Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisijos) nutarimo, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2006-07-28 nuosprendžiu pagal LR BK 186 str. 1 d., 182 str. 1 d. (25 veikos) BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu subendrinta galutine bausme- laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Kauno apygardos teismo 2006-12-21 nuosprendžiu apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir skirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-11-13 nutartimi V. R. buvo lygtinai paleistas neatlikęs 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-08-04 nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę.

Anksčiau neteistas.

Bausmės pabaiga – 2014-05-21.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo, nes nuteistasis per bausmės atlikimo laiką du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, vieną kartą baustas drausmine nuobauda. Be to, Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (39 balai pagal OASys metodiką), tačiau išlieka pagrindiniai nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys (kartais gali pasielgti neapgalvotai spontaniškai), lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos.

V. R. šį nutarimą skundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi nuteistojo V. R. skundo netenkino. Teismas konstatavo, jog Komisijos nutarimas priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Teismas sutiko su Komisijos motyvais ir laikė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis šiuo metu jam taikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis V. R. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą. Teigia, jog nei Komisija, nei teismas neišsprendė tinkamai klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Komisija aplinkybes vertino subjektyviai, o teismas į tai neatsižvelgė ir to neįvertino. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad komisija tinkamai nemotyvavo dėl ko negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismo motyvai dėl veikų skaičiaus, pobūdžio, anksčiau taikyto lygtinio paleidimo nepagrįsti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam skirta itin griežta bausmė ir teisingumas įvykdytas paskelbus nuosprendį. Nei veikų kiekis, nei sunkumas negali būti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo manymu, teismas nurodydamas, jog nuteistasis palaiko kriminalinės subkultūros nuostatas, pažeidė BVK 6 str. įtvirtintą lygybės prieš įstatymą principą. Įstatyme nenurodyta, jog kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas neleidžia taikyti lygtinio paleidimo. Be to, teismas neišaiškino šios aplinkybės reikšmės lygtinio paleidimo taikymui, neatsižvelgė į tai, kad laisvėje nuteistasis turės gyvenamąją vietą ir galimybes integruotis į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai bei motyvuotai sprendė, kad Komisija pagrįstai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. R. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d., todėl vien įstatyme numatytas atliktos bausmės dydis, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, teisingumo įgyvendinimas neužsibaigia vien nuosprendžio paskelbimu, nes teisingumo principas užtikrinamas tik tada, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo patiria realius suvaržymus nepatogumus dėl taikomos bausmės.

V. R. nuteistas ir atlieka bausmę už daugiau nei dviejų dešimčių turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. V. R. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau pataisos įstaigoje jo elgesys nebuvo pavyzdingas. Nuteistasis skatintas vos vieną kartą, vidaus tvarkos taisykles pažeidė du kartus, drausmine nuobauda baustas vieną kartą. Nors nuobauda negaliojanti, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau atlikinėjo bausmę, buvo lygtinai paleistas, tačiau grąžintas į pataisos įstaigą, todėl elgesio taisykles bei vidaus tvarkos taisykles puikiai žinojo. Abu vidaus tvarkos pažeidimus padarė būdamas jau grąžintas į pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taip pat yra svarbi asmenybės charakteristika, anksčiau taikytos poveikio priemonės bei jų rezultatai. Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad nuteistasis anksčiau jau kartą buvo lygtinai paleistas, tačiau jo elgesys nepasikeitė, t. y. lygtinis paleidimas neužtikrino sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis buvo grąžintas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę, kurią šiuo metu ir atlieka. Tai rodo, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino bei leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog šiuo metu lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos gali būti užtikrinti bausmės tikslai. Esant šiai situacijai, visos kitos lygtiniam paleidimui reikšmingos aplinkybės turi ypatingai teigiamai charakterizuoti asmenį, tačiau, kaip jau aptarta, taip nėra.

Be to, sprendžiant dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sėkmingos probacijos, ypač vertinant tikimybę dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos, svarbu įvertinti ir asmenines, charakterio savybes, nuteistojo nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis palaiko neformaliąsias nuteistųjų subkultūros tradicijas, pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Be to, pataisos namų administracijos charakterizuojamas tik patenkinamai. Nurodoma, jog buvo pastebėtos bendravimo su aplinkiniais problemos, todėl teko ieškoti atitinkančios jo socialinį bei asmenybinį lygmenį gyvenamosios vietos, valios savybės išugdytos patenkinamai, tačiau jis neatsakingas, paviršutiniškas, linkęs veikti impulsyviai, kartoti tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo. Pats savaime kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų laikymasis neužkerta kelio lygtiniam paleidimui, tačiau vertinant kartu su asmeninėmis savybėmis, nebejotinai yra reikšmingas faktorius prognozuojant nuteistojo elgesį laisvėje lygtinio paleidimo metu, todėl tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę.

Šiuo atveju paminėtos aplinkybės, kartu vertinant ir veikų pavojingumą, pobūdį, skaitlingumą, anksčiau taikytas poveikio priemones (lygtinį paleidimą) ir jų efektyvumą (nuteistasis grąžintas į pataisos namus atlikti likusios bausmės), savo neigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria kitas aplinkybes – tai, kad nuteistasis atlikęs didelę bausmės dalį, skatintas, savo iniciatyva dengia civilinį ieškinį, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema ir jis turėtų laisvėje gyvenamąją vietą. Nurodytų aplinkybių visuma neleidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu būtų galima tikėtis sėkmingo nuteistojo pataisymo laisvėje, teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio. Tiek Komisija, tiek teismas atsižvelgė ir teisingai įvertino visas šias aplinkybes, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga, ir pagrįstai nuteistajam netaikė lygtinio paleidimo. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo įvertintos tiek teigiami, tiek ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, todėl pagrindo abejoti teismo šališkumu nėra.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.