Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta prie Šiaulių m. sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba UAB „D.“, staklininku, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-11 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, 8 MGL bauda; bauda sumokėta 2016-03-15, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – mažamečiui sūnui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent: 2017-03-04, dienos metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), spirdamas nukentėjusiajam D. Š. į sėdmenis ne mažiau kaip 4 kartus, suduodamas diržu ne mažiau kaip 10 kartų per kojas, suduodamas ranka ne mažiau kaip 3 kartus per sėdmenis (tikslus smūgių skaičius nenustatytas), padarė pilvo ir kairės šlaunies poodines kraujosruvas, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir paaiškino, kad nesutinka, jog įvykio metu buvo girtas, jis buvo blaivus, bet namuose, šaldytuve, buvo alaus ir D. Š. ir T. S. tai matė. Sūnus yra sunkiai valdomas, išdykęs, hiperaktyvus. Retai kada atvykdavo pas jį, nes Š. neleisdavo. Kai susitikdavo su T. S., būdavo siaubas, muštynės tarpusavyje, visiškai neklausė. Tą dieną, kai viskas įvyko, jie abu namuose siautėjo, mušėsi tarpusavyje. Jis juos drausmino, neklausė. D. Š. jį pavadino „pyderu“, už tą žodį jis jį „paauklėjo“ diržu. Sutinka, kad nesusivaldė ir jam įspyrė į užpakalį, o po to dar sudavė diržu. Kiek tiksliai kartų jam sudavė, negali pasakyti, nes buvo įtūžęs. Buvo po naktinės pamainos, pavargęs, nemiegojęs ir todėl taip supyko. Mano, kad sudavė mažiau smūgių nei nurodoma, bet jis sutinka, kad taip buvo, kad sudavė. Įspyrė į sėdynę kelis kartus. Kaltės neneigia. Po sudavimo diržu, D. Š. prasidėjo isterija, jis daužė galvą į grindis, atsidarė langą ir sakė, kad iššoks. Tada jis jį perpylė vandeniu, norėjo taip nuraminti, atvėsinti. Kažkiek nurimo po apliejimo vandeniu. Tokios D. Š. isterijos ne pirmą kartą, būna panašiai, kai neduodi kažko, neleidi, jis griūna ant žemės, tranko galvą, daužosi. Jis prisipažįsta kaltu visiškai, gailisi. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu ir viskas greičiau pasibaigtų (b. l. 185-188).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu D. Š. parodė, kad buvo su tėčiu, jis pasakė kažkokį žodį, o jis tėtį pavadino „Pyderu“. Tėtis pradėjo jį daužyti diržu. Jam nelabai skaudėjo. Tėtis prieš tai su R. S. gėrė alų, jo neleido į virtuvę, kad nematytų. Tėtis jam įspyrė. Viskas vyko rudenį, su mama įvykis buvo anksčiau. Tėtis jam kažką pasakė, jis buvo susinervinęs ir net nebežino, ką pasakė. Tėtė pradėjo jį daužyti diržu, o po to apipylė vandeniu. Daužė į abi kojas daug kartų, maždaug 10 kartų. Jis trenkė stipriai, bet jam neskaudėjo, buvo likusios mėlynės. Mėlynės išsilaikė savaitę ir vieną dieną. Į kitas kūno vietas diržu netrenkė. Tėtė įspyrė į užpakalį gal du kartus, po to dar atėjus - du. Iš viso keturis kartus, todėl, kad jis ėjo pažiūrėti į virtuvę, kad jis geria. Nuo įspyrimo žymių neliko. Jam truputį skaudėjo. Mėlynė dar buvo ant pilvo, gal kai dėjo su diržu. Kaip mušė diržu, matė T. S., S. S., gal dar R. S.. Mušė virtuvėje, o po to kambaryje. Jis verkė. Spyrė virtuvėje. Įvykis su tėčiu vyko po Kalėdų senelio atėjimo. Jam truputį skaudėjo, jis verkė, kad jo daugiau nebemuštų, nes galėjo dar kažkur pataikyti. Tėtis jį dar mušė ranka per užpakalį gal tris kartus. Jam skaudėjo. Viskas vyko tą pačią dieną. Pirma tėtis spyrė, po to davė su diržu, o po to davė su ranka. Tą dieną jis pešėsi su T. S., tačiau nuo to jam ant kūno mėlynių nebuvo. Jį apipylė šaltu vandeniu iš burnos, nes jis buvo susierzinęs, kad neatsijungtų (b. l. 65-67).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu S. S. parodė, kad pas D. Š. tėtį T. S. susimušė su D. Š.. D. Š. jo nemušė, tik užšaukė, sakė „nustok, kaimynų yra, jau vėlus vakaras“. D. Š. visokiais keiksmažodžiais ant jo pradėjo kalbėti. T. S. su D. Š. ant lovos davėsi su diržais. T. S. buvo mėlynė po akimi. D. Š. vadino tėtį „pyderu“, „durniumi“. D. Š. nuvedė juos į skirtingus kambarius, neleido apie pusvalandį kalbėtis. D. Š. sėdėjo prie kompiuterio, gėrė alų su kaimynu, išgėrė gal tris stiklines. D. Š. tėtis nesakė, ką reiks kalbėti. Ant D. Š. kūno mėlynes matė, gal su T. S. susimušę buvo. Ji nematė, kaip D. Š. mušė diržu. Apie apklausą pasakė mama. Ką reikės pasakoti, nesakė. D. Š. buvo užvakar atvažiavęs ir su jos mama gėrė kavą. D. Š. verkė, nes tą dieną T. S. jam buvo paleidęs kraują iš nosies. Dar jis verkė, nes išvažiavo mama. D. Š. sakė, kad, jei nori, taksi iškvies. Dar norėjo iššokti pro langą, nes neleido televizoriaus žiūrėti, jis buvo atsitraukęs užuolaidas. Jos mama buvo išvažiavusi, įvykio nematė. Jį apipurškė vandeniu, nes jam prasidėjo priepuolis. Jis pradėjo verkti, pradėjo purtytis, perbalo, susipyko su tėčiu, susimušė su T. S.. Ji vedžiojo šunį gal 20 minučių. D. Š. lakstė su „triusikėliais“, gal galėjo tuo metu jį mušti (b. l. 68-69).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu T. S. parodė, kad į apklausą atvyko, nes mušė D. Š. ir surišo. D. Š. žaidė kompiuteriu, jam neleido, jis apsiverkė ir tėtė jį mušė diržu. Paskui D. Š. nenorėjo prie jo eiti. Po to atėjo ir apsiverkė. Jis tėvą išvadino „debilu“. Dienos neatsimena, buvo kovo mėnuo. Viskas vyko pas D. Š. tėtį - D. Š.. D. Š. neklausė, nėjo nuo kompiuterio. D. jo tėtis su diržu davė į kojas. Jie nuėjo į kitą kambarį. Mušė tame kambaryje ir virtuvėje. D. Š., kai jį mušė, buvo labai ramus. Matė sesė S. S., kiti nematė. D. Š. tėtę vadino „debilu“, nes jį mušė. Dar tėtė davė ranka per užpakalį, dar diržu. Pirma daužė su ranka, po to pasiėmė diržą. D. Š. norėjo iššokti iš antro aukšto, nes jį mušė. Jis tą dieną trenkė D. Š., nuo jo smūgio mėlynių nebuvo. Po tėčio smūgių jam buvo mėlynės. D. Š. verkė, bet nedaug. Po to atėjo atsiprašyti. Verkė, nes jam skaudėjo, kai jį mušė. D. Š. tėtis tą dieną gėrė alų. Mušimo metu buvo išgėręs. Jis išgėrė vienas kokius 4 bambalius. D. Š. tėtis D. Š. ir jam sakė meluoti. Sakė tada, kai buvo blaivus. Sakė, kad jo nesuimtų. Jis nemelavo, pasakojo tiesą (b. l. 70-71).

Liudytoja S. B. parodė, kad yra M. M.-Š. mama. Dukra dėl traumos turi protinę negalią. Dar dukros sveikatai labai pakenkė vyras D. Š.. Mušė ją, smaugė, namuose buvo triukšmas, girtuoklystės, muštynės. Vaikas visa tai matė, sakydavo „kai užaugsiu tėvą užmušiu“. Dukra mėgino žudytis dėl tokio gyvenimo, dėl D. Š. neištikimybės ir t.t. D. Š. labai geria, kiekvieną savaitgalį girtas. Kai jie gyveno kartu, skriausdavo vaiką. Mėgino kartą suduoti, pati matė, bet nespėjo, nes dukra neleido. D. Š. girtas labai agresyvus, isterikas, nervuotas. Šaukia dėl nieko. Jie išsiskyrę gal jau 5 metai. D. Š. buvo mažas. Jis dažnai kiekvieną savaitgalį važiuoja pas tėvą, nes tėvas viską jam leidžia. D. Š. pastoviai girtas. Gyvena kartu su sugyventine R. S., kuri turi du vaikus, T. S. ir S. S.. Kiek D. Š. pasakoja, baisu, kas vyksta pas tėvą namuose. Nenori jo ten leisti, bet jis nori, nes ten laisvė, niekas neprižiūri, jis draugauja su T. S., o ir tėvas reikalauja D. Š. išleisti pas jį, nes grasina nemokėti alimentų. Užpraėjusį savaitgalį D. Š. buvo pas tėvą. Apie tai, kad tėvas sumušė jį, pasakė dukra M. ir pats D. Š.. Ji pati kalbino D. Š. trečiadienį, prašė parodyti, kur tėvas sudavė, ar yra mėlynės. Jis nerodė, nesutiko. Dukra tuo metu buvo pas ją svečiuose su D. Š.. Jis sakė, kad tėvas davė jam su diržu, per sėdynę, per kojas, spyrė į užpakalį. Sakė, kad mušė todėl, kad jis nežiūrėtų, kaip tėvas geria su R. S.. Namuose, kai D. Š. buvo mušamas, buvo R. S., jos dukra S. S. ir jos abi turėjo matyti. D. Š. jai trečiadienį nenorėjo rodyti mėlynių, sakė, kad skaudėjo, kai mušė, ir kad skauda, kai paspaudžia ant mėlynių. Sakė dukrai, kad eitų į policiją, kad netylėtų. Dukra kažkodėl nutylėjo, nieko nedarė. Ji tą dieną paskambino D. Š., pasakė, kad vaiko daugiau neliestų, kad, jeigu dar sumuš, netylės. D. Š. jai atsakė, kad vaikas jam priešais pasakė, todėl ir davė. Jis pripažino, kad davė, nes vaikas vadino tėvą visokiais žodžiais. Ji jam sakė, kad kaip vaiką moko, taip jis ir kalba su juo. Tėvas keikiasi, geria, pats su vaiku kalba vien keiksmažodžiais, todėl ir vaikas atgal kalba negražiai. Ką vaikas mato, ką girdi, tą ir kartoja, taip ir pats kalba. Taip viskas ir būtų baigęsi, jeigu sumušto D. Š. nebūtų pamačiusi mokykloje soc. pedagogė. Penktadienį jai paskambino iš Rasos progimnazijos socialinė darbuotoja ir sakė „ar jūs nežinot, kad jūsų vaikas primuštas?“ Ją labai išgąsdino soc. darbuotojos pasakymas, kad primuštas, kad greitoji atvažiavo, pamanė, kad vaiką iš naujo vėl primušė, kad jam blogai ir labai persigando. Nežino, ar buvo pranešta jos dukrai, sakė, kad motinai negali atiduoti, tėvui irgi negali. D. Š. vienas jos anūkas. Jai dabar yra suteiktos globos teisės, vaikas būna pas ją. Vaikų teisių darbuotoja jai pasakė, kad mama, jos dukra, buvo surišusi D. Š. ir T. S. lipnia juosta. Kad tėvas mušė D. Š., tai taip ir buvo, vaiką vedė į ekspertizę, buvo matomos mėlynės ant kojų, pilvo. Vaikui skaudėjo, nes ilgai laikosi mėlynės, iki šiol dar matosi. Telefonu, pats D. Š. jai pripažino, kad davė. O vaikas irgi nemeluoja, sako tiesą. Pas tėvą daugiau vaikas nebenori, nori gyventi pas ją. Apie mamą nieko blogo nesako, pasiilgo (b. l. 74-76).

Liudytoja L. Č. parodė, kad dirba socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. Jos prižiūrima šeima yra M. M.-Š.. Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, 2016-06-29. M. M.-Š. turi negalią. Sūnumi D. Š. gali pasirūpinti pagal savo supratimą. Kol dirbo su šeima, kol šeima buvo stebima, kalbindavo kaimynus, kurie teigė, jog namuose yra dažnas triukšmas. Apie smurtą, iki pastarųjų įvykių, nebuvo jokios kalbos, negirdėjo. M. M.-Š. dėl savo ligos yra triukšminga, turi savotišką supratimą į viską, atitinkamą reakciją. Mokykla irgi neinformavo apie galimą smurtą prieš vaiką, tik buvo kalbos, kad mamos elgesys ne visada adekvatus vaiko atžvilgiu, kad atėjusi į mokyklą ne visada elgiasi tinkamai. D. Š. yra išdykęs, nepaklusnus. Lankymosi metu, jis niekada nesiskųsdavo mamos elgesiu. D. Š. palaikė ryšį su tėvu. Tėvas jam nupirko kompiuterį. Kad tėvas smurtauja prieš vaiką, niekada nėra sakęs nei vaikas, nei mama, nei močiutė. Kai buvo nuvykusi lankyti R. S. šeimos, matė D. Š., jis buvo blaivus, atrodė ramus. Jis teiravosi, kaip prisijungti prie elektroninio dienyno, nes norėjo matyti D. Š. pažymius. Atrodė, kad vaikas jam rūpi, namai buvo tvarkingi. Yra mačiusi ir T. S., vaikas labai judrus, išdykęs, bendraujantis. Ar gali fantazuoti, negali pasakyti, kalba daug. Kovo pradžioje su kolege važiavo aplankyti Š. šeimą. Buto durų niekas nedarė, paliko kvietimą atvykti į tarnybą. Bebūnant laiptinės koridoriuje, išėjo kaimynė ir pasakė, kad buvo labai didelis triukšmas pas M. M.-Š. bute. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kad pakalbėti su socialine pedagoge, kaip gyvena D. Š.. Nuvykus į mokyklą, soc. pedagogė pakvietė jį ir pokalbio metu, berniukas teigė, kad jam viskas gerai, kad jo mama nemuša. Kalbant su juo, jis pradėjo pasakoti, kad tėtis D. Š. mušė jį, kovo 4 ar 5 d. Kad, kai jis svečiavosi pas jį, mušė diržu, nurodė kojų sritį, ir kad spyrė į sėdmenis. Jis jai parodė virš kelių mažas kraujosruvas. Buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai. Atvykus vaiko teisių specialistėms, D. Š. pakartojo tą patį ir dar pasakė, kad jo mama jį ir T. S. namuose buvo surišusi lipnia juosta. Berniukas sakė, kad jie išsigando, kad mama užklijavo burną, jis verkė ir trankė galvą. Vaiko teisių pareigūnai iškvietė policiją, medicinos tarnybą. T. S. ji nematė, su juo nekalbėjo. Anksčiau, iki įvykio, jokių duomenų, apie smurtą prieš D. Š., nebuvo (b. l. 82-84).

Liudytoja R. S. parodė, kad su vaikais T. S. ir S. S. (15 metų) gyvena pas draugą D. Š., (duomenys neskelbtini). Jis nėra sugyventinis, tik draugas, jis priėmė juos gyventi iš geros valios, kol gaus socialinį būstą. D. Š. yra išsiskyręs su žmona M. Š.. Kurį laiką, galimai vasario mėnesį, jie gyveno pas M. Š., ji buvo juos priėmusi. Apie tai, kad M. Š., kažkada buvo T. S. ir savo sūnui D. Š. lipnia juosta užklijavusi burnas ir juos surišusi, sužinojo tik iš pareigūnų. Pas M. Š. gyveno panašiai dvi savaites, gali būti, kad tai buvo vasario pabaiga. Po to išėjo su vaikais gyventi pas D. Š.. Abu vaikai, T. S. ir D. Š. yra aktyvūs, išdykę. Kiek ji gyvena pas D. Š., nėra mačiusi, kad jis muštų D. Š.. D. Š. ir T. S. dažnai susipeša, susimuša, dėl žaidimų, dėl visokių kitų pykčių. Buvo savaitgalis, jie susimušė savaitgalį, D. Š. visą savaitgalį buvo pas tėvą, Žuvininkų g. 2-217. D. Š. nebuvo girtas savaitgalį. Žino, kad šeštadienį jis dirbo. Ji pati išskyrė besimušančius D. Š. ir T. S.. Jos sūnui D. Š. sudavė ir buvo mėlynė po akimi. Mėlynė atsirado būtent iš po jų muštynių. Ar T. S. galėjo spirti D. Š., ar padarė kokius sužalojimus, nežino. Tik ant savo sūnaus matė mėlynę po akimi. Šeštadienį ir sekmadienį, visą laiką buvo su vaikais namuose, S. S. irgi buvo, nebuvo jokio konflikto, niekas nemušė D. Š.. Mušėsi tik tarpusavyje abu vaikai. D. Š. nesakė, kad tėtis jį mušė, gal ir nesakytų. Ji jokių sužalojimų ant jo nematė. Vaikai „fantazoriai“, prigalvoja visokių dalykų. Ji smurto namuose tą savaitgalį, nematė ir negirdėjo. Papildomos apklausos metu R. S. parodė, kad mano, kad vaikai tiek visko pripasakojo, kad daug yra klaidų, daug nesąmonių. Abudu yra išdykę, abu neklauso, abu gali visko prisigalvoti. Ji mano, kad D. Š. yra primokytas. T. S. neliepė nieko sakyti, ar meluoti, sakė tiesą, kaip buvo. Ji patvirtina, kad nematė, kaip D. Š. mušė D. Š., savo sūnų. Ji nematė jokio apipylimo vandeniu, jokio konflikto tarp tėvo ir vaiko. Tomis dienomis tvarkėsi reikalus dėl socialinio buto ir namuose būdavo retai. Yra tikra, kad D. Š. yra močiutės primokytas, ką sakyti ir ko ne (b. l. 94-98, 99-101).

Liudytojas A. P. parodė, kad D. Š. jam nėra sakęs, kad jį mama ar tėtis muša. Gal kažkada yra ką sakęs, jis nepamena (b. l. 104-106).

Liudytoja J. S. parodė, kad gyvena pirmame aukšte. Antrame aukšte gyvena M. Š. su mažamečiu sūnumi D. Š.. Atsikėlė prieš 4-5 metus, tada dar gyveno ir tėvas, bet kuris laikas nebegyvena. D. Š. be galo judrus, išdykęs, kieme keikėsi, nebijo nieko, drąsus, nevaldomas. Nemano, kad M. Š. jį muštų, nepanašu į ją. Kad tėvas galėtų, tai sutinka (b. l. 109-111).

Liudytoja R. M. parodė, kad ji yra „Rasos“ progimnazijos socialinė pedagogė. Nepasakys tiksliai kada, senokai, prieš porą mėnesių maždaug, T. S. ir D. Š. buvo mokykloje. Jie abu atėjo pas ją, dažnai ateina pasikalbėti, būna kažką prisidirbę ar šiaip. Abu vaikai yra labai išdykę, ypač T. S. nevaldomas. Abu berniukai tą rytą juokaudami pasakojo, kad D. Š. mama juos buvo surišusi ar pririšusi. Pradžioje buvo juokai, bet kai T. S. pasakė, jog D. Š. paskui verkė, ji sukluso. Pradėjo daugiau aiškintis. Jie pasakojo, kad D. Š. mama surišo jį su lipnia juosta, nes jie labai išdykavo, neklausė. D. Š. mama sunkiai susitvarko su sūnumi. Tęsiant to ryto pokalbį su berniukais, atvyko socialinės darbuotojos į mokyklą, nes jų D. Š. mama į namus neįleido. Socialinė darbuotoja L., paprašė pakviesti D. Š., kad išsiaiškinti ar jis nėra sumuštas, nes kažkas iš kaimynų darbuotojoms pasakė, jog D. Š. namuose buvo triukšmas. Atėjo pakviestas D. Š.. Ji nebesikišo, kalbėjo L.. Kiek ji girdėjo, D. Š. pasakojo, kad jis svečiavosi savaitgalį pas tėvą ir ten jis jį mušė. Tuo metu S., T. ir S. su mama, gyveno pas D. Š. tėvą D. Š.. D. Š. sakė, kad T. S. matė, kaip jį mušė, o S. S., regis užstojo, mamos nebuvo. T. S. mamos irgi nebuvo. Socialinė L. nusivedė jį apžiūrėti, pamatė mėlynes ir pranešė vaikų teisių apsaugos tarnybai. Atvyko vaiko teisių apsaugos tarnyba ir iškvietė policiją, greitąją. Labai viskas baisiai ir rimtai atrodė. Ji pati asmeniškai mėlynių, sumušimo žymių pas D. Š. nematė. D. Š. tėvo nėra mačiusi, jis nesilanko mokykloje (b. l. 115-118).

M. M.-Š., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad D. Š. tikrai mušė sūnų, buvo sužalojimai ant kojų, ant pilvo (b. l. 150-153).

2017-03-10 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad gavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos Šiaulių skyriaus vyresniosios specialistės E. L. pranešimą apie tai, kad laikotarpiu nuo 2017-02-20 iki 2017-02-24 adresu (duomenys neskelbtini), M. M. Š. lipnia juosta surišo savo mažametį sūnų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir jo draugą T. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-03-04 iki 2017-03-05 adresu (duomenys neskelbtini), D. Š. galimai sumušė savo mažametį sūnų D. Š., pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (b. l. 5).

2017-03-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. A. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad policiją kvietė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė E. L., kuri paaiškino, kad, atvykusi į „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją, rado sumuštą D. Š. (b. l. 8-9) .

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 22-28).

Specialisto išvada Nr. G 343/2017 (04), kurioje nurodyta, kad D. Š. nustatyti sužalojimai: pilvo ir dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais paveikus pilvo kairę pusę ir kairę koją arba vienmomentiškai nugriuvus ir kaire kūno puse kontaktuojant su kietu paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek ir griuviminės traumos metu. D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad D. Š. smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. savo mažamečio sūnaus atžvilgiu ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai teisingai kvalfikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

D. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, teistas (1 t., b. l. 159-163), administracine tvarka baustas (b. l. 165-166), dirba (b. l. 164). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą (BK 47 str.), nustatant ilgesnį jos sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 kompaktiniai diskai su apklausų vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 15 MGL (564 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. skirti galutinę sumažintą bausmę – 10 MGL (376 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 kompaktinius diskus su apklausų vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.