- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-141-253/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- I. P.
- Ieškovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „ARN group“, akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“, uždaroji akcinė bendrovė „REIKALAVIMAS.LT“, S. S., J. V.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „ARN group“, akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“, uždaroji akcinė bendrovė „REIKALAVIMAS.LT“, S. S., J. V., antstolė R. V., antstolė L. P., antstolė V. D., antstolė B. T., antstolė V. V., antstolis G. K., antstolis J. P., antstolė L. N., antstolis A. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu, jį patikslinusi, prašė: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę P.; nustatyti nepilnamečių vaikų S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms S. P. ir K. P. nuo 2018 m. vasario 20 d. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienai iki jų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka; paskirti ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką: vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas augindami nepilnamečius vaikus S. P. ir K. P., gyvenančias su savo motina, ir yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą; bendravimo su vaikais veiksmai planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių S. P. ir K. P. interesus bei poreikius, vaiko motina nenustato I. P. jokių suvaržymų susitikti su vaikais, bendrauti, dalyvauti jų auklėjime ar remti juos materialiai daugiau, negu bus priteista teismo sprendimu; atsakovo I. P. įsiskolinimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pagal vykdomuosius raštus (90 Eur, 30 Eur, 225,96 Eur, 26 Eur, 86 Eur, 26 Eur, 43,44 Eur), iš viso 527,40 Eur, taip pat pagal šiuos įsiskolinimus susidariusias vykdymo išlaidas antstoliams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; atsakovo įsiskolinimus kredito įstaigoms: UAB „Nordecum“ – 369,21 Eur, UAB „Finansų administravimas“ – 1 321,04 Eur ir 825,12 Eur (iš viso 2 146,16 Eur), UAB „Legal Balance“ – 473,32 Eur ir 531,93 Eur (iš viso 1 005,25 Eur), UAB ,,ARN Group“ – skola 280,04 Eur; AB „BnP Finance“ – 886,87 Eur ir 1 253,65 Eur (iš viso 2 140,52 Eur); UAB „REIKALAVIMAS.LT“ – 860,52 Eur, UAB „Mokilizingas“ – 4 050,36 Eur, UAB „Sostinės kreditai“ – 677,70 Eur, taip pat pagal šiuos įsiskolinimus vykdymo išlaidas antstoliams pripažinti asmeniniais atsakovo kreditiniais įsipareigojimais; pripažinti ieškovės asmeniniais kreditiniais įsipareigojimais: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1 291,81 Eur skolą pagal vykdomuosius raštus (220 Eur, 26 Eur, 210 Eur, 26 Eur, 30 Eur, l73 Eur, 100 Eur, 26 Eur, 86 Eur, 17 Eur, 202 Eur, 144,81 Eur, 31 Eur); VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ 72,41 Eur skolą pagal vykdomuosius raštus (26,07 Eur, 20,27 Eur, 26,07 Eur); S. S. – 579,24 Eur skolą, taip pat pagal šiuos įsiskolinimus užvestose vykdomosiose bylose antstolių vykdymo išlaidas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Ieškovė nurodė, kad bendras šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas, santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu. Šalys santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Atsakovo įsiskolinimus prašė pripažinti asmeninėmis jo prievolėmis. Atsakovas paskolas ėmė ieškovei nežinant, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Skoliniai įsipareigojimai ieškovės vardu pripažintini jos asmeninėmis prievolėmis. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Atsakovas yra darbingas, todėl iš jo turėtų būti priteistas išlaikymas vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimu nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies: santuoką tarp E. P. ir I. P. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei palikti jos santuokinę pavardę; šalių nepilnamečių vaikų S. P. ir K. P. gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove E. P.; nustatyti konkrečią nurodytą atsakovo I. P. bendravimo su vaikais S. P. ir K. P. tvarką; priteisti iš atsakovo I. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. P. ir K. P. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 20 d. iki vaikų pilnametystės, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti E. P.. Teismas taip pat nusprendė prievoles kreditorei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš viso 527,40 Eur, ir pagal šiuos įsiskolinimus vykdymo išlaidas antstoliams L. N., L. P., A. S. pripažinti asmeninėmis atsakovo I. P. prievolėmis; prievoles kreditoriams UAB „Julianus Inkasso“ – 369,21 Eur, UAB „Finansų administravimas“ – 2 146,16 Eur, UAB „Legal Balance“ – 1 005,25 Eur, UAB ,,ARN Group“ – 280,04 Eur, AB „BnP Finance“ – 2 140,52 Eur, UAB „REIKALAVIMAS.LT“ – 860,52 Eur, UAB „Mokilizingas“ – 4 050,36 Eur, UAB „Sostinės kreditai“ – 677,70 Eur, taip pat pagal šiuos įsiskolinimus vykdymo išlaidas antstoliams V. D., A. S., V. V., J. P., R. V., L. P. pripažinti asmeninėmis atsakovo I. P. prievolėmis; prievoles kreditoriams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, – 1 291,81 Eur, VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ – 72,41 Eur, S. S. –579,24 Eur, taip pat pagal šiuos įsiskolinimus vykdymo išlaidas antstoliams L. P., J. P., B. T., V. V., G. K. ir A. S. pripažinti ieškovės E. P. asmeninėmis prievolėmis; priteisti iš atsakovo I. P. valstybei 126 Eur žyminio mokesčio ir 425,14 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos; sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodyta vykdyti skubiai.
4. Teismas, įvertinęs, kad byloje nepateikta duomenų, jog dėl santuokos iširimo kaltas vienas iš sutuoktinių, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, šalių prašomus nustatyti išlaikymo vaikams dydžius, vaikų amžių ir jų poreikius, padarė išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis. Padaryta išvada, kad byloje neįrodytos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė sutiko imti nurodytus kreditus, kad ieškovė tam pritarė ir su tuo sutiko, jog atsakovo vardu pasiskolintos lėšos buvo naudojamos / panaudotos ginčo laikotarpiu šalių šeimos interesais. Konstatuota, kad ginčo prievolė kreditorei UAB „REIKALAVIMAS.LT“ nėra bendra sutuoktinių prievolė, o yra atsakovo asmeninė prievolė. Taip pat, nustačius, kad, bylos duomenimis, ieškovė nežinojo apie atsakovo vartojimo kreditų paėmimą, asmeninėmis atsakovo prievolėmis pripažintos atsakovo prievolės, susijusios su greitųjų kreditų paėmimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas I. P. prašo tenkinti jo skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
5.1. Teismas nepagrįstai priteisė apmokėti išlaidas už advokato antrinę teisinę pagalbą. Skyrybos vyksta abiejų šalių noru ir nenustatyta, kad kuri nors šalis pažeidė vedybų sutartį, t. y. kalta dėl santuokos nutraukimo, todėl kiekviena pusė už savo paslaugas turi susimokėti pati.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovas nesutinka su sprendimu paskirti jam sumokėti visus kreditus. Teismas vadovavosi tik ieškovės teiginiais, jog ji apie kreditus nieko nežinojo. Atsakovas pažymi, kad šalys bendrą ūkį vedė nuo 2011 m., per tą laiką ieškovė nedirbo ir šeimos pragyvenimo šaltinis buvo atsakovo uždirbti pinigai ir paimtos paskolos. Ieškovė gerai žinojo, kiek atsakovas uždirba, nes ji tvarkė namų ūkio reikalus. Akivaizdu, kad ieškovė žinojo apie kreditus. Atsakovo nuomone, neteisinga visą kredito naštą paskirti jam vienam.
5.3. Apelianto nuomone, nepilnamečiams vaikams teismo priteistas išlaikymo dydis yra per didelis, nes atsakovas neturi profesijos ir jo darbo užmokestis tikriausiai bus minimalioji alga. Tai reikštų, kad dirbdamas atsakovas turės pragyventi iš 100 Eur ir dar labiau įsiskolins.
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Apeliaciniu skundu atsakovas I. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto dėl šalių santuokos nutraukimo, dalimis dėl skolos prievolių pobūdžio, nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apeliacine tvarka apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skolos prievolių pobūdžio
10. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta konkrečius įsiskolinimus pripažinti asmeninėmis atsakovo I. P. prievolėmis. Iš apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad atsakovas iš esmės neginčija teismo sprendimo dalies dėl prievolių kreditorei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš viso 527,40 Eur, pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis, tačiau nesutinka su įsiskolinimų kredito įstaigoms ir pagal šiuos įsiskolinimus vykdymo išlaidų antstoliams pripažinimu asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien ieškovės nurodomomis aplinkybėmis ir nepagrįstai visus kreditinius įsipareigojimus pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis.
11. Byloje esančio Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. birželio 2 d. rašto duomenimis, vykdomos vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš I. P. šioms kredito įstaigoms: UAB „Nordecum“ – 369,21 Eur (vykdomoji byla Nr. 0004/17/00106); UAB „Finansų administravimas“ –1 321,04 Eur ir 825,12 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03473 ir 0010/16/0263l); UAB „Legal Balance“ – 473,32 Eur ir 531,93 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0162/15/01448 ir 0172/15/00744); UAB ,,ARN Group“ – 280,04 Eur (vykdomoji byla Nr. 0010/15/03492); AB „BnP Finance“ – 886,87 Eur ir 1 253,65 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0172/15/01239 ir 0172/15/01065); UAB „REIKALAVIMAS.LT“ – 860,52 Eur (vykdomoji byla Nr. 0074/15/27541); UAB „Mokilizingas“ – 4 050,36 Eur (vykdomoji byla Nr. 0109/15/00254); UAB „Sostinės kreditai“ – 677,70 Eur (vykdomoji byla Nr. 0010/15/00531).
12. Ieškovė E. P. procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad nurodyti įsiskolinimai kredito įstaigoms yra atsakovo asmeninės prievolės, ieškovei apie tokius atsakovo įsiskolinimus nebuvo žinoma, paskolos imtos jai nežinant, o gauti pinigai išleisti atsakovo reikmėms. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, kad bendrą ūkį su ieškove vedė nuo 2011 m., ieškovė nedirbo, ji tvarkydavo namų ūkio reikalus, pirko maistą, reikmenis, tenkino vaikų poreikius, tad žinojo, kiek pinigų atsakovas uždirbdavo. Apelianto teigimu, ieškovė akivaizdžiai žinojo apie kreditus, nes atsakovas nebūtų išleidęs pinigų kitur nei šeimai ir be žmonos sutikimo.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
14. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalims tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinė pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑221‑611/2017). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui, teigiančiam, kad paskolos paimtos ir kreditų lėšos panaudotos šeimos interesais, tenka procesinė pareiga įrodyti tokias aplinkybes.
15. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad paskolas ėmė ieškovė, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo faktinių aplinkybių, kad apie paskolas žinojo ir kad paskolos paimtos jo vardu. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įsiskolinimų kredito įstaigoms išieškojimas vykdomosiose bylose vykdomas iš skolininko I. P.. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gautos paskolų lėšos panaudotos buities reikmėms, pragyvenimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsiskolinimų kredito įstaigoms yra pakankamai daug, tačiau atsakovas konkrečiai nenurodė, kokiems šeimos poreikiams buvo panaudotos gautų kreditų lėšos. Vien aplinkybė, kad šalys vedė bendrą ūkį, nesudaro pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog ieškovė sutiko imti nurodytus kreditus ir atsakovo vardu pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šalių šeimos interesams tenkinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoriai buvo sudaryti ir kreditų lėšos panaudotos šeimos interesais, dėl to nėra pagrindo įsiskolinimus nurodytoms kredito įstaigoms pripažinti bendra sutuoktinių prievole (CPK 176, 178, 185 straipsniai).
Dėl išlaikymo vaikams dydžio
16. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymui priteistų periodinių išmokų dydžiu – kiekvienai po 150 Eur kas mėnesį. Apeliantas teigia, kad nustatytas išlaikymo dydis yra per didelis. Šią poziciją atsakovas grindžia argumentu, jog jis, uždirbdamas minimaliąją algą ir mokėdamas nurodyto dydžio išlaikymą, sunkiai pragyventų ir dar labiau įsiskolintų.
17. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Taigi išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.
18. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių dukrai S. P. netrukus bus septyneri metai, o K. P. yra trejų su puse metų amžiaus. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečių mergaičių sveikatos sutrikimus ar specialiuosius poreikius. Įvertinus šalių dukterų amžių nėra pagrindo abejoti, kad augantiems šalių vaikams reikalingos lėšos būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti, vystymosi sąlygoms užtikrinti.
19. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad galėtų vaikams mokėti po 100 Eur išlaikymo. Apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė įrodymų ir motyvuotai nepagrindė, jog atsakovo byloje nurodyta mažesnė išlaikymo suma, tokią sumą vaikams išlaikyti skiriant abiem vaikų tėvams, objektyviai būtų pakankama patenkinti šalių nepilnamečių dukterų būtinuosius kasdienius vystymosi poreikius. Darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog nepilnamečiams vaikams išlaikyti būtų pakankamas mažesnis išlaikymo dydis.
20. Vertinant šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nustatyta, kad abi šalys nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir kito privalomai registruotino turto neturi, abi šalys turi prievolių kreditoriams. Bylos duomenimis, ieškovė iš darbo santykių gauna minimalias pajamas. Apeliantas nurodo, kad neturi profesijos, ir remiasi prielaida, jog jo darbo užmokestis turbūt bus minimalioji alga – apie 400 Eur.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų jo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie atsakovo anketinius duomenis nustatyta, kad atsakovas iki suėmimo dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Taigi, nors apeliantas akcentuoja, kad neturi profesijos, tačiau iš nurodytų duomenų matyti, jog atsakovas jau turi darbo patirties konkrečioje srityje. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja grįžti į buvusį darbą. Taigi atsakovas pats laikosi pozicijos, jog pagal turimus gebėjimus gali vėl įsidarbinti srityje, kurioje jau turi darbo patirties. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės jos darbingumas būtų objektyviai sumažėjęs. Yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas turi galimybes dėti papildomas pastangas gauti didesnes pajamas ir užtikrinti jam tenkančios vaikams reikalingo išlaikymo dalies teikimą. Kaip minėta anksčiau, ieškovas neįrodė, kad nepilnametėms dukroms išlaikyti objektyviai pakankamas mažesnis išlaikymo dydis, dėl to vien gaunamos minimalios pajamos negali būti priežastis nustatyti mažesnį nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį.
23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis apie vaikų amžių, jo nulemtus būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius ir abiejų bylos šalių turtinę padėtį, šiuo atveju teisingai ir pagrįstai nustatė iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametėms dukroms dydį – po 150 Eur per mėnesį. Konstatuotina, kad toks išlaikymo dydis yra racionalus ir užtikrina būtinas sąlygas vaikams vystytis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
24. Apeliantas teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo nepagrįstai priteista apmokėti išlaidas už advokato antrinę teisinę pagalbą. Apelianto nuomone, skyrybos vyksta abiejų šalių noru, nenustatyta, kad kuri nors šalis yra kalta dėl santuokos nutraukimo, todėl kiekviena pusė už savo paslaugas turi susimokėti pati. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
25. Ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pareikštas ieškinio teisenos tvarka. Byloje buvo sprendžiami santuokos nutraukimo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Nors apeliantas teigia, kad santuokos nutraukimas vyksta abiejų šalių noru, tačiau šalys nepareiškė prašymo santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51straipsnis, CPK 539 straipsnis). Byloje šalių pozicijos sutapo ne dėl visų byloje ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nuspręsta nutraukti ieškovės E. P. ir atsakovo I. P. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta.
26. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuojančio CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovei valstybės garantuojama ir apmokama 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčas išnagrinėtas ginčo teisenos tvarka, ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės pripažinti pagrįstais (tik nustatytas mažesnis išlaikymo dydis), pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai išsprendė žyminio mokesčio už ieškinį ir valstybės patirtų išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskirstymo klausimą ir pagrįstai šių išlaidų atlyginimą į valstybės biudžetą priteisė iš atsakovo.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, valstybės patirtų išlaidų už atsakovui I. P. apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimas nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.