Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus atstovei Anai Zacharevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-79082654-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 144 Eur bauda. B. P. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. birželio 29 d. 21.13 val. Vilniuje, Gynėjų g. 4, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jam iš dešinės dviračiu važiavusiam P. L., jį partrenkė ir sužalojo, dėl to dviratininkui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei apgadintas dviratis, šiais veiksmais B. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, o ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Bylos duomenimis, 2016 m. birželio 29 d. 21.13 val. Vilniuje, Gynėjų g. 4, įvykio eismo įvykis, kurio metu susidūrė B. P. vairuojamas automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratis, vairuojamas P. L.. Šis eismo įvykis įvyko dviračių lenktynių, kurios vyko Gedimino prospektu, Gynėjų, A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis, metu. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. liepos 25 d. rašto matyti, kad šios dviračių lenktynės buvo organizuojamas turint leidimą (b. l. 56–57). Renginio (dviračių lenktynių) organizatorė VšĮ „D.“ buvo įpareigota aptverti lenktynių teritoriją, užtikrinti žiūrovų ir dalyvių saugumą, pastatyti laikinus kelio ir informacinius ženklus, parengti ir kartu su kelio ženklais pastatyti schemas, kuriose aiškiai matytųsi lenktynių teritorijoje uždaromos gatvės ir galimi lenktynių teritorijos apvažiavimo maršrutai, numatyti eismo saugumo užtikrinimo priemonių planą, paskirti koordinatorių, atsakingą už eismo organizavimo priemonių užtikrinimą (laikinų kelio ženklų pastatymą, eismo reguliavimą, į aptvertą teritoriją įvažiuojančio aptarnaujančio transporto reguliavimą ir kt.). Dėl šių įsipareigojimų nesilaikymo atsakingam asmeniui 2016 m. liepos 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 161 straipsnį.

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad dėl dviračių lenktynių organizatorės prisiimtų įsipareigojimų organizuojant lenktynes netinkamo vykdymo į lenktynių trasą įvažiavo B. P. vairuojamas automobilis ir važiuodamas susidūrė su lenktynių dalyviu dviratininku P. L..

Teismas iš dalies sutinka su skundo argumentais, kad dviračių lenktynių trasoje galiojo organizatorės VšĮ „D.“ nustatytos lenktynių taisyklės. Tačiau, teismo nuomone, lenktynių taisyklės galiojo būtent lenktynių dalyviams, o B. P. nebuvo lenktynių dalyviu, todėl, priešingai nei nurodyta skunde, jam galiojo Kelių eismo taisyklės. B. P. savo 2016 m. birželio 29 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jokių draudžiamų įvažiuoti į kelią ženklų ar reguliuotojo nematė (b. l. 49). Tai reiškia, kad jis nesuprato, jog įvažiavo į lenktynių, kurios vyko miesto gatvėmis, trasą, kurioje kitų transporto priemonių eismas negalimas. Sutiktina su atsiliepimo į skundą argumentais, kad šios aplinkybės patvirtina, jog B. P., įvažiuodamas į kelią, nesuvokdamas, kad jame vyksta dviračių lenktynės, privalėjo elgtis taip, kaip įprastai transporto priemonių vairuotojai elgiasi bet kuriame kelyje, t. y. vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, laikytis visų atsargumo priemonių ir savo veiksmais nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Skunde teisingai nurodyta, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktą aptariamas automobilio ir dviračio susidūrimas laikinas eismo įvykiu. Sutiktina ir su skundo argumentais, kad atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis galima tik pažeidus Kelių eismo taisykles. Konstatavus, kad B. P. 2016 m. birželio 29 d. 21.3 val. važiuodamas Gynėjų g. privalėjo vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija B. P. veiksmus pagrįstai vertino jų atitikimo Kelių eismo taisyklių reikalavimams aspektu.

Teismas nesutinka su skundo argumentais, kad aptariamas eismo įvykis (jo kilimas) priežastiniu ryšiu susijęs būtent su lenktynių organizatorės atsakingų asmenų neteisėtu neveikimu, o ne su B. P. veiksmais. Be abejo, lenktynių organizatorei tinkamai vykdant jai nustatytus minėtus įpareigojimus, užtikrinant lenktynių saugumą, B. P. automobiliu nebūtų įvažiavęs į dviračių lenktynių trasą. Tačiau šis B. P. akcentuojamas priežastinis ryšys (tarp organizatorės neteisėto neveikimo ir kilusio eismo įvykio) yra pernelyg nutolęs, kad būtų reikšmingas, kaip nesukeliantis B. P. atsakomybės. Visgi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu yra susiję būtent B. P. veiksmai važiuojant automobiliu.

Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad pagal byloje esančius įrodymus neįmanoma tiksliai ir objektyviai nustatyti eismo įvykio eigos bei pagrindinių jo kilimo priežasčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo apklausti eismo įvykyje tiesiogiai dalyvavę ir jį matę asmenys, kai kurie iš jų buvo apklausti pakarotinai, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus. P. L. paaiškino, kad jam aplenkus B. P. vairuojamą automobilį BMW iš dešinės, praėjus 3 sekundėms, pajuto smūgį iš galo į dviratį ir nukrito (b. l. 30). V. L. paaiškino, kad automobilis BMW priekiu taranavo P. L. dviračio galinį ratą, o papildomai apklaustas, paaiškino, jog automobilio BMW vairuotojas, toliau judėdamas į priekį, traukdamasis šiek tiek dešiniau, pasivijo priekyje jo važiavusi dviratininką ir automobilio priekiniu dešiniuoju kampu jį kliudė, smūgis buvo į dviračio galinį ratą (b. l. 40, 41). T. J. paaiškino, kad automobilis BMW staiga metėsi į dešinę pusę priekiu nudauždamas dviratininką į jo galinį ratą bei kliudydamas kitą dviratininką veidrodėliu, o papildomai apklaustas, paaiškino, jog netikėtai automobilio BMW vairuotojas staigiai metėsi į dešinę pusę link jo, buvo kliudytas dešinės pusės šoninio matymo veidrodėliu, tuo pačiu momentu automobilis BMW priekiniu dešiniuoju kampu kliudė priekyje jo važiavusį ir automobilį BMW jau aplenkusį dviratininką, kuriam smūgis buvo į galinį ratą (b. l. 42, 43). K. P. paaiškino, kad netrukus automobilis BMW staigiai suktelėjo dešinėn, kur važiavo bakstelėjęs jam į langą dviratininkas, jį kliudė ir pargriovė (b. l. 44–45). Taigi nurodyti liudytojai, priešingai nei teigiama skunde, nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Be to, iš prie eismo įvykio schemos pridėtų fotolentelių matyti, kad ant automobilio BMW priekinio bamperio dešinės pusės, priekinio dešinio sparno ir priekinio dešinio žibinto liko žymės (b. l. 25).

Apibendrinus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad B. P. 2016 m. birželio 29 d. 21.13 val. Vilniuje, Gynėjų g. 4, vairuodamas automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, t. y. traukdamasis dešiniau, savo automobilio priekinės dalies dešiniąja puse kliudė jį iš dešinės lenkiančio dviračio galinį ratą, dėl to dviratis su jį vairavusiu dviratininku P. L. griuvo ir dviratininkas nežymiai susižalojo, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą, kuriame nustatyta, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Taigi skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai B. P. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Skundžiamame nutarime nenustatyta B. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jam paskirtos minimalios baudos, numatytos sankcijose, kurios subendrintos nepažeidžiant nuobaudų bendrinimo taisyklių.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.