruotų juridinių asmenų. Vienintelę išlygą nustato tik Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, pagal kurią valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo gali nenurodyti duomenų apie sutuoktinį, sugyventinį, partnerį ir tik tokiu atveju, jeigu sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai gyvena skyrium, neturi bendro namų ūkio ir dėl to šie duomenys jam nėra žinomi. Akivaizdu, kad tokia nuostata negali būti taikoma šio ginčo atveju pareiškėjui, asmeniškai įsigijusiam ir valdančiam UAB „Agrolitas“ Ltd. akcijas. Pareiškėją narystę UAB „Agrolitas“ Ltd. 2016 m. birželio mėn. privertė deklaruoti ne, kaip jis teigia, atsiradusios techninės galimybės, kurių, pasak pareiškėjo, iki 2012 m. nebuvo, bet tai, jog duomenys apie kultūros ministro narystę minėtame juridiniame asmenyje, kurią nuo visuomenės jis slėpė beveik 8 m., buvo paviešinti visuomenei ir VTEK gavo prašymą įvertinti šio valstybės politiko elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms.
3. VTEK yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta kontrolės institucija, kuriai pavesta prižiūrėti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys tinkamai vykdytų visus Įstatymo reikalavimus (22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis pareiškėjo skundu, jis kvestionuoja VTEK teisę kontroliuoti ir vertinti valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis, jeigu jie galbūt pažeidžia būtent Įstatymo II skirsnio reikalavimus dėl privačių interesų deklaravimo tvarkos. Pareiškėjas savo poziciją grindžia cituodamas kitas, specialiąsias, Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nusišalinimo tvarką, iškilus viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijai ir LVAT praktiką, kuri visiškai netinka šio ginčo atveju. Remiantis LVAT praktika, teismų praktika, taikant įstatymus kitose bylose, gali būti teisingai pasiremta tik tokiu atveju, jeigu bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos, kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos, atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (2010 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-2/2010).
4. VTEK sprendimus tikrinantis administracinis teismas ne kartą nurodė, kad visos Įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio. Tam, kad būtų konstatuotas Įstatymo pažeidimas, nebūtina nustatyti, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmai būtų realiai sukėlę kokias nors neigiamas pasekmes visuomenei, asmuo iš jų būtų gavęs privačios naudos, ar pan., pakanka vien fakto, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nevykdo Įstatyme jam nustatytų reikalavimų, šiuo atveju – nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus deklaruoti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų privačių interesų. VTEK nesuprantama pareiškėjo pozicija, esą Įstatymo II skirsnyje nustatytos privačių interesų deklaravimo tvarkos nesilaikymas apskritai negali būti vertinamas kaip savarankiškas pažeidimas, jis, pasak pareiškėjo, galbūt būtų galimas tik tokiu atveju, jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, kuris nesilaikė Įstatyme nustatytos privačių interesų deklaravimo tvarkos, tokia savo veika, t. y. neveikimu, būtų sukėlęs tiesioginį ir akivaizdų viešųjų bei privačių interesų konfliktą. Toks aiškinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, nes 15 straipsnio 1 dalyje šio įstatymo II skirsnio reikalavimų pažeidimas laikomas savarankišku pažeidimu, kurį padarę valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys 1 m. nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Įstatymas II skirsnio reikalavimus pažeidusiems asmenims nustato švelnesnę sankciją negu už kitus Įstatymo nuostatų pažeidimus. Įstatymo 3 straipsnis įpareigoja asmenis ne tik elgtis nešališkai ir savo veikloje vengti interesų konflikto (1 dalis), bet ir privaloma tvarka deklaruoti savo privačius interesus (2 dalis).
5. Taigi, atmestini pareiškėjo VTEK adresuoti kaltinimai, esą sprendimas KS-67 prieštarauja bendriesiems teisės principams, kad konstatuotas procedūrinis pažeidimas kultūros ministrui sukėlė neproporcingus padarinius. VTEK, sprendime Nr. KS-67 konstatuodama Įstatymo nuostatų pažeidimą, nesiūlė pareiškėjui taikyti jokių papildomų, išskyrus Įstatymo 15 straipsnyje nustatytų, teisinio poveikio priemonių ar kitokių apribojimų bei suvaržymų, buvo tik pateiktas adekvatus, pareiškėjo elgesį ir Įstatymo nuostatas visiškai atitinkantis, šio asmens vertinimas.
Pripažindama, kad pareiškėjas, Įstatyme nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus privačių interesų deklaracijoje nenurodęs juridinio asmens UAB „Agrolitas“ Ltd., kurio dalyvis jis yra, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjas Š. B. ir pareiškėjo Š. B. atstovas advokatas Aivaras Gilys iš esmės rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
2. Teismo posėdyje atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Sekretoriato vadovas Tomas Čaplinskas (2014 m. kovo 10 d. įgaliojimas Nr. S-255-(2.4)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas 2012 m., dalyvaudamas Seimo rinkimuose, privačių interesų deklaracijoje, deklaruodamas ryšius su juridiniais asmenimis, nebuvo deklaravęs ryšių su įmone UAB „Agrolitas“ (http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas67894/Kandidato67894InteresuDeklaracija.html); duomenų apie ryšius su UAB „Agrolitas“ nedeklaravo ir 2013 m. sausio 11 d. privačių interesų deklaracijoje (http://vtek.lt/paieska/id001/id001.php?id=muV6WO_fcJdajse-0wBkm10TPZ2hWZwLekYCGDide30&pid=Fgt1VThixhV), o deklaravo tik 2016 m. birželio 8 d. užpildytoje privačių interesų deklaracijoje (žr. http://vtek.lt/paieska/id001/id001.php?id=dZquoyXMzPn0zogJwNJUgdFu25RCNuTNOj4lVJk8jGg&pid=Fixx12vwDDg).
2. Lietuvos Respublikos Seimo narys V. J. 2016 m. birželio 8 d. rašte Nr. 37.2-S-1258/110 „Dėl kultūros ministro Š. B. nuslėptos informacijos apie jo šeimos valdomą turtą“ VTEK nurodė, kad: viešai pasirodžius informacijai apie tai, jog Š. B. valdoma įmonė „Agrolitas“ yra įsigijusi 18,5 ha žemės Rytų Bulgarijoje (netoli Kalčevo gyvenvietės), prašo ištirti Š. B. veiksmus ir išaiškinti, ar jis, nedeklaruodamas savo šeimos valdomo turto, nepažeidė Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo; portalo 15min.lt atliktame tyrime pateikiama, kad Š. B. 2008 m. lapkritį nusipirko trečdalį Bulgarijos įmonės „Agrolitas“ akcijų, vėliau, Š. B. einant europarlamentaro pareigas, įmonė nusipirko 18,5 ha žemės, sandorio vertė – 200 000 Eur; kultūros ministras privalo deklaruoti interesus ir valdomą turtą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau to Š. B. nuo pat 2009 m., kai įsigijo įmonės „Agrolitas“ akcijas Bulgarijoje, nepadarė.
3. Pareiškėjas apie pradėtą tyrimą informuotas VTEK 2016 m. birželio 16 d. rašte Nr. S-945-(2.5), nurodant, be kita ko, kad: VTEK, 2016 m. birželio 16 d. posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo nario V. J. pranešime išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punkto, 20 straipsnio, 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams, pareiškėjui galimai Įstatyme nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus privačių interesų deklaracijoje nenurodžius juridinio asmens UAB „Agrolitas“, kurio dalyvis yra pareiškėjas; vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareiškėjas prašomas iki 2016 m. birželio 27 d. raštu pateikti išsamų minėtų aplinkybių paaiškinimą bei UAB “Agrolitas“ akcijų įsigijimą įrodančius dokumentus; su bylos medžiaga galima susipažinti VTEK administracinėse patalpose.
4. Pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d. rašte „Dėl paaiškinimų, susijusių su viešųjų ir privačių interesų deklaravimu“ (toliau – ir Paaiškinimai) prašė pripažinti, kad jis, 2013 m. sausio 11 d. deklaracijoje nedeklaruodamas esąs Bulgarijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „Agrolitas“ dalyviu, nepažeidė Įstatymo nuostatų. Paaiškinimuose, be kita ko, nurodyta:
4.1. Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 25 d. pasirašytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš fizinio asmens V. R. įsigijo Bulgarijoje registruoto juridinio asmens „Agrolitas“ 165 vnt. akcijų, kurių savininkas yra iki šio momento. Ši įmonė nuo įsteigimo iš esmės nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, akcijos jokios vertės faktiškai neturi.
4.2. 2008 m., akcijų įsigijimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (VTEK 2008 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. KS-84) 31 punktas nustatė pareigą deklaruoti dalyvavimą tik tuose juridiniuose asmenyse, kurie įregistruoti JAR. VTEK 2012 m. liepos 5 d. sprendime Nr. KS-84 patvirtinus Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles ir Privačių interesų deklaracijos formą ID001 su priedais, naujų taisyklių 35.7 punkte jau buvo nustatyta, kad deklaracijos J11 laukelyje įrašomas juridinio asmens, įregistruoto Juridinių asmenų registre, su kuriuo asmuo (asmenys), nurodytas (-i) J6 laukelyje, susietas (-i) deklaruotinais ryšiais, kodas; jeigu juridinis asmuo neįregistruotas Lietuvoje, laukelio pildyti neprivaloma. Taigi, naujose taisyklėse jau buvo nustatyta pareiga ir galimybė deklaruoti dalyvavimą ir užsienio juridinių asmenų, neregistruotų JAR, veikloje. Naujos taisyklės įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas 2013 m. sausio 11 d. kaip kultūros ministras pateikė viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, kurioje nebuvo nurodytas jo santykis su užsienio juridiniu asmeniu „Agrolitas“, o 2016 m. birželio 8 d. pateikė patikslintą viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, kurioje deklaravo esąs užsienio juridinio asmens „Agrolitas“ dalyvis.
4.3. VTEK sprendimuose ne kartą konstatavo, jog Įstatymu siekiama užtikrinti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus sprendimus priimtų objektyviai ir nešališkai. Šiam tikslui Įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis vengti interesų konfliktų ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir draudžia jiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą, t. y. vengti situacijos, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais (2 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 dalis). Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus, Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją, joje, be kita ko, privalo nurodyti savo duomenis apie narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ar organizacijose. Remiantis LVAT praktika, VTEK, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (administracinė byla Nr. A442-1009/2014). Taigi, interesų konfliktas turi būti akivaizdus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atveju jo vykdymas taptų neįmanomas. Be to, privačių interesų deklaracijos pildymas nėra savitikslis, juo siekiama valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui užkirsti galimybę priiminėti šališkus sprendimus. Esminė vertybė ir siekiamybė – asmeniui maksimaliai skaidriai atskleisti visus ryšius su fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie galėtų daryti poveikį jo apsisprendimui.
4.4. Pareiškėjas Įstatyme nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus pateikė viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, tiesa, pradinėje deklaracijoje nenurodė esąs „Agrolitas“ dalyviu dėl to, jog nematė net teorinių galimybių, jog, einant Lietuvos Respublikos kultūros ministro pareigas, galėtų iškilti interesų konflikto situacija, nes ši įmonė iš esmės jokios veiklos nevykdė ir nevykdo, ji registruota Bulgarijos Respublikoje, o pareiškėjo kaip ministro priimami jo kompetencijoje esantys sprendimai ar veiksmai jokių sąsajų nei su įmonės „Agrolitas“ veikla, nei su Bulgarijos Respublika neturi. Minėta, įmonės „Agrolitas“ akcijų įsigijimo metu galiojusios Taisyklės nenustatė galimybės ir prievolės deklaruoti dalyvavimą užsienio juridinių asmenų veikloje, Taisyklės buvo pakeistos tik prieš keletą mėnesių iki pareiškėjo kaip kultūros ministro 2013 m. sausio 11 d. pateiktos deklaracijos, o iki tol galiojusi Taisyklių redakcija, kuriai galiojant tuo metu dar kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys pareiškėjas teikė viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, tokios galimybės deklaruoti dalyvavimą užsienio juridiniuose asmenyse nenustatė. Taigi, pareiškėjas, 2013 m. pateikdamas naują deklaraciją, tiesiog sąžiningai suklydo, manydamas, jog užsienio juridinių asmenų deklaruoti neprivalo (juolab, kad, kaip minėta, tas juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, o ir jo kaip ministro veikla neturi jokių sąsajų su šios įmonės veikla). Siekdamas pašalinti bet kokias abejones, kurias nepagrįstai kelia politiniai oponentai, pareiškėjas šiuo metu (2016 m. birželio 8 d.) yra patikslinęs savo viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, į ją įtraukdamas ir įmonę „Agrolitas“.
Taigi, akivaizdu, jog Seimo nario V. J. kreipimesi išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas, o priešingas susidariusios situacijos vertinimas būtų pagrįstas vien tik pareiškėjo politinio oponento kreipimesi išdėstytomis prielaidomis, nerealiomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais, o kai kuriais atvejais net ir šmeižtu, apie pareiškėjo, neva, turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT administracinė byla Nr. A442-1009/2014).
5. VTEK, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo nario V. J. pranešime ir Š. B. Paaiškinimuose nurodytas bei tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro Š. B. veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms, 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr. KS-7 „Dėl Š. B.“ nusprendė, kad kultūros ministras Š. B., Įstatyme nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus privačių interesų deklaracijoje nenurodęs juridinio asmens UAB „Agrolitas“ Ltd., kurio dalyvis jis yra, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat, be kita ko, nusprendė sprendimą Nr. KS-67 paskelbti interneto tinklalapyje www.vtek.lt. Sprendime Nr. KS-67, be kita ko, nurodyta:
5.1. Seimo nario V. J. pranešimas remiasi visuomenės informavimo priemonėse 2016 m. birželio 8 d. pasirodžiusia informacija, kad kultūros ministras Š. B. 2008 m. lapkričio mėn. įsigijo trečdalį Bulgarijoje registruotos UAB „Agrolitas“ akcijų, vėliau, Š. B. einant Europos Parlamento nario pareigas, ši įmonė nusipirko 18,5 ha žemės Rytų Bulgarijoje; sandorio vertė – 200 000 Eur, Seimo narys V. J. prašo išsiaiškinti, ar Š. B., nedeklaruodamas minėtų aplinkybių, nepažeidė Įstatymo nuostatų.
5.2. Vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi deklaruoti per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių jo ar jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 Eur. Taigi, Įstatymas valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis įpareigoja deklaruoti jų pačių ar jų sutuoktinių, sugyventinių ar partnerių sudarytus sandorius, bet ne sandorius, kuriuos vykdydami savo veiklą sudaro su valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis susiję juridiniai asmenys. Atsižvelgusi į tai, VTEK nevertina pranešime nurodytos UAB „Agrolitas“ įsigyto žemės sklypo nedeklaravimo aplinkybės, nes Š. B. nekilo pareigos deklaruoti juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, sudaryto sandorio.
5.3. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir Įstatymo 22 straipsnio 4 dalį pranešimams dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms pateikti ir tyrimui atlikti nustatomas 3 m. terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo, vadinasi, VTEK pagal jai įstatymuose suteiktus įgaliojimus gali vertinti tik per paskutinius 3 m. S. B. (ne)atliktus veiksmus, kuriais jis galėjo pažeisti Įstatymo nuostatas, todėl VTEK šiame sprendime nevertina, ar Š. B. turėjo deklaruoti 2008 m. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, nes nuo galbūt teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo suėjęs 3 m. terminas.
5.4. VTEK šiame sprendime vertina, ar Š. B., galimai Įstatyme nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus privačių interesų deklaracijoje nenurodęs juridinio asmens UAB „Agrolitas“, kurio dalyvis jis yra, nepažeidė Įstatymo nuostatų.
5.5. Nustatytos faktinės aplinkybės
5.5.1. Š. B. 2004 m.–2009 m. ėjo Europos Parlamento nario pareigas, nuo 2009 m. spalio mėn. buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje. 2011 m.–2012 m. buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, nuo 2012 m. lapkričio 16 d. – Seimo narys, nuo 2012 m. gruodžio 13 d. – ir kultūros ministras. Š. B. 2008 m. lapkričio 25 d. pasirašytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 1 650 Bulgarijos Respublikos levų iš fizinio asmens V. R. įsigijo šioje šalyje registruoto juridinio asmens „Agrolitas“ Ltd. 165 vnt. akcijų.
5.5.2. Š. B. VTEK yra pateikęs šias privačių interesų deklaracijas: 2007 m. rugpjūčio 16 d., eidamas Europos Parlamento nario pareigas, deklaravimo momentu Bendrovės akcijų dar nebuvo įsigyta; 2011 m. birželio 3 d., eidamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovo Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje pareigas ir VšĮ „Europos kryptis“ direktoriaus pareigas, šioje deklaracijoje Š. B. nurodė savo ryšius su 5 juridiniais asmenimis, kurių akcininkas, dalininkas ar direktorius jis yra, bet nepateikė jokių duomenų apie ryšius su „Agrolitas“; 2013 m. sausio 29 d., kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir kultūros ministras, deklaracijoje nurodyti 4 juridiniai asmenys, kurių akcininkas jis yra, bet nėra jokių duomenų, kad jis yra „Agrolitas“ akcininkas; 2013 m. vasario 11 d., kaip Lietuvos Respublikos Seimo narys ir kultūros ministras, duomenų apie ryšius su „Agrolitas“ deklaracijoje nėra; 2016 m. birželio 8 d., 13 d. ir 15 d. papildė deklaraciją naujais duomenimis, taip pat nurodė ir ryšius su „Agrolitas“, t. y. kad nuo 2008 m. yra UAB „Agrolitas“ akcininkas.
5.6.1. Nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusiose Įstatymo nuostatose buvo nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus, Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (4 straipsnio 1 dalis). Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (5 straipsnio 1 dalis), deklaracijoje privalo nurodyti juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, Įstatymas nenustato jokių išimčių dėl duomenų apie dalyvavimą užsienio valstybėje veikiančiame juridiniame asmenyje nedeklaravimo. Tuo atveju, jeigu pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio privačius interesus pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos (7 straipsnio 1 dalis), jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo (7 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu galiojančios Įstatymo nuostatos valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis taip pat įpareigoja pateikti deklaraciją per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (5 straipsnio 1 dalis), taip pat nustatomi analogiški deklaracijos turinio reikalavimai.
5.6.2. Komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendime Nr. KS-84 patvirtintose Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėse nustatyta, kad deklaracijos formos ID001 priede ID001J „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ nurodomos kitos (deklaracijos formos tituliniame lape 1D001 nenurodytos) deklaruojančio asmens pareigos ir (ar) jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio pareigos įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose bei dalyvavimas juridiniuose asmenyse (34 punktas); pagal Taisykles minėto priedo J7 laukelyje iš klasifikatoriaus kodų lentelės sąrašo turi būti pasirinktas deklaruotino juridinio asmens registravimo vietos valstybės kodas, kuris žymimas didžiosiomis raidėmis, atitinkamai (LT – Lietuvos Respublika (Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo) ar UV – užsienio valstybė (užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo) (35.3 punktas) (Šiuo metu galiojančių taisyklių atitinkamai 17 ir 18.3 punktai).
5.6.3. Atsižvelgiant į tai, kad deklaracijos priede „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ jau nuo 2012 m. liepos įtvirtinta pareiga ir galimybė nurodyti ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje registruotus juridinius asmenis, ir į tai, kad Š. B. nuo 2008 m. iki šiol yra „Agrolitas“ akcininkas, darytina išvada, kad Š. B. šias aplinkybes galėjo ir turėjo nurodyti privačių interesų deklaracijoje, tai jis turėjo padaryti per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjo eiti Seimo nario ir 2012 m. gruodžio 13 d. – kultūros ministro pareigas.
5.6.4. VTEK, įvertinusi Š. B. paaiškinimą, jog jis niekada neturėjo tikslo slėpti savo ryšių su „Agrolitas“, o šio ryšio nedeklaravo tik dėl neapdairumo, pabrėžia, kad pats valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo yra atsakingas už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą, tinkamą deklaracijos užpildymą ir pateikimą. Š. B. aktualiais duomenimis apie narystę „Agrolitas“ savo privačių interesų deklaraciją papildė tik viešai pasirodžius informacijai apie jo sąsajas su „Agrolitas“ ir VTEK gavus skundą dėl šių aplinkybių. Aplinkybės, kad, pasak Š. B., „Agrolitas“ beveik nevykdo jokios veiklos ir jam einant kultūros ministro pareigas dėl „Agrolitas“ negalėjo kilti interesų konfliktas, Įstatymo nuostatų prasme nėra reikšmingos, Įstatymas nustato prievolę deklaruoti visus juridinius asmenis, kurių dalyvis yra deklaruojantysis, nepriklausomai nuo to, ar: juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, ar ne; valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo hipotetiškai galėtų dėl juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, patekti į interesų konflikto situaciją, ar ne. Įstatymo antrojo skirsnio, reglamentuojančio privačių interesų deklaravimą, nuostatos visų pirma susijusios su viešumu ir skaidrumu, visų duomenų apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačius interesus atskleidimu.
5.6.5. Remiantis tyrimo medžiaga, Š. B. dalyvavimą UAB „Agrolitas“ veikloje deklaravo tik žiniasklaidai paviešinus šias aplinkybes. Teikdamas VTEK paaiškinimą, Š. B. iš esmės pripažino nevykdęs Įstatymo reikalavimų: nurodė sąžiningai suklydęs, nes manęs, kad užsienio juridinių asmenų deklaruoti neprivalantis. Vertinant tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą pabrėžtina, kad valstybės institucijų vadovams taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, negu eiliniams valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, todėl Š. B., pradėjęs eiti kultūros ministro pareigas, turėjo privačių interesų deklaraciją užpildyti ne formaliai, bet rūpestingai, taikydamas sau ir, savo pavyzdžiu, pavaldiems asmenims aukščiausius veiklos skaidrumo ir elgesio pavyzdingumo standartus.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. B. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. KS-67 „Dėl Š. B.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą) ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad kultūros ministras Š. B. nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes pareiškėjas nesutinka tik su šių aplinkybių teisiniu vertinimu. Pasak pareiškėjo, jis nepadarė pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kandidatai į valstybės tarnybą, taip pat Seimo narius, asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka, deklaraciją privalo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis apie juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pabrėžtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nepranešė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apie tai, jog jis 2008 m. lapkričio 25 d. pasirašytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 1 650 Bulgarijos Respublikos levų iš fizinio asmens V. R. įsigijo šioje šalyje registruoto juridinio asmens „Agrolitas“ Ltd. 165 vnt. akcijų (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5.5.1 punktą). Pabrėžtina ir tai, kad Komisija netyrė paties sandorio nepranešimo fakto, nes nuo sandorio sudarymo laiko yra praėję daugiau kaip 3 metai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5.3 punktą), tačiau Komisija tyrė tai, ar Š. B., nepranešdamas duomenų apie juridinį asmenį, kurio dalyvis jis yra (akcininkas), nepadarė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Šis nepranešimas yra trunkamas pažeidimas, nes tokią trunkamą pareigą pareiškėjas turėjo eidamas tiek ministro, tiek Seimo nario pareigas, ir kartu būdamas „Agrolitas“ Ltd. akcininku, todėl Komisija pagrįstai tyrė šį faktą, nepažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Nors pareiškėjas teigė, kad „Agrolitas“ Ltd. įsteigtas Bulgarijoje, realiai jokios veiklos nevykdo, tačiau pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatęs pareigą informuoti apie tai, kokių visų juridinių asmenų (nepriklausomai, ar jie realiai veikia, ar veikia užsienyje) akcininkais ar kitokiais dalyviais pareiškėjas yra. Taigi, Komisija pagrįstai vertino, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, jį tinkamai teisiškai įvertino: Š. B., eidamas Seimo nario ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro pareigas, nuo 2012 m. pabaigos iki 2016 m. vidurio, t. y. tol, kol žiniasklaidoje viešai nebuvo paskelbta informacija apie jo dar 2008 m. įsigytas Bulgarijoje registruoto juridinio asmens „Agrolitas“ Ltd. akcijas, nepranešė Komisijai minėto fakto ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Teismas pabrėžia, kad minėtos pareigos pranešti įtvirtinimas Įstatyme nėra tik formalus. Tokiu pareigos įvykdymu deklaruojantys asmenys informuoja visuomenę apie savo dalyvavimą juridiniuose asmenyse, o toliau patys gali nebepranešti apie tų juridinių asmenų bet kokią veiklą, inter alia sandorių sudarymą (kaip yra šiuo atveju, t. y. 18,5 ha žemės pirkimą Rytų Bulgarijoje).
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo skundas netenkinamas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. KS-67 „Dėl Š. B.“ paliekamas nepakeistas; taip pat nėra teisinio pagrindo priimti naują sprendimą – pripažinti, kad kultūros ministras Š. B. nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.