- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- 2-1240-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00976-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Artūras Driukas, Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- A. M. B.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kalipsė“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjo A. M. B. finansinį reikalavimą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kalipsė“ bankroto byloje Nr. B2-374/153/2015.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Kalipsė“ bankroto bylą ir nustatė 45 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Pareiškėjas 2015 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jo 67 427,50 Eur finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje. Nurodė, kad atsakovo bankroto administratorė I. S. sąmoningai nebendradarbiauja su pareiškėju, todėl jis negalėjo gauti dokumentų, pagrindžiančių finansinio reikalavimo dydį. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-166-192/2015 pagal atsakovo ieškinį pareiškėjui 2015 m. vasario 3 d. buvo pateiktos atsakovo dokumentų kopijos, kurios patvirtina pareikėjo į atsakovo atsiskaitomąsias sąskaitas sumokėtų pinigų sumas. Pareiškėjo teigimu, remiantis gautais iš Kauno apylinkės teismo dokumentais tapo įmanoma nustatyti ir apskaičiuoti finansinio reikalavimo dydį. Pareiškėjo nuomone, šios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti, pripažintinos svarbiomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir dėl jo 67 427,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankroto byloje. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kaip buvęs atsakovo direktorius, nevykdė teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei atsakovo turtą ir visus dokumentus, todėl sprendė, jog pareiškėjas elgėsi neteisingai, vilkino bankroto procesą ir trukdė administratorei laiku atlikti bankroto byloje būtinus veiksmus. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo suformuoti finansinio reikalavimo iki 2015 m. vasario 3 d., nes neturėjo atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių atsakovo įsiskolinimą pareiškėjui. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovo buhalteriniai dokumentai buvo pas patį pareiškėją, nes jis, būdamas atsakovo vadovas, 2013 m. liepos 24 d. sudarė kreditorių sąrašą, kuriame nurodė ir paties 597 897,18 Lt finansinį reikalavimą. Be to, atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentai iki 2014 m. birželio 19 d. nebuvo perduoti administratorei. Teismo vertinimu, pareiškėjo byloje pateiktus dokumentus, kuriais jis įrodinėja savo finansinį reikalavimą, t. y. asmeninių banko sąskaitų išrašus apie 2005–2008 metų lėšų judėjimą iš pareiškėjo sąskaitos į atsakovo sąskaitą, taip pat atsakovo banko sąskaitų išrašus, sudarytus 2006–2010 metų laikotarpiu, pareiškėjas galėjo pateikti bankroto administratorei, nepažeisdamas Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartyje nustatyto 45 dienų termino finansiniam reikalavimui pareikšti. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo pateikti administratorei (teismui) prašymo (įrodymų) dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo pareikšti finansinio reikalavimo, nes bankroto administratorė su juo nebendradarbiavo. Įvertinęs pareiškėjo, kaip buvusio atsakovo vadovo, statusą, teismas sprendė, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų bankroto procese dėl atsakovo ir jo paties interesų, taigi pats pareiškėjas nebendradarbiavo su bankroto administratore. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol pareiškėjas neperdavė administratorei viso atsakovo turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl vien pagal pareiškėjo nuožiūra teismui ir bankroto administratorei pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo pripažinti, kad jis pagrindė savo finansinį reikalavimą patikimais įrodymais. Teismas nenustatė ir svarbių priežasčių atnaujinti terminą pareiškėjo finansiniam reikalavimui pareikšti. Byloje nesant duomenų, kad administratorė pateikė į bylą buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių pareiškėjas neturėjo, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad duomenis apie finansinio reikalavimo sumą jis gavo tik 2015 m. vasario 3 d. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi tik 2015 m. vasario 20 d., byloje esant nustatytai aplinkybei, jog pareiškėjas atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentus turėjo iki 2014 m. birželio 19 d., teismas nenustatė pagrindo atnaujinti šį terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad jis iki 2015 m. vasario 3 d. negalėjo suformuoti finansinio reikalavimo, teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-166-192/2015 pareiškėjas 2014 m. spalio 30 d. priimtame atsiliepime prašė atsakovo bankroto administratorės pateikti dokumentus (banko išrašus), galinčius patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Apeliantas tik 2015 m. vasario 3 d. iš Kauno apylinkės teismo gavo atsakovo dokumentų kopijas, kurios patvirtina jo į atsakovo atsiskaitomąsias sąskaitas įmokėtas pinigų sumas. Teismas nevertino pareiškėjo atstovo paaiškinimų, kad pareiškėjas savo finansinį reikalavimą gali pagrįsti tik rašytiniais įrodymais, t. y. banko sąskaitų išrašais. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad po bankroto bylos iškėlimo visos bankinės operacijos buvo apribotos, tapo nebeįmanomas duomenų apie vykdytus pinigų mokėjimus gavimas. Teismas netinkamai vertino, kad pareiškėjas banko dokumentus galėjo pateikti bankroto administratorei, nepažeisdamas Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nustatyto 45 dienų termino finansiniam reikalavimui pareikšti. Teismas padarė klaidingą išvadą, nes neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad visi procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami ne tuo adresu, todėl nebuvo įteikti. Tai patvirtina byloje pateikti duomenys apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Nuo bankroto bylos iškėlimo banko sąskaitų duomenys tapo prieinami tik bankroto administratorei, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai pagrįsti finansinio reikalavimo, kol iš administratorės neišreikalavo banko sąskaitų išrašų. Pareiškėjas juos gavo 2015 m. vasario 3 d., o finansinį reikalavimą pateikė tvirtinti teismui 2015 m. vasario 20 d. Šios aplinkybės turėtų būti teismo pripažintos svarbiomis terminui atnaujinti.
2. Kadangi teismas neatnaujino termino finansiniam reikalavimui pareikšti ir atmėtė prašymus išreikalauti vykdomąją bylą dėl žemės pardavimo ir pinigų patekimo į atsakovo sąskaitą, atsakovo apyvartos žiniaraščius nuo 2005 m. iki 2011 m., pripažinti pareiškėjo dalyvavimą būtinu ir apklausti jo sutuoktinę, nebuvo atskleista bylos esmė, pažeisti lygiateisiškumo ir proporcingumo principai. Teismas tokios kategorijos bylose turi būti aktyvus ir privalo sąžiningai ginti visų kreditorių interesus, imtis priemonių finansinio reikalavimo pagrįstumui nustatyti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas, atstovaujamas bankroto administratorės, prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pareiškėjas (buvęs atsakovo vadovas ir vienintelis akcininkas), iškėlus bankroto bylą, pats pateikė atsakovo kreditorių sąrašą, aktualų 2013 m. liepos 24 d., ir jį pasirašė. Jame nurodytas atsakovo 597 897,18 Lt įsiskolinimas pareiškėjui. Paprašius nurodyti, iš ko susidarė šis įsiskolinimas, pareiškėjas negalėjo paaiškinti. Taip pat nepateikė adreso, kuriuo būtų galima siųsti procesinius dokumentus. Pareiškėjas, kaip atsakovo buvęs direktorius, atsakovo dokumentus perdavė tik 2014 m. birželio 19 d., tačiau tarp jų nėra nė vieno dokumento, pagrindžiančio nurodytą įsiskolinimą. Pareiškėjas vengė perduoti atsakovo dokumentus, todėl bankroto administratorei teko kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau pareiškėjas nevykdė ir vykdomojo rašto. Pareiškėjas niekada nesikreipė į administratorę dėl dokumentų, o pats dokumentus perdavė tik 2014 m. birželio 19 d., nors bankroto byla buvo iškelta 2013 m. sausio 30 d., t. y. prieš 1,5 metų.
2. Pareiškėjas byloje pateikė savo asmeninių banko sąskaitų išrašus, kuriuos turėjo visą laiką, todėl galėjo pareikšti finansinį reikalavimą, tačiau to nedarė iki 2015 m. vasario 20 d. Be to, šie dokumentai nepagrindžia reiškiamo finansinio reikalavimo, nes pateikti už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., o byloje nustatyta, kad atsakovas vykdė veiklą ir 2009–2012 metais. Dokumentai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 30 d. administratorei iki šiol neperduoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Kalipsė“ bankroto bylą ir nustatė 45 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo A. M. B. atsakovo bankroto byloje 2015 m. vasario 20 d. pareikšto 67 427,50 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas. Pareiškėjas prašymą dėl praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti iš esmės motyvavo tuo, kad jis dokumentus, patvirtinančius reikalavimo dydį, gavo tik 2015 m. vasario 3 d., Kauno apylinkės teisme nagrinėjant atsakovo, atstovaujamos bankroto administratorės, ieškinį pareiškėjui dėl nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-166-192/2015).
Spręsdamas tiek pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti, tiek paties finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai atkreipė dėmesį į pareiškėjo, kaip atsakovo vienintelio akcininko ir buvusio vadovo, statusą. Ši aplinkybė yra svarbi tuo, kad būtent įmonės vadovui turėtų būti puikiai žinoma įmonės finansinė padėtis, įmonės įsipareigojimų atsiradimo pagrindas ir dydis, jį patvirtinantys dokumentai ir kt.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad jis tik 2015 m. vasario 3 d. gavo atsakovo dokumentų kopijas, kurios patvirtina pareiškėjo į atsakovo atsiskaitomąsias sąskaitas įmokėtas pinigų sumas, todėl, apelianto nuomone, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Pažymėtina, kad byloje nėra ir negali būti ginčo, jog pareiškėjas žinojo apie savo finansinį reikalavimą atsakovui, nes, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis 2013 m. liepos 24 d. sudarė atsakovo kreditorių sąrašą, jame nurodė kiekvieno atsakovo kreditoriaus reikalavimo dydį, taip pat paties 597 897,18 Lt finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas, kaip jis teigia, neturėjo galimybės gauti būtent rašytinių įrodymų, t. y. atsakovo banko sąskaitų išrašų, patvirtinančių jo finansinį reikalavimą, savaime nesudarė pareiškėjui teisinių kliūčių laiku kreiptis į bankroto administratorių (teismą) dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas finansinį reikalavimą atsakovui kildina iš jo į atsakovo banko sąskaitas įmokėtų pinigų sumų ir šį reikalavimą taip pat grindžia išrašais iš asmeninių banko sąskaitų. Taigi dalį įrodymų, kuriais pareiškėjas grindžia pareikštą finansinį reikalavimą, pareiškėjas turėjo visą laiką, todėl nesuprantama, kodėl jis laiku nesikreipė dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Be to, dėl kitų rašytinių įrodymų, t. y. atsakovo dokumentų, galbūt pagrindžiančių atitinkamą dalį pareiškėjo reikalavimo, pateikimo pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į bankroto administratorę arba prašyti juos išreikalauti teismo, tačiau to nepadarė (CPK 199 straipsnis). Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad kreipėsi į bankroto administratorę dėl tokių įrodymų pateikimo, o administratorė atsisakė juos pateikti. Bylos duomenimis, pareiškėjas iki pat 2014 m. birželio 19 d. nebuvo perdavęs administratorei atsakovų visų atsakovo dokumentų. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pareiškėjas turėjo bent dalį įrodymų, kuriais remiantis Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartyje nustatytu terminu galėjo teikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Taigi, įvertinus pareiškėjo, kaip atsakovo buvusio vadovo, statusą, tai, kad pareiškėjas dalį finansinio reikalavimo grindžia asmeninių banko sąskaitų išrašais, kuriuos turėjo visą laiką, taip pat tai, jog pareiškėjas iki 2014 m. birželio 19 d. savo žinioje turėjo atsakovo buhalterinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytų termino pareikšti finansinį reikalavimą praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir jo neatnaujino.
Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vien tai, jog pareiškėjas iš savo banko sąskaitų keletą kartų atliko finansines operacijas į atsakovo banko sąskaitas, nepatvirtina pareiškėjo reiškiamo finansinio reikalavimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.