Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-05-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-443-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
A6.-443-961/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00575-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. T.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-443-961/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00575-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie nemokios Įmonės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei atsiskaityti su šia ir kitais kreditoriais, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau laikotarpiu vėliausiai nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. sausio 19 d. to nepadarė, neįvykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos nemokaus juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, kai juridinis asmuo yra nemokus. Tuo pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. T. visiškai pripažino nusižengimą ir teismui paaiškino, jog yra susipažinęs su VMI pareiškimu ir visiškai pripažįsta jame nurodytas faktines aplinkybes. Sutinka, kad yra kaltas dėl bankroto procedūros nepradėjimo. Jokių pasiteisinimų neturi, pats kaltas. Laiku nesidomėjo įstatymais. Dabar tik sužinojo, kad įmonės vadovas turi įstatyminę pareigą pats kreiptis dėl nemokumo procedūros pradėjimo nemokiai įmonei. Žino, kad pagal įstatymą gresia didelė bauda. Prašo ją, kiek galima, mažinti. Jo pajamos tik šiek tiek virš 700 Eur. Turi skolų, antstoliai iki šiol iš darbo užmokesčio jas išskaičiuoja. Pamoką įsisavino, įmonė, kuriai dabar vadovauja, dirba gražiai. Jo individuali įmonė neturi jokio turto. Asmeninio turto neturi ir jis pats.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Pažymėtina, kad iki 2020 m. sausio 1 d galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be paties D. T. paaiškinimo, įrodytas byloje esančia medžiaga – Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu bei pateiktais pareiškimo priedais, patvirtinančiais jame išdėstytą informaciją:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad bankrutuojančios (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruotos 2004 m. birželio 11 d., pagrindinė veikla nuo 2008 m. sausio 1 d. „Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas“ (EVRK kodas – 451100), kita veikla – „Kitų variklinių transporto priemonių pardavimas“ (EVRK kodas – 451900) ir „Motociklų ir jų atsarginių dalių bei pagalbinių reikmenų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas“ (EVRK kodas – 454000). Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės vadovas ir savininkas yra D. T.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 26 d. duomenimis, Įmonės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles yra 50.017,97 Eur: 30.773,69 Eur PVM nepriemoka, 18.859,53 Eur delspinigiai, 384,75 Eur įsiskolinimas pagal vykdomuosius dokumentus. Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais (duomenys neskelbtini) nesumokėjus deklaruoto 2013 m. sausio, balandžio, lapkričio mėnesių ir 2014 m. sausio – gegužės mėnesių mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčio (PVM). 384,75 Eur žyminio mokesčio įsiskolinimas susidaręs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, Įmonės atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto, kurie buvo perduoti antstoliams priverstiniam išieškojimui vykdyti. Antstoliams priverstiniam išieškojimui perduoti VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (2012 m. kovo 23 d. Nr. (23.17-08)-320-16849, 2012 m. liepos 11 d. Nr. (23.17-08)-320-34800, 2012 m. gruodžio 5 d. Nr. (23.17-08)-320-60029, 2014 m. vasario 10 d. Nr. 23.31-08)-320A-15475) ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) – VMI prie FM buvo grąžinti neįvykdyti su išieškojimo negalimumo aktais. VMI 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467- 62604 iki bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo vykdė antstolė Virginija Meškauskienė, tačiau mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nepadengtas.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ 2022 m. sausio 18 d. duomenimis, įmonė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir įregistruotų transporto priemonių neturėjo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, (duomenys neskelbtini) apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra nuo 2017 m. sausio 18 d. Antstolių informacinės sistemos 2022 m. sausio 18 d. duomenimis, skolininkės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomos 3 vykdomosios bylos. (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi.

VMI, įvertinusi surinktus duomenis apie įmonės (taip pat jos savininko) turtinę padėtį ir įsipareigojimus, atsižvelgdama į tai, kad įmonė veiklos nevykdo, antstolių išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs, o (duomenys neskelbtini) geranoriškai savo skolos biudžetui nedengia, priėjo išvadą, jog įmonė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme ir Vilniaus apygardos teismui pateikė 2022 m. sausio 19 d. pareiškimą Nr. RNA-1918 dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). Įmonės vardu atsiliepimą pateikęs D. T. atsiliepime su inicijuojamu įmonės bankrotu sutiko, pripažino faktines aplinkybes, kad yra skolingas VMI, nurodė, kad nuo 2015 m. įmonė veiklos nebevykdo (6 priedas). Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo VMI prašymą ir 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą iškelti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Nutartis apskųsta nebuvo, įsiteisėjo 2022 m. balandžio 1 d.

Remdamasi išdėstytu, VMI daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) (jos savininkas ir vadovas D. T.) tinkamai ir laiku nepasinaudojo galimybe ikiteisminėje stadijoje, t. y. VMI Įmonei pateikus 2021 m. lapkričio 25 d. pranešimą Nr. (23.31-08) 325-1042 apie inicijuojamą nemokumo procesą, savo pastangomis inicijuoti bankroto bylą įmonei. Minėtas pranešimas, siųstas įmonės buveinės adresu, (duomenys neskelbtini) atstovų atsiimtas nebuvo, pranešimas grąžintas siuntėjai VMI.

VMI 2014 m. gruodžio mėnesį atliko (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą. Jo metu įmonės savininkas ir vadovas D. T. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog įmonė veiklos nevykdo nuo 2014 m. gegužės 23 d., dirbanti buhalterė reikalinga parengti įmonės uždarymo dokumentus; įmonės įsiskolinimas VMI bus dengiamas per antstolius iš D. T. gaunamų darbo užmokesčio pajamų kitoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis minėtu paaiškinimu (veikla nevykdoma, įmonės įsiskolinimui padengti įmonė neturi lėšų/turto, todėl įsiskolinimas dengiamas iš savininko gaunamų pajamų), atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes (nėra duomenų, kad įmonės turtinė padėtis būtų pagerėjusi, įmonės savininkui savo turtu įmonės skolų nepadengus, įmonei iškelta bankroto byla), darytina prielaida, kad (duomenys neskelbtini) galimai buvo nemoki vėliausiai 2014 m. gegužės 23 d.

D. T., žinodamas, kad įmonė nemoka įsiskolinimo biudžetui, privalėjo atsakingai įvertinti valdomos ir vadovaujamos įmonės finansinę būklę, o įmonės nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų įmonės mokumui atkurti, tokių sprendimų nesant ar jiems nepasiteisinus, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesant galimybių atsiskaityti su kreditore VMI, (duomenys neskelbtini) vadovui D. T. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, bet įmonės vadovas D. T. neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokios įmonės bankroto inicijavimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, jog (duomenys neskelbtini) ūkinė ir komercinė veikla yra visiškai nutrūkusi, darbuotojų ir turto Įmonė seniai nebeturi, neginčijo, jog Įmonė turi pareiškime nurodyto dydžio mokestinę nepriemoką, kurios ji neturi jokių galimybių sumokėti iš savo resursų. Tokia situacija trunka dar nuo 2014 metų, nepaisant to, Įmonės vadovas nesiėmė priemonių inicijuoti bankroto procedūrą, kaip tai numatė iš pradžių galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (įstatymas neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.), o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis. Savo delsimą inicijuoti bankroto procedūrą aiškino įstatymų nežinojimu ir tuo metu buvusios vadovavimo patirties trūkumu.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų teismams matyti, jog Įmonės bet kokia veikla jau visiškai buvo nutrūkusi mažiausiai nuo 2015 metų. VMI atlikto patikrinimo metu savo 2014 m. gruodžio 16 d. rašytiniame pasiaiškinime jis įvardijo dar ankstesnę datą, kad Įmonė veiklos nebevykdo dar nuo 2014 m. gegužės 23 d., visi darbuotojai yra atleisti, išskyrus buhalterę, kuri reikalinga uždaryti Įmonę. Žadėjo įsiskolinimą padengti iš savo asmeninių lėšų (b. l. 14). Nors priverstinės mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus VMI pradėjo dar 2012 m., iš pradžių tiek išsiųsdama nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, tiek priimdama sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, išieškoti mokestinę nepriemoką bandyta antstolių pagalba, priverstinės poveikio priemonės truko iki 2021 m., jos jokių rezultatų nedavė. Teismo vertinimu, Įmonės vadovui jau nuo 2014 m. gegužės 23 d. turėjo būti aišku, kad nebevykdančiai veiklos įmonei atsiskaityti su kreditoriais nebepavyks, įmonė yra nemoki, atkurti jos mokumo neįmanoma.

Juridinių asmenų registro duomenimis, D. T. vadovo pareigas eina nuo Įmonės įregistravimo 2004 m. birželio 11 d. Jam, kaip Įmonės vadovui, neabejotinai buvo žinoma jos finansinė situacija ir finansinių įsipareigojimų dydžiai. Įmonė akivaizdžiai nebuvo pajėgi sumokėti mokestinės nepriemokos. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi, kuria tenkintas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai atsakovo atžvilgiu vykdo išieškojimus 4-siose vykdomosiose bylose dėl iš viso 176 006,79 Eur dydžio skolų. Vykdomosios bylos Nr. 0019/17/00240, 0012/14/00278 atsakovo atžvilgiu surašius išieškojimo negalimumo aktus. Ieškovo pateiktais duomenimis atsakovo skola ieškovui susidarė nuo 2013 m. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą, byloje nėra (CPK 178 str.). Atsakovas atsiliepime pripažino faktines aplinkybes, kad yra skolingas kreditoriui. Nurodė, kad nuo 2015 m. įmonės veiklos nebevykdo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs ieškovo argumentus ir įrodymus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas sprendžia, jog atsakovas atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą: atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai (176 006,79 Eur) viršija turto vertę (atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto nenustatyta) (b. l. 12-13).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs ieškovo argumentus ir įrodymus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, apygardos teismas konstatavo, jog atsakovas atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą.

Tokiu būdu bylos medžiaga patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) vadovas D. T., žinodamas apie nemokios Įmonės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su šia ir kitais kreditoriais, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, vėliausiai nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. sausio 19 d. to nepadarė, neįvykdydamas JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos nemokaus juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, kai juridinis asmuo yra nemokus. Tuo pažeidė kreditorės VMI interesus. Jo veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016).

D. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl nusižengimo, todėl ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į D. T. asmenybę – nėra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su bendrovės vadovo pareigų vykdymu, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisės nusižengimą pripažino. Nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo. D. T. gaunamos pajamos nėra didelės, be to, jo teigimu, iš jo asmeninių pajamų yra išieškomos Įmonės skolos. Pernelyg didelės baudos paskyrimas ne tik taptų nepakeliama finansine našta pažeidėjui, tačiau pažeistų ir kreditorių interesą išieškoti įsiskolinimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, jog yra pagrindas nagrinėjamoje situacijoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. T. skirti gerokai mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

D. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-443-961/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė