Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-983-178/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
2-983-178/2015
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00384-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „MEP Systems“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Uprent“, uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“, uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas LT“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Bikuvos prekyba“, uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“, uždarosios akcinės bendrovės „Postline“, uždarosios akcinės bendrovės „Autecha“
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-983-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00384-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 121.17;126.2; 126.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MEP Systems“ ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Uprent“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-276-198/2015 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Uprent“, uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“, uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas LT“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Bikuvos prekyba“, uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“, uždarosios akcinės bendrovės „Postline“, uždarosios akcinės bendrovės „Autecha“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MEP Systems” dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Oremas“, uždaroji akcinė bendrovė „Edrija“ ir R. B..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „MEP Systems“ iškėlimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Uprent“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „MEP Systems“ iškėlimo. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, kurio turtinis reikalavimas sudaro 20 508,92 Lt. Pareiškėjo teigimu, atsakovo finansinė padėtis yra labai prasta ir tikėtina, kad atsakovas yra nemoki įmonė.

Pareiškėjas UAB „Gitana“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu iškelti UAB „MEP Systems“ bankroto bylą. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, turintis reikalavimo teisę į 1040,27 Lt įsiskolinimą.

Pareiškėjas UAB „Reikalavimas LT“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu iškelti UAB „MEP Systems“ bankroto bylą. Nurodė, kad 2014 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo iš UAB „RG Consulting“ reikalavimo teisę į 2276 Lt sumą + netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus privalomus mokėjimus į atsakovą UAB „MEP Systems“. Šiuo metu atsakovo skola sudaro 2417,19 Lt (700,07 Eur).

Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „MEP Systems“ iškėlimo. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. duomenimis atsakovo skola VSDF biudžetui sudarė 79480,48 Lt. Paskutinio patvirtinto balanso 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovas turėjo turto 1 023 724 Lt sumai, o mokėtinos sumos sudarė ir įsipareigojimai sudarė 2 711 072 Lt.

Pareiškėjas UAB „Bikuvos prekyba“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „MEP Systems“ iškėlimo. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, atsakovo skola sudaro 6703,57 Lt. Atsakovas skolos neginčija, skolą mokėti vengia, todėl tikėtina kad yra nemokus.

Pareiškėjas UAB „Irdaiva“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „MEP Systems“ iškėlimo. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius. Atsakovas vengia bendradarbiauti ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2013 m. rugsėjo 2 d. rangos sutartį. Atsakovo skola sudaro 63 727,77 Lt, atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams, todėl tikėtina, kad yra nemokus.

Pareiškėjai UAB „Postline“ ir UAB „Autecha“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „MEP Systems“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas yra nemokus, neatsiskaito už prekės, todėl jam keltina bankroto byla. Atsakovas skolingas UAB „Autecha“ 14 608,92 Lt skolos, 525,92 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių. Atsakovas skolingas UAB „Postline“ 7398,49 Lt skolos, 266,35 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Oremas“ nurodė, kad 2014 m. lapkričio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Teisingas pasirinkimas“ ir Ko įsigijo teisę į reikalavimą sumai 753 847,85 Lt arba 218 329,42 Eur ir tapo UAB „MEP Systems“ naujuoju kreditoriumi.

Tretieji asmenys UAB „Edrija“ ir R. B. nurodė, kad yra atsakovo kreditoriai, kuriems kartu priklauso piniginiai reikalavimai 1 115 802 Lt (323 159 Eur) sumai, atsakovas neatsiskaito, įsipareigojimai yra pradelsti, todėl tikėtina, kad atsakovas yra nemokus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi iškėlė UAB „MEP Systems“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „My Basics“. Teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai UAB „Uprent“ sudaro 20 508,92 Lt, UAB „Gitana“ 1040,27 Lt, UAB „Reikalavimas LT“ 2417,19 Lt, VSDFV Panevėžio skyriui 79 480,48 Lt, UAB „Bikuvos prekyba“ 6703,57 Lt, UAB „Irdaiva“ 63 727,77 Lt, UAB „Postline“ 7398,49 Lt skola, 266,35 Lt delspinigių, UAB „Autecha“ 14 608,92 Lt skola, 525,92 Lt delspinigių, UAB „Edrija“ 1 025 802 Lt , R. B. 90 000 Lt. Atsakovas teismui išsamaus kreditorių ir jų įsipareigojimų sąrašo, kuriame būtų nurodyti visi pradelsti įsipareigojimai, teismui nepateikė, tačiau bylos duomenimis atsakovo bendra pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 1 312 479,80 Lt. Iš civilinėje byloje eB2-374-198/2015 pateikto UAB „MEP Systems“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB „MEP Systems“ 2013 metais iš viso turto turėjo 1 023 724 Lt sumai (ilgalaikio 194 967 Lt, trumpalaikio 828 757 Lt sumai), 2014 metais turėjo turto, kurio balansinė vertė sudarė 886 637 Lt (ilgalaikio 27 199 Lt, trumpalaikio 859 438 Lt sumai), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2013 metais sudarė 2 711 072 Lt, 2014 metais – 3 001892 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 metais atsakovas turėjo turto 886 637 Lt sumai, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kurie kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš viso sudaro 1 312 479,80 Lt, teismas sprendė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai akivaizdžiai viršija ne tik pusę turimo turto vertės, bet ir viso turimo turto vertę, kas pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį laikoma, jog įmonė yra nemoki. Be to, iš Darbo ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimų Nr. DGKS-5073, DGKS-5084, DGKS-5082, DGKS-5080, DGKS-5147 matyti, kad iš atsakovo buvo nuspręsta išieškoti pinigines sumas darbuotojams – neišmokėtą darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Minėti Darbo ginčų komisijos sprendimai įrodo, kad atsakovas vėluoja mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, o tai yra savarankiškas pagrindas UAB „MEP Systems“ kelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Teismo vertinimu, atsakovo sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio, todėl jam keltina bankroto byla.

Teismas nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. bankroto administratoriai atrenkami ir skiriami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ nustatytos tvarkos. Laikantis minėtų taisyklių nustatytos tvarkos, UAB „MEP Systems“ kompiuterinė programa administratoriumi atrinko bankroto administratorių UAB „My Basics“.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

Atsakovas UAB „MEP Systems“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas bei neteisėtos sudėties teismo, kas turėjo įtakos neteisingo procesinio sprendimo priėmimui. 2015 m. sausio 9 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šio klausimo nagrinėjimui buvo paskirta ta pati teisėja, kuri ir nagrinėjo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors atsakovas ir pašalino pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumus, tačiau teismas dėl formalių neatitikimų įstatymui 2015 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikė nepaduotu. Šios nutarties teisėtumas bus nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. balandžio 2 d. Apelianto teigimu, neturėtų tos pačios sudėties teismas spręsti skirtingų klausimų, susijusių su įmonės veikla. Atsakovas buvo pateikęs prašymą sustabdyti bylą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kol bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir skundžiama nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą. Teismas neįsigilino į bylos esmę, savalaikiai negavo visos aktualios ir objektyvios informacijos apie atsakovo turtinę padėtį, atsakovo suinteresuotumą tęsti veiklą ir užtikrinti kreditorių interesų apsaugą. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.Sprendimą iškelti atsakovui bankroto bylą teismas priėmė remdamasis atsakovo pateiktais dokumentais. Nors atsakovo pateiktų dokumentų turinys iš tiesų leidžia daryti prielaidas, kad įmonė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla, tačiau teismas, turėdamas aktualią bei papildomą informaciją, galėjo priimti ir kitokį sprendimą – bankroto bylos atsakovui nekelti. Visiškai neaišku, kuo teismas rėmėsi iškeldamas atsakovui bankroto bylą. Teismas nedisponavo aktualia ir objektyvia informacija, atspindinčia įmonės turtinę padėtį šiam laikotarpiui. Teismas nesivadovavo restruktūrizavimo byloje pateiktais duomenimis, metmenyse nurodyta informacija, kuri nedviprasmiškai liudijo, kad įmonė gali tęsti veiklą ir vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat teismas buvo informuotas apie tai, kodėl įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau šių duomenų teismas netyrė ir nevertino. Tinkamai išnagrinėjus klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui, būtų galima tinkamai prejudicinius faktus vertinti ir šioje byloje, tačiau teismas vienareikšmiškai išnagrinėjo bylą ir iškėlė atsakovui bankroto bylą. Be to, tiek įmonės akcininkai, tiek įmonės administracija bei daugelis didžiausių kreditorių pritarė įmonės restruktūrizavimui, o ne bankrotui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Uprent“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo teismui padavė laikantis ĮBĮ 4 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalyje reikalavimų, t. y. galiojant ĮBĮ redakcijai iki 2015 m. sausio 1 d., bei pasiūlė bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Teismas apelianto pareiškimą priėmė 2014 m. lapkričio 11 d. Skundžiama nutartis priimta galiojant ĮBĮ redakcijai, aktualiai nuo 2015 m. sausio 1 d., ir vadovaujantis nauja bankroto administratorių skyrimo tvarka nesudaro pagrindo eliminuoti bankroto administratoriaus kandidatūros svarstymo ĮBĮ redakcijos, aktualios iki 2015 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka ir naudotis kompiuterine bankroto administratoriaus atrinkimo programa. Administratoriaus kandidatūra turėjo būti svarstoma taip, kaip būtų svarstoma galiojant ĮBĮ redakcijai, aktualiai iki 2015 m. sausio 1 d. Dėl to, kad teismas nevertino apelianto pasiūlytos administratoriaus kandidatūros, tačiau vadovavosi kompiuterine bankroto administratoriaus atrinkimo programa ir tokiu būtu paskyrė UAB „My Basics“ administruoti atsakovą, pažeidžia lygiateisiškumo principą. Apeliantas pagrįstai tikėjosi, kad jo siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūra bus apsvarstyta. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus skyrimo prerogatyva iki 2015 m. sausio 1 d. priklausė teismui. Nagrinėjamu atveju administratoriaus parinkimo procedūros baigtos 2014 m., t. y. iki naujosios bankroto administratoriaus skyrimo tvarkos, todėl ši tvarka netaikoma. Apelianto pasiūlyto bankroto administratoriaus kandidatūrą teismas turėjo apsvarstyti, nes administratorius davė sutikimą atsakovo administravimui, kandidatūra buvo suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu, dėl jo nešališkumo byloje abejonių nekilo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-196-381/2015 pažymėjo, kad nėra sureguliuota situacija, kai civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administratorių skyrimo klausimas pradėtas spręsti galiojant ĮBĮ redakcijai iki 2015 m. sausio 1 d. ir neužbaigtas įsigaliojus ĮBĮ redakcijai nuo 2015 m. sausio 1 d., dėl ko pripažįstama, jog padaryta įstatymo spraga. Todėl bankroto administratoriaus kandidatūra privalėjo būti svarstoma ir aptarta skundžiamojoje nutartyje, tačiau ne eliminuota net neaiškinant priežasties, kodėl pasirinkta atsakovo administratorių skirti pagal administratorių skyrimo programą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „Irdaiva“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas jokių procesinių pažeidimų, priimdamas skundžiamą nutartį, nepadarė. Visiškai nepagrįsti teiginiai dėl neva teismo šališkumo. Atsakovas tik deklaratyviai dėsto savo samprotavimus ir nepateikia jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu. Prieštaringi atsakovo skunde nurodyti teiginiai yra subjektyvūs išvedžiojimai, deklaratyviai vertinamos aplinkybės ir nesėkmingas bandymas panaikinti atsakovui nepalankų teismo sprendimą bei siekis išvengti bankroto bylos iškėlimo. Be to, pats atsakovas suvokia, jog yra nemokus ne tik formaliai, bet ir, realiai vertinant įmonės finansinę padėtį, įmonę ištikę finansiniai sunkumai nėra laikini. Skundžiama nutartis priimta įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei jų tarpusavio ryšį, teismas vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į teismų praktiką.

Atsiliepimas

Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas teisingai taikė ir aiškino įstatymines normas, reglamentuojančias įmonės nemokumą, buvo aktyvus aiškinantis tikrąją atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes tęsti ūkinę komercinę veiklą bei įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, todėl skundžiama nutartis pagrįsta ir teisėta. Abejotina atsakovo pateiktų finansinių duomenų pagrįstumu – tai įrodo nesugebėjimas atsiskaityti su darbuotojais, mokesčių nemokėjimas, galimas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, numatyto CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimas. Teismo šališkumo klausimas yra sprendžiamas atskira tvarka, bet ne paduodant atskirąjį skundą, todėl atsakovo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovui buvo suteiktos visos galimybės pateikti įrodymus bankroto byloje, dalyvauti posėdyje nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir pasisakyti dėl įrodymų. Teismas teisingai ir tiksliai įvertino 2013 metų balanso duomenis bei 2014 metų bandomąjį balansą, sudarytą 2015 m. sausio 30 d., siedamas savo išvadas su įrodymų visetu. Teismas teisingai įvertino ir tą faktą, kad atsakovas vėluoja mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. VSDF biudžetui įsiskolinimo suma didėja, įsiskolinimo suma sudaro 30 253,84 Eur. Atsakovas yra nemoki įmonė, kuriai keltina bankroto byla tam, kad nedidinti įsiskolinimų kreditoriams.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „Uprent“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime iš esmės nurodom tuos pačius argumentus kaip ir paduotame atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „MEP Systems“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinis procesas dėl apelianto UAB „Uprent“ atskirojo skundo nutrauktinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 str.). Jeigu minėtos aplinkybės (trūkumai) paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Uprent“ atskirąjį skundą padavė dėl teismo nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorių atrinko ir paskyrė vadovaujantis nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ nustatytos tvarkos (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo nutartis, kuria bankroto administratorius paskirtas pagal Bankroto administratorių atrankos kompiuterinę programą, sukurtą vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, yra neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota. Taigi, skundžiamos nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo nebegali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pastebėtina, kad ir apelianto nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-196-381/2015 jau yra nurodyta, jog pagal naująją administratorių parinkimo ir skyrimo tvarką šis teismas iš esmės eliminuotas iš administratorių skyrimo procedūrų, t. y. administratoriaus skyrimo klausimų sprendimo teisėtumo vertinimo, jo kompetencijai paliktas tik patikrinimo, ar teisėtai teismas atsisakė skirti administratoriumi naudojantis naująja tvarka atrinktą asmenį, aspektu.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apelianto UAB „Uprent“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, nes ši skundžiamos nutarties dalis pagal įstatymus nėra apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto UAB „Uprent“ atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Atsakovo UAB „MEP Systems“ atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip minėta, specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 7 dalyje numatyti pagrindai bankroto bylai iškelti. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „MEP Systems“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Kaip minėta, ĮBĮ kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos; bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; teismas neįsigilino į bylos esmę; nedisponavo aktualia ir objektyvia informacija, atspindinčia įmonės turtinę padėtį; nesivadovavo restruktūrizavimo byloje pateiktomis metmenimis, kuriose pateikta informacija, kad UAB „MEP Systems“ gali tęsti veiklą ir vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Visų pirma, atmestini apelianto argumentai, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą nagrinėjo ta pati teisėja kaip ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Visų pirma, ši aplinkybė savaime neteikia jokio pagrindo išvadai, kad teismas buvo neteisėtos sudėties, nes įstatymas nedraudžia tos pačios sudėties teismui spręsti tiek vieną, tiek kitą klausimą, taip pat nesuponuoja ir teismo šališkumo. Antra, restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas iš esmės teisme net ir nebuvo nagrinėtas, nes, nustačius paduoto pareiškimo trūkumus ir atsakovui jų nepašalinus, 2015 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi palikta nepakeista. Todėl byloje nėra pagrindo abejoti skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumu, t.y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo ir pagrindo atidėti (ar stabdyti) bankroto bylos nagrinėjimą, nes, kaip minėta, teisme buvo sprendžiamas tik pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonei bankroto byla dėl jos nemokumo keltina tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą išvadai, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Kaip minėta, įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą tuo atveju, jei ištyrus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti. Sprendžiant dėl atsakovo (ne)mokumo pažymėtina, kad atsakovas skunde nurodė, kad į bylą pateiktų dokumentų turinys iš tiesų leidžia daryti prielaidas, kad atsakovas yra nemokus ir jam turi būti iškelta bankroto byla, t. y. iš esmės neneigia nemokumo būsenos. Be to, nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas yra pajėgus tęsti veiklą ir vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto nemokumą, pagrįstai vadovavosi byloje esančiai rašytiniais įrodymais, inter alia civilinėje byloje Nr. eB2-374-178/2015 atsakovo pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis bei kitais įrodymais, patvirtinančiais apelianto turimą turtą bei pradelstus finansinius įsipareigojimus. Teismas, nustatydamas apelianto turimo turto vertę, pagrįstai vadovavosi paskutinio balanso už 2014 metus duomenimis, pagal kuriuos apelianto turimo turto vertė sudarė 886 637 Lt. Nors jame apelianto per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nurodyti 1 122 918 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vien iš atsakovo kreditorių (pareiškėjų ir trečiųjų asmenų) pateiktų į bylą duomenų, pagal kuriuos vien į bylą įstojusiems asmenims atsakovo bendra pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 1 312 479,80 Lt. Beje, atsakovas neginčija nė vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytą šių įsipareigojimų dydį (CPK 12 str., 178 str.), todėl laikytina, kad bankroto bylos iškėlimo metu atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 1 312 479,80 Lt sumą. Atsakovas atskirajame skunde nekvestionuoja ne tik teismo nustatytų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio, bet ir teismo išvadų dėl jam priklausančio turto vertės dydžio. Taigi, apeliantui neginčijant, kad apeliantui priklausančio turto vertė yra didesnė nei 2014 m. gruodžio 31 d. balanse numatytoji, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo minėto balanso duomenimis nustatyta apeliantui priklausančio turto verte, kuri sudaro 886 637 Lt. Pažymėtina, kad apelianto skundo argumentai yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir prieštaraujantys vienas kitam. Skunde atsakovas nurodo, kad teismas sprendimą iškelti atsakovui bankroto bylą priėmė remdamasis atsakovo pateiktais dokumentais, bet taip pat teigia, kad jam visiškai neaišku, kuo teismas rėmėsi iškeldamas atsakovui bankroto bylą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl atsakovo nemokumo, būtent ir rėmėsi atsakovo pateiktais dokumentais tiek į nagrinėjamą bylą, tiek ir į civilinę bylą Nr. eB2-374-178/2015, kurioje buvo sprendžiamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo priėmimo klausimas.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nedisponavo aktualia ir objektyvia informacija, atspindinčia įmonės turtinę padėtį, nesivadovavo restruktūrizavimo byloje pateiktais duomenimis, metmenyse nurodyta informacija, atmestini kaip nepagrįsti bei prieštaraujantys bylos duomenims. Pirmosios instancijos teismas ne vieną kartą buvo įpareigojęs apeliantą pateikti duomenis bei informaciją, susijusią su nagrinėjamu ginču, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir atmesti prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė teismui įrodymų, iš esmės paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad byloje nustatyti apelianto minimalūs pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti atsakovui bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

nutarė:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Uprent“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, nutraukti.

Teisėjas Alvydas Poškus