- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-12-193-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- B., D. V.
- Advokatai
- Laima Svidrienė
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-193/2009
Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
NUTARTIS
2009 m. vasario 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistųjų D. V. ir B. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-09 nuosprendžio, kuriuo:
- D. V. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 260 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Kauno m. apylinkės teismo 2008-04-09 nuosprendį, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir 4 MGL (penkių šimtų litų) bauda;
- B. S. pripažinta kalta pagal BK 260 str. 1 d. ir jai paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su B. S., kurią palenkė daryti vieną sunkų nusikaltimą – neteisėtai gabenti psichotropines medžiagas turint tikslą jas platinti, - būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančiame adresu Trakų g. 10, Šiauliai, 2007 m. lapkričio 11 d. 21:44:15 val. paskambinęs iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) B. S. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), klausė jos į kiek makaronų ji pridėjo psichotropinės medžiagos metamefetamino, nurodė jai, o vėliau ją įtikinėjo pačiai juos jam atnešti, žadėjo B. S. sulaikymo atveju patvirtinti, kad atnešti metamfetaminą jam, jis ją privertė šantažuodamas, šiais savo aktyviais veiksmais, neužgniauždamas B. S. valios, sukeldamas jos pasiryžimą ir norą padaryti šią nusikalstamą veiką, sukurstė ją bendrai daryti sunkų nusikaltimą – neteisėtai atgabenti psichotropines medžiagas adresu Tulpių g. 60, Panevėžyje, ir perduoti jam, po ko B. S. nuo 2007 m. lapkričio 11 d. iki 2007 m. lapkričio 14 d. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku paėmė dalį – 0,171 g neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos psichotropinės medžiagos metamfetamino iš laikymo vietos ir sudėjo ją į penkis makaronus, kuriuos po to įdėjo į polietileninį maišelį prie kitų makaronų, o šį maišelį padėjo prie kitų D. V. perduoti skirtų daiktų ir maisto produktų, kur ją laikė iki 2007 m. lapkričio 14 d. kuomet apie 10.30 val. paėmusi ją iš laikymo vietos, kartu su kitais daiktais buvusiais polietileniniame maišelyje su užrašu MAXIMA, skirtais perduoti D. V., prie buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, durų perdavė pasitelktiems asmenims nesuvokiantiems savo veiksmų esmės V. P. ir G. M., kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, o šie, jos nurodymu paėmę šį siuntinį, maršrutiniu autobusu Nr. 8 nuvežė į Panevėžio miesto vyriausiąjį policijos komisariatą adresu Tulpių g. 60, Panevėžyje, kur bandė nustatyta tvarka perduoti D. V. buvusiam Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, tačiau šią psichotropinę medžiagą apie 13.10 val. patikrinimo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
B. S. nuteista už tai, kad ji, veikdama kartu su D. V. susitarę daryti vieną sunkų nusikaltimą – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir platinti psichotropines bei narkotines medžiagas, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė, o sukurstyta D. V. – gabeno psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, o būtent:
tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2007 metų lapkričio 14 d. nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,532 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir ne mažiau kaip 0,002 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurią tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai parsigabeno į savo namus esančius adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur jas neteisėtai laikė. 2007-11-11 21.44 val. D. V. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus jai į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukursčius daryti sunkų nusikaltimą, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku iki 2007-11-14 paėmė dalį – 0,171 g neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos psichotropinės medžiagos metamfetamino ir sudėjo ją į penkis makaronus ir juos sudėjusi į polietileninį maišelį su kitais makaronais, padėjo prie kitų D. V. perduoti skirtų daiktų ir maisto produktų, ten ją laikė iki 2007-11-14 apie 10.30 val., kuomet paėmusi ją iš laikymo vietos, kartu su kitais daiktais buvusiais polietileniniame kaišelyje su užrašu MAXIMA, skirtais perduoti D. V. padavė pasitelktam nusikalstamam tikslui pasiekti be kaltės veikusiam V. P., kuris jos nurodymu kartu su G. M., maršrutiniu autobusu Nr. 8 nuvežė siuntinį į Panevėžio miesto vyriausiąjį policijos komisariatą ir bandė nustatyta tvarka perduoti D. V. buvusiam Panevėžio miesto policijos komisariato areštinėje, tačiau šią psichotropinę medžiagą apie 13.10 val. patikrinimo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. S. prašo pakeisti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-10-09 nuosprendį dalyje dėl jos nuteisimo ir skirti jai su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, skirtos bausmės rūšies ir dydžio nuteistajai taikymo. Apeliantė B. S. mano, kad jai paskirtoji reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, taip pat jos asmenybės bei šeimyninės padėties, savo rūšimi prieštarauja teisingumo principui. Nurodo, kad jai buvo daromas jos vaiko tėvo D. V. poveikis dėl jos veiksmų atlikimo. Teigia negalėjusi kitaip veikti, nes buvo nuteistojo bei jo draugų įtakoje, jos veikimas buvo sąlygotas kitų asmenų nusikalstamos veikos. Skunde taip pat nurodoma, kad jos nusikalstama veika buvo kontroliuojama policijos pareigūnų, t. y. buvo klausomasi telefoninių pokalbių. Psichotropinės medžiagos nebuvo platinamos kitiems asmenims, o tik pasikėsinta jas nugabenti nuteistajam jo griežto reikalavimo pasekmėje, todėl realiai niekam jokia žala padaryta nebuvo. Apeliantė skunde pabrėžia, kad yra vieniša motina, auginanti dviejų su pusę metų amžiaus dukrą A. V., dirba UAB „A" padavėjos pareigose, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teigia, kad jai paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebus kam tinkamai pasirūpinti jos mažamečiu vaiku, dukrai bus padaryta ypatingai didelė žala, nes ji turės būti atiduota į Vaikų namus. Apeliantė mano, kad jos atžvilgiu turėjo būti pritaikytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad veika padaryta dėl psichinės prievartos ir beviltiškos padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p., 5 p.). Tokiu būdu jos atžvilgiu galimas BK 62 str. 2 d. numatytas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmė skyrimas, nes ji išlaiko mažametę dukrą, kurios dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, jos veika kaip bendrininko buvo antraeilė ir įtakota kito asmens veikimo, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje – buvo nebaigta ir kontroliuojama Panevėžio m. VPK policijos pareigūnų. Be to, jos atžvilgiu galimas BK 54 str. 3 d. pritaikymas, nes jai skirtoji bausmė, ją individualizuojant konkrečiai jos atžvilgiu, skirta prieštaraujant teisingumo principui.
Iš D. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-10-09 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo bei jį išteisinti. D. V. skunde ginčija savo kaltę, teigia, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų., tvirtina, kad teismą suklaidino nepilnai atliktas ikiteisminis tyrimas. Nurodo, kad iš jo nebuvo paimtas joks telefonas, be to, nebuvo atliktas balso atpažinimas. Teigia, kad jis nėra skambinęs B. S. iš nuosprendyje minimo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra prašęs jos, kad ji jam atneštų į Panevėžio miesto areštinę narkotinių medžiagų ir SIM kortelių. Apeliantas D. V. skunde teigia, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje niekada neturėjo telefono, nes žinojo, kad tai draudžiama.
Teismo posėdyje nuteistieji B. S. ir D. V. bei jų gynėjai prašo tenkinti atitinkamai kiekvieno jų apeliacinius skundus, prokuroras prašo juos atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl B. S. apeliacinio skundo
Pagrindo tenkinti B. S. apeliacinį skundą nėra. Apeliantė prašo pripažinus jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl psichinės prievartos ir beviltiškos padėties, taikyti jos atžvilgiu BK 62 str. 2 d. arba taikyti jai BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad B. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, tokių - atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Veika, padaryta dėl psichinės prievartos gali būti pripažįstama tuo atveju, kai palenkiant asmenį padaryti nusikalstamą veiką, grasinama naudoti smurtą (pavyzdžiui nužudyti, atimti laisvę ir pan.), sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti nepalankias žinias apie nuteistąją ir pan. Tokių aplinkybių nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nėra nustatyta, t.y. nėra jokių duomenų, kad B. S. nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad D. V. grasino panaudoti smurtą, sunaikinti turtą ar paskleisti nepalankias žinias apie nuteistąją.
Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu B. S. turtinė padėtis būtų buvusi labai sunki ar beviltiška ir dėl to ji buvo priversta nusikalsti- ji gyveno bute, naudojosi mobiliojo ryšio paslaugomis, turėjo įsigijusi kompiuterį, turėjo lėšų vaikui išlaikyti, maisto produktams kitam nuteistajam- D. V.- nupirkti ir perduoti į areštinę. Tai, kad B. S. nusikalstamą veiką padarė sukurstyta kito nuteistojo- D. V., nėra pagrindo pripažinti, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl beviltiškos padėties.
BK 62 str. 2 d. nuostatos taikomos tuo atveju kai byloje yra nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kadangi B. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, nėra pagrindo jai taikyti ir BK 62 str. 2 d. nuostatas.
BK 54 str. 3 d. leidžia teismui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Byloje nustatyta, kad B. S. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, augina mažametį vaiką. Šios aplinkybės apeliantę apibūdina teigiamai. Tačiau nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, B. S. padarė sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), susijusį su psichotropinių medžiagų platinimu laisvės atėmimo vietose, kurie daro ypatingą žalą įvairiems visuomeniniams santykiais. Kartu bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė ne tik įgijo, laikė, platino psichotropines medžiagas, pati savo iniciatyva įtraukė į veikos darymą dar du asmenis, kurie apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinti veikę be kaltės, bet ir pati vartojo psichotropines medžiagas (t.2 b.l.128). Šios aplinkybės apeliantės asmenybę apibūdina neigiamai, patvirtina padarytos veikos pavojingumą bei gan reikšmingą viešojo intereso pažeidimą. Tuo tarpu apeliantės asmenybę bei jos šeiminę padėtį apibūdinantys požymiai nėra išimtinės aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, jog už nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs B. S. atžvilgiu taikytų techninių priemonių naudojimo specialia tvarka teisėtumą konstatuoja, kad slapta B. S. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas buvo atliekamas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, tokių priemonių taikymą sankcionavus Panevėžio apygardos teismui 2007 m. spalio 17 d. nutartimi (t.2 b.l. 273).
Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jos nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. BK 260 str. 1 d. numatyta veika yra baigta, kai buvo baigta bent dalis joje nurodytų nusikalstamų veikų-psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą platinti. Iš bylos duomenų matyti, kad B. S. psichotropines medžiagas įgijo, laikė, paruošė gabenimui (sudėjo į penkis makaronus) apie tai nežinant teisėsaugos organams, todėl jos veika kaip baigtinė kvalifikuota teisingai.
Patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitikties BK reikalavimams, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino visas – tiek apeliantės asmenybę (įskaitant ir jos šeiminę padėtį), tiek ir veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir pagrįstai už padarytą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis lygus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam minimumui. Dar labiau švelninti bausmę B. S. pagrindo nėra, todėl B. S. apeliacinis skundas atmetamas
Dėl D. V. apeliacinio skundo
Nors apeliantas D. V. skunde ginčija savo kaltę, tvirtina neskambinęs B. S. iš nuosprendyje minimo mobiliojo ryšio telefono, nėra prašęs B. S. atnešti į Panevėžio miesto areštinę narkotinių medžiagų ir SIM kortelių, nes būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje niekada neturėjo telefono, nebuvo atliktas jo balso atpažinimas, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Apylinkės teismas nuosprendyje D. V. kaltę nustatė remdamasis ne vien apelianto nurodomu įrodymu - jo pokalbiu mobilaus ryšio telefonu su B. S.- bet byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visetu, aptartu skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perklausius apelianto ginčijamą jo telefoninio pokalbio su B. S. įrašą, kolegijai abejonių, kad su B. S. kalbėjo ne D. V., o kitas asmuo, nekilo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje B. S. patvirtino, kad apelianto ginčijamame pokalbio garso įraše yra užfiksuotas jos pokalbis būtent su D. V., papildomai nurodė, kad pokalbio metu minimas kartu su D. V. toje pat vietoje esantis asmuo vardu G. yra jos ir D. V. kaimynas G. K.. Šiaulių tardymo izoliatorius apeliacinės instancijos teismui pateiktame rašte patvirtinama, kad 2007 m. lapkričio 11 d. 21 val.40 min.-22 val. laikotarpiu (kai buvo užfiksuotas apelianto ginčijamas telefoninis pokalbis su B. S.) apeliantas buvo gyvenamojoje kameroje Nr.63 Šiaulių tardymo izoliatoriuje kartu su K. G.. Ir nors apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas K. G. nei pažinties su B. S. ar buvimo vienoje kameroje su D. V. nepripažino, šiuos jo parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip vengimą duoti parodymus, nes jie visiškai paneigti tiek B. S., tiek Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pasirašyta oficialia pažyma.
Nors apeliantas ginčija turėjęs su savimi tardymo izoliatoriuje mobilaus ryšio telefoną, tačiau šią aplinkybę patvirtina tiek nuteistoji B. S., tiek D. V. telefoninio pokalbio su B. S. garso įrašas, tiek ir ta aplinkybė, kad B. S. D. V. į areštinę bandė perduoti ir SIM kortelę, kurios perdavimas, neturint D. V. mobilaus ryšio telefono, būtų visiškai beprasmis.
Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai, keisti ar naikinti D. V. apeliacinio skundo argumentais skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teismas
NUTARĖ:
Nuteistųjų D. V. ir B. S. apeliacinius skundus atmesti.