- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 2-993-783/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00705-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- R., R. J.
- Atsakovas
- N., N. K.
- Išvadą teikia
- Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų
- Advokatai
- Danguolė Andrijauskienė, Jonas Algimantas Pakarklis
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės R. J., ginančios mažametės A. J. interesus, ieškinį atsakovei N. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės vieno kambario 23.28 m² bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), butą natūra priteisiant asmeninės nuosavybės teise atsakovei N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), o A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš N. K. priteisiant 10 000 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodė, jog jos dukra A. J. 2009 m. liepos 20 d. paveldėjo ¼ dalį tėvo V. B., mirusio 2009 m. balandžio 20 d., turtą, tai yra ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kitus ¾ šio buto paveldėjo mirusiojo sesuo N. K. Kadangi buto atidalinti natūra pagal bendraturčiams priklausančias dalis, pritaikant jį gyventi dviems šeimoms, neįmanoma, vienam bendraturčiui turėtų būti priteisiama kompensacija, o kitam už jo turto dalį – kompensacija. Ieškovė mano, kad šio buto vidutinė vertė yra 40 000 Lt, nes butas yra pirmame namo aukšte, jis gali būti naudojamas kaip komercinės paskirties patalpa. Atsižvelgiant į turimo turto dalis, mano, jog tikslinga butą priteisti atsakovei.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Danguolė Andrijauskienė palaiko ieškovės reikalavimą ir prašo tenkinti ieškinį, nurodė, kad atsakovei priteistinas butas natūra, nes jos turto dalis šiame bute yra didesnė, o A. J. priteisiama 10 000 Lt vertės kompensacija. Mano, kad tokia kompensacija būtų teisinga ir atitiktų mažamečio vaiko poreikius, tokios pozicijos laikosi ir teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovei nepavyko taikiai sutarti su atsakove dėl kompensacijos dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame sutiko su ieškiniu iš dalies, prašydama butą priteisti natūra jai, o A. J. - 6000 Lt dydžio kompensaciją.
Atsakovės atstovas advokatas Jonas Algimantas Pakarklis palaiko atsakovės poziciją, prašo ieškinį tenkinti iš dalies, butą natūra priteisti atsakovei, o ieškovei priteisti 6000 Lt dydžio kompensaciją. Nurodo, jog ieškovės nurodoma 10 000 Lt piniginė aiškiai per didelė, nes buto vertė yra mažesnė nei 40000 Lt, nei VĮ Registrų centro pažymoje įvardinta 27 700 Lt vidutinė vertė, nes yra krizė ir kainos yra kritusios.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė 2001-12-17, jos tėvai įrašyti V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). A. J. 2009 m. liepos 20 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į ¼ dalį 23.28 m² bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), kitas ¾ dalis šio buto valdo N. K., kuriai 2009-07-21 išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, šio buto vidutinė vertė 27700 Lt (b.l. 10-11). Ieškovė 2009-08-18 pasiūlė atsakovei tartis dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau atsakovė nesutiko (b.l. 12, 13).
Ieškinys tenkinamas iš dalies. LR CK 4.80 str., reglamentuojantis atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, numato, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurį bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendratučių gauna kompensaciją pinigais. Tarp šalių nekyla ginčas, jog natūra padalinti butą be neproporcingos žalos butui, nėra galimybės, šalys sutinka, kad butas, atidalijus dalį iš bendrosios nuosavybės, būtų paliekamas atsakovei, o ieškovei (A. J.) priteisiama piniginė kompensacija, tai atitinka ir vaiko interesus, ką patvirtina ir Kupiškio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada bei atstovės paaiškinimai, tačiau šalys nesutaria dėl priteisiamos kompensacijos dydžio. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad viso buto vertė yra 27 700 Lt, nuo šios dalies ir priteisia kompensaciją ieškovės atstovaujamai A. J.. Nors ieškovės atstovė sakė, kad šio buto vertė, atsižvelgus į buto lokalizaciją (pirmame aukšte, miesto centre, gali būti pritaikytas prekybai), taip pat į tai, kad atsakovė gauna iš šio buto nuomos tam tikras pajamas, yra 40 000 Lt, atsakovo atstovas – jog to buto vertė yra mažesnė nei 27 700 Lt, kaip tai nurodoma VĮ Registrų centro pažymoje, nei viena šalis nepateikė įrodymų, nuneigiančių VĮ Registrų centro pažymoje nurodytą vertę, nors tiek vienai šaliai, tiek kitai šaliai buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje ir atsiliepime nurodomas buto vertes. Vadovaujantis LR CPK 197 str. 2 d., dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę dalį, ir vien paaiškinimais tiek ieškovės atstovė, tiek atsakovo atstovas negali nuneigti šio įrodymo. Nors atsakovo atstovas teigia, kad šiuo metu krizė ir buto kainos krenta, pvz., Vilniuje krito iki 30 procentų, krizė yra visiems žinomas reiškinys, tačiau konkretaus buto vertės kritimą taip pat reikėtų įrodyti, nes tai, kad krizės metu butų vertė krito, yra akivaizdu, tačiau VĮ Registrų centro pažymoje nurodoma vertė paskaičiuota 2009 m. liepos mėnesį, tai yra kai krizė jau buvo Lietuvoje, ir advokatui nepateikus įrodymų apie dabartinę buto vertę, nėra pagrindo netikėti minėtame rašytiniame įrodyme nurodoma vidutine rinkos verte. Tiek ieškovei, jos atstovei, tiek atsakovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymų dėl turto vertės, šalys nepateikė. Teismas neatsižvelgia ir į ieškovės atstovės teiginius, kad priteisiant kompensaciją ir nustatant jos dydį, turėtų būti atsižvelgiama į sveikatos būklę, amžių, tačiau atsižvelgus į tai, jog tai yra ginčas dėl daiktinių teisių, o ne dėl išlaikymo dydžio ar jo būtinumo konkrečiam asmeniui, taip pat nėra sprendžiamas klausimas dėl buto pripažinimo ieškovės atstovaujamosios mažametės nuosavybe, jei būtų kilęs ginčas (tuo atveju teismas turėtų atsižvelgti į atstovės nurodytas aplinkybes), atsakovė neprivalo mokėti didesnės kompensacijos, nei verta atidalinamo iš bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Priteisus didesnę kompensacijos dalį nei priklauso, būtų pažeistas teisingumo principas ir priimtas neteisėtas sprendimas atsakovės atžvilgiu. Todėl tenkinant ieškinį priteisiama ¼ 23.28 m² bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.
Vadovaujantis LR CPK 88 str., 93 str., 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimui daliai. Ieškovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 132,00 Lt žyminį mokestį, 4,90 Lt pašto išlaidų, kitų išlaidas patvirtinančių įrodymų, kaip ir atsakovo atstovas, nepateikė. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio pobūdį, ginčo dalyką, pripažįsta, jog dėl reikalavimo priteisti kompensaciją tai yra turtinio pobūdžio reikalavimas, priešingai, nei nurodo, ieškovė savo ieškinyje, ir žyminis turėjo būti apmokamas kaip turtiniame reikalavime – 3 procentai nuo ieškinio sumos (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi reikalavimas buvo priteisti 10 000 Lt kompensaciją, ieškovė privalėjo sumokėti 300 Lt žyminio mokesčio, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, priimant sprendimą paskaičiuojama, kokia dalis privalo būti išieškoma į valstybės biudžetą iš atsakovo ir ieškovės nuo privalomo sumokėti žyminio mokesčio dydžio. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (69%), teismas šalies bylinėjimosi išlaidas priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, ir iš atsakovės ieškovei priteisia 39,00 Lt žyminio mokesčio, 3,38 Lt proceso išlaidų, viso 42,38 Lt, iš atsakovės valstybei - 168 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Vadovaujantis LR CPK 92 str., 93 str., 96 str., procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (15 litų) priteisiamos iš ieškovės ir atsakovo proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas
nusprendži a:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Atidalinti, iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pripažinti atsakovės N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į visą 23.28 m² bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 6925 Lt (šešių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt penkių litų) piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią buto dalį.
Priteisti iš atsakovės N. K. ieškovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 42,38 Lt (keturiasdešimt du litus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės N. K. 168 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 10,35 Lt (dešimt litų 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš ieškovės R. J. 4,65 Lt (keturis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.