Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P. ir A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotieji asmenys su pareiškimu sutiko, posėdžio metu taip pat pastabų neturėjo.

Posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą visiškai palaikė, nurodė, kad 10 metų iki mamos mirties, ir po jos, gyveno ir dabar gyvena mamos name (duomenys neskelbtini) kaime.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš mirties akto įrašo kopijos matyti, jog E. B. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), iš gimimo liudijimo matyti, kad E. B. buvo V. B. mama. Pateiktu (duomenys neskelbtini) testamentu E. B. visą savo turtą paliko pareiškėjui V. B., tačiau iš (duomenys neskelbtini) notarų biuro pažymos matyti, kad dėl E. B. palikimo niekas nesikreipė.

Valstybinė įmonė Registrų centras (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad E. B. vardu (duomenys neskelbtini) registruoti gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (tvartas, daržinės, malkinė, kiti kiemo statiniai), seniūnijos pažyma įrodyta, kad E. B. iki mirties čia gyvena, ir šiuo metu ten gyvena pareiškėjas V. B. Faktą, kad mirusiosios E. B. palikimą priėmė, tvarkė ir valdė V. B. patvirtina posėdyje išklausyti suinteresuotieji asmenys, kurie yra pareiškėjo artimieji giminaičiai, galintys pretenduoti į palikimą, taip pat ir liudytojas J. J., kuris gyvena netoli pareiškėjo ir patvirtino tokias pačias aplinkybes. Mirusioji buvo pareiškėjo mama, pareiškėjas iki mamos mirties ja rūpinosi, po mamos mirties rūpinosi jos palikimu, jį valdė kaip savo, jo ir liudytojo parodymai sklandūs ir vienas kitą patvirtinantys, nėra abejonių, kad jų tikrumu, todėl jais remiamasi.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 str. 1 d.), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. E. B. sūnus pareiškėjas V. B., nors ir turėjo testamentą, laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bet, nepaisant to, jis iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusiosios mamos palikimą, naudojosi turtu, rūpinosi juo kaip savu, rūpinosi gerbūviu, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. E. B. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str.), todėl pareiškimas tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 307 str. 1 d., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo V. B. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisėms įgyvendinti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) po mamos E. B., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė visą jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.