Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-236 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu E. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę BK 63 straipsnio 4, 9 dalių pagrindu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

2021 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu E. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2021 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis abiem aukščiau paminėtais nuosprendžiais paskirtos bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 7 d. Bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 4 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 4 mėnesiai 9 dienos. 1/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2022 m. sausio 4 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 58-236 nuteistajam E. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarime nurodoma, jog į Vilniaus pataisos namus E. K. atvyko 2021 m. liepos 20 d. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neskatintas, nebaustas, dirba, mokosi. 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu E. K. priskirtas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius papildomo vertinimo poreikį, 2021 m. gruodžio 9 d. E. K. taip pat buvo atliktas prievartos tarp sutuoktinių rizikos įvertinimas, taikant SARA metodiką. Turimais įvertinimo rezultatais, gresianti smurto rizika prieš buvusią žmoną ir sugyventinę (toliau siekiant kontaktų su jomis) yra aukšta, smurto prieš kitus asmenis – vidutinė. Praeityje ne kartą slapstėsi, vengė atlikti teismo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija 2022 m. vasario 9 d. nutarė netaikyti E. K. lygtinio paleidimo ir pateikė šias rekomendacijas: tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, įsitraukti į smurtinio elgesio intervencines programos užsiėmimus. E. K. vykdė Komisijos rekomendacijas ir dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, įgijo santechniko profesinę kvalifikaciją, dirbo. 2022 m. gegužės ir liepos mėnesiais kreipėsi dėl galimybės dalyvauti korekcinėje priemonėje, orientuotoje į smurtinį elgesį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad šiuo metu stebima nuteistojo būsena ažituota, nuteistasis yra priešiškas specialistės atžvilgiu, stebimi sunkumai naudojantis prieš tai įgytomis žiniomis apie neigiamų emocijų valdymą. Nuteistojo motyvacija išorinė, tačiau stebimas poreikis vykdyti intervenciją. Nuteistasis įtrauktas į laukiančiųjų eilę. Dėl to nuteistajam pasiūlyta pirmiausia dalyvauti motyvaciniuose pokalbiuose, siekiant sustiprinti motyvaciją koreguoti smurtinį elgesį. Nuteistasis su tokiu pasiūlymu sutiko, todėl pradėtas individualus darbas. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Apsvaigęs ne kartą panaudojo smurtą artimoje aplinkoje (prieš sugyventinę). Būdingas impulsyvus elgesys, smurtinį elgesį palaikančios nuostatos. Alkoholio vartojimo problemos ir silpna impulsų kontrolė tiesiogiai siejosi su E. K. smurtinio elgesio pasireiškimu. Svaigalai paskatino agresiją, nuteistasis negebėjo valdyti savo emocijų ir veiksmų. Bausmės atlikimo metu šis kriminogeninis poreikis dalinai valdomas, tačiau, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Pažymėtina ir tai, kad santykiams su moterimis būdingas konfliktiškumas, pasireiškiantis smurtiniu elgesiu, ypač vartojant alkoholį. Vaikus auginti jam atimta teisė. Ryšių sritis yra tiesiogiai susijusi su E. K. pasikartojančiu nusikalstamu elgesiu ir yra aktualus kriminogeninis veiksnys, reikalaujantis intervencinių priemonių taikymo. Turimais nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo profesinę kvalifikaciją, dalyvauja įvairiose prevencinėse pataisos priemonėse, skirtose emocijų valdymo, alkoholio vartojimo prevencijai, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau kriminogeniniai poreikiai, apimantys lėšų tvarkymo įgūdžių, ryšių su partnerėmis, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, alkoholio vartojimo, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis reikalauja tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatavo, jog nėra pasiekta reikšminga pažanga valdant nusikalstamo elgesio riziką, ir balsų dauguma nutarė netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir rekomenduoti nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Komisijos narių nuomonė dėl jo lygtinio paleidimo galimybės nebuvo vieninga ir prašo atsižvelgti į Komisijos nario atskirąją nuomonę dėl jo paleidimo taikant intensyvią priežiūrą. Pripažįsta, jog jo gyvenimo klaidas lėmė alkoholis, padarė nemažai gyvenimo klaidų, prisiima atsakomybę už savo nusižengimus, tačiau mano, kad praeitas jo gyvenimo etapas yra baigtas. Nori tapti padoriu piliečiu, įsilieti į visuomenę, daryti gerus darbus. Sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Prašo suteikti galimybę įrodyti, kad jis laikysis visų jam paskirtų įpareigojimų. Prašo atsižvelgti, kad po lygtinio paleidimo gyventų pas mamą ir su nukentėjusiaisiais asmenimis jokių kontaktų nepalaikytų. Prie skundo pateikė mamos sutikimą, kad jis po lygtinio paleidimo gyventų pas ją, jai nuosavybės teise priklausančiame name (b. l. 3), 2022 m. vasario 7 d. pažymėjimą, kad atlikdamas bausmę dalyvavo intervencinės priemonės „Emocijų stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo“ užsiėmimų cikle, skirtame lavinti streso įgūdžius (b. l. 4), pažymą, kad bausmės atlikimo metu pagal tris antstolių vykdomus vykdomuosius raštus iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 755,39 Eur, iš lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų – dar 47,30 Eur, savanoriškai sumokėta – 6 Eur, skolų pagal vykdomuosius raštus likutis 1382,58 Eur (įsiskolinimai nuo 2191,27 Eur sumažėjo iki 1382,58 Eur) (b. l. 5), pažymėjimą, patvirtinantį, jog Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje jis įgijo santechniko kvalifikaciją (b. l. 6-7). 2022 m. rugsėjo 14 d. byloje gautas 2022 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymas Nr. 7-422, jog už gerą mokymąsi nuteistajam paskirta 46 Eur dydžio piniginė išmoka (b. l. 17).

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas netenkintinas

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo, jei jie yra nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis E. K., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Vieną trečdalį bausmės jis atliko 2022 m. sausio 4 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tuo tarpu E. K. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. BK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet tik tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau teismas, vertindamas socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes apie nuteistojo elgesį pataisos namuose, jo asmenybės charakteristikas, nemato akivaizdžios pažangos nuteistajam mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Analogiškai situacija vertinama ir socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodoma, jog tiek pirminio įvertinimo metu, taikant OASys metodiką 2021 m. gruodžio 8 d., tiek 2022 m. sausio 10 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos peržiūrą, taikant tą pačią metodiką, tiek pakartotinai įvertinus minėtą riziką 2022 m. kovo 22 d., visais atvejais ji buvo konstatuojama kaip vidutinė, be to po paskutinio vertinimo pabrėžiama, kad reikšmingų rizikos valdymo pokyčių nenustatyta.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis subendrintą bausmę atlieka už keturis nesunkius nusikaltimus, trys iš nusikaltimų smurtinio pobūdžio – smurtas artimoje aplinkoje. Be to, smurtinio pobūdžio nusikaltimai sistemingai vykdomi nuo 2010 metų. Nors nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), už kurią (-ias) nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, kad teismas galėtų patikėti, jog nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nors E. K. pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, skunde nurodo, jog nuoširdžiai gailisi dėl praeities klaidų ir yra kupinas ryžto jų nebekartoti, tačiau iš socialinės išvados turinio matyti, kad šie nuteistojo teiginiai galimai deklaratyvūs, jo požiūris į savo elgesį praeityje tebestokoja brandumo. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagal pasikartojantį smurtinio elgesio nusikalstamų veikų modelį akivaizdu, kad nuteistajam būdinga empatijos stoka, jis nereiškia užuojautos nukentėjusiesiems, ne visada tinkamai geba interpretuoti socialines situacijas. E. K. mąstymas stokoja lankstumo, jis negeba įvardinti probleminių savo gyvenimo sričių. Nors su nusikalstamu elgesiu sieja alkoholio vartojimą, tačiau šias problemas pradėjo spręsti neseniai. Nuteistasis pasižymi probleminiu elgesiu, tai tiesiogiai siejasi su savikontrolės stoka, didesniu impulsyvumu, agresyvumu, emociniu nestabilumu, jam būdingas mažesnis sąmoningumo lygis, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, nusikalstamą veiklą palaikanti pasaulėžiūra, mąstymas ir nusikalstamo pobūdžio elgesys. Negebėjimas permąstyti savo elgesio priežasčių ir pasekmių, taikiai spręsti konfliktų yra aktualus kriminogeninis veiksnys. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją pastebima, kad egzistavo tam tikros nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos (kitų asmenų prigimtinių teisių nuvertinimas). E. K. pakartotinis nusikalstamumas, analogiško pobūdžio elgesys rodo visuomenės vertybių sistemos atmetimą bei negebėjimą konstruktyviai spręsti problemų. Pagal nusikaltimų pobūdį jam būdingos teigiamos smurtinį elgesį palaikančios nuostatos. E. K. dalyvaujant korekcinėje priemonėje, orientuotoje į smurtinį elgesį, su juo dirbantis specialistas taip pat priėjo išvadą, jog nuteistojo nuostatos į smurtinį elgesį yra ambivalentiškos – tai yra, iš vienos pusės nuteistasis geba įvardinti neigiamas smurtinio elgesio pasekmes, suvokia, kad tai nėra tinkamas problemų sprendimo būdas, kategoriškai teigia, kad ateityje nebesmurtaus. Tačiau iš kitos pusės, nuteistasis savo smurtinį elgesį prieš partneres pateisina, teigia, kad jos pačios išprovokavo jo smurtinį elgesį. Net kelis kartus išsakė nuostatą, kad jam pačiam nereikia keistis. Pastebėta, kad nuteistasis negeba ir netinkamai pritaiko anksčiau išmoktas emocijų valdymo strategijas, stokoja adekvataus savęs ir kitų suvokimo, bei prieita išvada, kad pakeisti nuteistojo požiūrį dar reikalingas individualus darbas.

Atsižvelgtina į tai, kad E. K. būdingas smurto panaudojimu prieš gyvenimo partneres, jis ne kartą teistas už smurto panaudojimą prieš žmoną ir sugyventinę. Akcentuotina, kad E. K. teistas 13 kartų, iš jų 8 kartus už smurtą artimoje aplinkoje, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau ketvirtą kartą, praeityje atliktos įvairių rūšių bausmės nesuformavo jo nuostatų keisti požiūrį į vertybes ir gyvenimo būdą. Vieną smurtinę nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė praėjus vos pusmečiui po paleidimo iš pataisos namų atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę už kitą smurtinę nusikalstamą veiką sutuoktinės atžvilgiu, paskutinė smurtinė veika padaryta jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl kitų dviejų tokio pat pobūdžio veikų. Specialistai pagal nusikaltimų pobūdį kelia prielaidą, kad vartodamas alkoholį, E. K. tampa staigaus būdo, dažnai besikeičiančių nuotaikų ir emocijų, kurios dažnai įtakoja jo poelgius ir sprendimus. Nuteistasis yra priklausomas nuo socialinės terpės fono. Gali pasielgti impulsyviai, inicijuoti konfliktus su partnerėmis, ypač jam nepalankiose aplinkybėse. Be to, pats nuteistasis neidentifikuoja savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje.

Teismas sutinka, kad griežtai struktūrizuotoje aplinkoje nuteistojo elgesys nėra probleminis, jis motyvuotas teigiamam užimtumui, dirba, mokosi, neturi bendravimo problemų nei su nuteistaisiais, nei su įkalinimo vietos administracija, su jį prižiūrinčiais pareigūnais, nėra linkęs inicijuoti konfliktinių situacijų, elgiasi disciplinuotai, dalyvauja įvairiose prevencinėse pataisos priemonėse, skirtose emocijų valdymo, alkoholio vartojimo prevencijai, pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau įkalinimo įstaigoje yra visiškai eliminuota alkoholio vartojimo galimybė, kuri akivaizdžiai yra nuteistojo probleminė sritis laisvėje. Tiesioginės piktnaudžiavimo alkoholiu praeityje ir nusikalstamo elgesio sąsajos leidžia manyti, kad yra didelė tikimybė, jog laisvėje ši problema kartosis, o socialinio tyrimo išvadoje pateiktas nuteistojo asmenybės apibūdinimas neleidžia tikėtis alkoholio vartojimo įpročių valdymo tęstinumo laisvėje. Specialistai, socialinio tyrimo išvadoje apibendrindami atliktą tyrimą, taip pat konstatuoja, kad tik struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba apriboti savo elgesį bei poreikius. Tuo pačiu jie akcentuoja, jog kriminogeniniai poreikiai, apimantys lėšų tvarkymo įgūdžių, ryšių su partnerėmis, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, alkoholio vartojimo, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Siekiant šių prielaidų kūrimo yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas bei gebėjimas išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.

Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.

Nuteistojo praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. E. K. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje elgtis brandžiai, nepažeisti visuomenės interesų. Tai sudaro pagrindą nuteistojo manymą, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti atsargiai.

Vertinant E. K. būsimo elgesio perspektyvą, teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 58-212, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-212 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.