- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- 1-34-799/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12672-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Nukentėjusysis
- G. M., V. S.
- Civilinis ieškovas
- E. M., V. M.
- Kaltinamasis
- M. K.
dalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, mažametės nukentėjusiosios G. M. atstovei pagal įstatymą V. M.,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, mažamečio nukentėjusiojo V. S. atstovei pagal įstatymą V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gydytojas-odontologas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K., 2017 m. kovo 16 d. apie 07,39 val., kelyje Nr. 164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė, Tauragės r. sav. ribose, 136 kilometre, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su prieš priešais atvažiuojančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S., tuo pažeisdamas KET 9 ir 127 punktus,
Šie M. K. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu ir jos pasekmėmis, t. y. „Audi A4“ vairuotojai V. S. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl poodinės kaktos kraujosruvos, nosies odos nubrozdinimo, galvos smegenų sukrėtimo, dešinio kelio sąnario muštinės žaizdos, dešinio šeivikaulio lūžimo, poodinės kraujosruvos kairėje kaklo pusėje ir abiejų krūtų srityje. Keleiviui V. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl poodinės kraujosruvos prie raktikaulio dešinės pusės. Keleivei V. M. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl dešinio raktikaulio lūžimo, kairės pusės VII-VIII-IX-X šonkaulių lūžimų, plaučių sumušimo, blužnies ir plonosios (tuščiosios) žarnos plyšimo bei poodinės krūtinkaulio srities kraujosruvos. Keleivei G. M. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl dauginio kepenų plyšimo, abiejų plaučių ir dešinio inksto sumušimo bei poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Dėl patirtų sužalojimų išsivystė hemiperotoneumas (nukraujavimas į pilvo ertmę), šokas, mažakraujystė po nukraujavimo, abipusis potrauminis plaučių uždegimas ir eksudacinis pleuritas.
Šalies argumentai
M. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. kovo 16 d. apie 07,40 val. važiavo savo automobiliu “VW Sharan” į darbą (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 70 km/h greičiu. Iš įpročio išvažiavęs iš miesto ribos pasitikrino ar kelias nėra slidus, truputi pastabdė ir įvertino, kad kelio danga neslidi. Kelyje Tauragė - Šilalė važiuojant ties Šunijos tiltu pajuto, kad automobilis kelyje pasidarė nebestabilus. Pabandė išlyginti automobilį, jautė, kad automobilis traukiamas į priešingą eismo juostą. Privažiavus tiltą automobilis tapo nebevaldomas, slydo ir prisimena, kad pajuto smūgį automobiliui atsitrekus. Po šio smūgio mano, kad prarado sąmonę, nes kaip jo automobilis vertėsi neatsimena. Pramerkęs akis pamatė, kad guli automobilyje prisisegęs saugos diržu. Automobilis gulėjo ant kairiojo šono. Netrukus į įvykio vietą atvyko pareigūnai. Supranta, kad yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Su civiliniais ieškiniai sutinka iš dalies ir nori, kad būtų atiduotas pagal laidavimą, nes už jį sutinka laiduoti sugyventinė D. K..
M. K. kaltė, be jo prisipažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2017 m. kovo 16 d. apie 07,20 val., ji savo automobiliu „ Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė sūnų į mokyklą. Su jais važiavo ir jos draugė V. M. ir jos dukra G. M.. Ji vairavo automobilį, jos sūnus sėdėjo šalia. Gale dešinėje pusėje sėdėjo V. M., kairėje sėdėjo G. M.. Visi buvo prisisegę saugos diržus. Kai išvažiavo iš Mažonų kaimo ir privažiavo Šunijos tiltą buvo apie 07,40 val. Važiavo ne didesniu negu 50 km/val. greičiu. Privažiavus Šunijos tiltą ir pradėjus leistis į apačią pamatė, kad nuo Tauragės pusės atvažiuoja kitas automobilis, kurį besileidžiant į pakalnę sumėtė. Tuomet ji nieko nelaukusi pradėjo stabdyti ir savo automobilį. Kelias buvo slidus ir kitam automobiliui kelyje išsitiesinti nepavyko ir jis „skersas“ parvažiavo į jos kelio pusėje dešinėje pusėje buvusius atitvarus. Kaip tas automobilis trenkėsi į atitvarus ji nematė. Tik dar atsimena momentą, kai matė kaip tas automobilis vėl „skersas“ dešiniu automobilio šonu trenkėsi į jos automobilio priekį. Reiškia civilinį ieškinį 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusio sūnaus V. S. vardu, kaip atstovė pagal įstatymą, reiškia civilinį ieškinį 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. (t.1.b.l. 23-26)
Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2017 m. kovo 16 d., apie 07,30 val., kaip ir kiekvieną rytą, kaimynė V. S. savo automobiliu "Audi A4" atvyko pas ją į namus. Jos visada ryte veža savo vaikus kartu į mokyklą ir į darželį. V. S. vairavo automobilį, jos sūnus V. S. sėdėjo automobilio priekyje. Ji sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės, ant vaikams skirto paaukštinimo pasodino savo dukrą G. M., prisegė ją saugos diržu. Ji taip pat prisisegė saugos diržu. Išvažiavus iš Mažonų pasuko Tauragės link. Kelio atkarpoje nuo Mažonų link Tauragės privažiavus Šunijos tiltą pamatė kaip nuo Tauragės pusės atvažiuoja šviesios spalvos automobilis ir jam besileidžiat į pakalnę šiek tiek sumėtė. Tuomet ji V. sušuko „Žiūrėk“. Tada kaip supranta V. S. iškart pradėjo stabdyti automobilį. Jau važiavo į pakalnę, kai priešais atvažiuojantis automobilis po sumėtymo kelyje, staiga pasisuko 90 laipsnių kampu ir automobilio priekiu trenkėsi į jų kelio pusės atitvarus. Po smūgio tas automobilis vertėsi ant dešinio automobilio šono ir pradėjo verstis link jų. Automobilis apsivertė vieną kartą, šiek tiek pakilo į orą ir versdamasis antrą kartą užvirto ant jų automobilio priekio. Dėl šio eismo įvykio buvo sužalota ji ir jos dukra. Kai gulėjo ligoninėje, vyriškis vairavęs automobilį, buvo 3 kartus atėjęs jos aplankyti, atsiprašė. Byloje reiškia ieškinį 23500 Eur neturtinei žalai atlyginti. D. G. M. vardu reiškia civilinį ieškinį 18000 Eur neturtinei žalai atlyginti.(t.1.b.l. 50-54).
Nukentėjusysis E. M. parodė, kad G. M. yra jo dukra, V. M. - žmona. Iki 2017 m. kovo 16 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu nekentėjo jo dukra G. M. ir žmona V. M., jis dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo vienintelis šeimos išlaikytojas. Kadangi dukrai reikėjo nuolatinės priežiūros ir slaugos, reikėjo su ja vykti į ligonines, būti su ja, nes žmonai buvo taip pat paskirtas gydymas, jis nuolat po įvykio buvo nedarbingume dėl dukros ir žmonos slaugos. Dėl to ženkliai nukentėjo jų šeimos pajamos. Po vasaros namuose atsirado kita bėda, kad dukra G. su niekuo kitu nevažiuoja automobiliu tik su juo. Todėl jis nuolat turi ją nuvežti į mokyklą, parvežti ir visos šeimos kelionės gali būti planuojamos tik jam vairuojant automobilį, nes kitaip dukra važiuoti bijo. Esant tokioms aplinkybėms jam teko išeiti iš darbo, nes darbo sąlygos neleidžia vežioti dukros tada kada reikia. Šiuo metu nedirba, iš darbo biržos gauna išmokas, tačiau jos neprilygsta jo mėnesiniam atlyginimui. Dėl dukros ir žmonos patirtų sužalojimų jaučiasi nukentėjęs morališkai, nes liko vienintelis jų ramstis, visi rūpesčiai liko ant jo pečių. Byloje reiškia civilinį ieškinį 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. (T.1.b.l. 69-72)
Iš kelių eismo įvykio apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelyje Tauragė - Šilalė ant Šunijos upės tilto. (t.1.b.l. 7-19).
Iš pranešimų apie žalos atlyginimą nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai V. S. atlygino 72,71 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam V. S. atlygino 500 Eur neturtinės žalos, nukentėjusisjai G. M. atlygino 2000 Eur neturtinėss žalos, nukentėjusiajai V. M. atlygino 1500 Eur neturtinės žalos ir 216,21 turtinės žalos (t.1.b.l. 43, 44, 84, 85)
2017-03-16 Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir 2017-03-27 daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio Audi A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra ir apgadinimai. Automobilis po apžiūros gražintas V. S. (t.1.b.l.106, 111-117, 121).
2017-03-16 Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir 2017-03-27 daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra ir apgadinimai. Automobilis po apžiūros gražintas M. K. (t.1.b.l.125, 130-137, 140).
Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad V. S. padaryta kraujosruva prie raktikaulio iš dešinės pusės, kuri galėjo atsirasti autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales. Mažamečiui V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.1.b.l. 169-170)
Komisijinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. M. padaryti kūno sužalojimai: dauginis kepenų plyšimas, abiejų plaučių ir dešiniojo inksto sumušimas bei poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Dėl sužalojimų išsivystė Hemiperitoneumas (nukraujavimas į pilvo ertmę), šokas, mažakraujystė po nukraujavimo, abipusis potraumnis plaučių uždegimas ir eksudacinis pleuritas. Eismo įvykio metu G. M. padarytas kepenų plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.(t.2.b.l. 109-111)
Komisijinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. M. padaryti kūno sužalojimai: dešinio raktikaulio lūžimas, kairės pusės VII-VIII-IX-X šonkaulių lūžimai, plaučių sumušimas, blužnies ir plonosios (tuščiosios) žarnos plyšimai bei poodinė krūtinkaulio srities kraujosruva. Dėl blužnies plyšimo išsivystė hemoperitoneumas (nukraujavo į pilvo ertmę). Krūtinės ląstos sužalojimai komplikavosi potrauminiu plaučių uždegimu. Patirtus sužalojimus lydėjo potrauminė mažakraujystė. Be to, Tauragės ligoninėje 2017-03-16 operacijos metu nukentėjusiajai buvo pašalinta plyšusi blužnis. Po patirto raktikaulio lūžio išsivystė potrauminė dešinio peties sąnario kontraktūra (sąnario judesių sumažėjimas). Eismo įvykio metu V. M. padaryti blužnies ir plonosios žarnos plyšimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 2 b.l. 112-113)
Teismo komisijonės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. padaryti kūno sužalijimai: poodinė kaktos kraujosruva, nosies odos nubrozdinimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kelio sąnario muštinė žaizda, dešinio šeivikaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos kairėje kaklo pusėje ir abiejų krūtų srityje. Eismo įvykio metu V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 2 b.l.114-116)
M. K. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., nes jis, vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti keturi asmenys, iš kurių dviejų nukentėjusiųjų G. M. ir V. M. sveikata sutrikdyta sunkiai.
M. K. ir jo gynėjas teisme prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalį yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nagrinėjamu atveju M. K. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą. Kaltinamasis nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino savo veikos faktą, paaiškino svarbiausias veikos padarymo aplinkybes. Tačiau byloje nėra duomenų apie susitarimą su nukentėjusiaisiais dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K., praėjus vos porai savaičių po eismo įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusiasias V. M. ir V. S. pasiteirauti apie neturtinę žalą, bet jokių duomenų, kad M. K. būtų atlyginęs bent dalį nukentėjusiesiems neturtinės žalos, nėra. Taip pat nukentėjusieji patvirtino, kad M. K. nei iki teismo posėdžio, nei vykstant teisminiam nagrinėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo nesitarė. Todėl tai, kad M. K. be jokio teisinio pagrindo į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įnešė 2000 Eur, negali būti vertinama kaip siekis atlyginti nukentėjusiesiems patirtą neturtinę žalą. Į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti pinigai grąžintini M. K.. Teismas konstatuoja, kad šioje konkrečioje situacijoje nėra vieno iš būtinų BK 40 str. numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo – bent iš dalies atlyginti ar įsipareigoti atlyginti padarytą žalą, todėl M. K. atžvilgiu negali būti taikomos LR BK 40 str. nuostatos.
M. K. padarė apysunkį nusikaltimą, neteistas (t.2.b.l.129), administracine tvarka baustas (t.2.b.l.124-128), dirba. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus M. K. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtina su laisvės atėmimo nesusijusi bausmė - bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį. Pritaikius BK 64¹ str. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d. žalą padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.283 str. 1 d. jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo, privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama, visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji G. M., V. M., V. S. ir V. S. dėl M. K. sukelto eismo įvykio patyrė sužalojimus, todėl iš jo priteistina neturtinė žala. AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai V. S. atlygino 1000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam V. S. atlygino 500 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajai G. M. atlygino 2000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajai V. M. atlygino 1500 Eur neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimo dydis neturi būti fikcija, jis yra skirtas asmens dvasiniams išgyvenimams ir patirtiems nepatogumams kompensuoti, todėl siekiant, kad nukentėjusysis kompensacijos sulauktų ir ji bent iš dalies prisidėtų prie buvusios padėties atkūrimo, turi būti įvertinta nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyra. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį įvertinama ne tik pats sveikatos sutrikdymo mastas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiesiems padaryti dėl netyčinių kaltinamojo veiksmų, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, atsiprašė nukentėjusiųjų, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė.
Nukentėjusioji, civilinė ieškovė bei mažamečio nukentėjusiojo V. S. atstovė pagal įstatymą V. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo nukentėjusiajam V. S. priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o jai – V. S. priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš M. K.. Iš civilinio ieškinio ir nukentėjusiosios V. S. paaiškinimų bei iš AB „Lietuvos draudimo“ pranešimų apie žalos atlyginimą nustatyta, kad V. S. sūnaus V. S. patirtą neturtinę žalą vertino 2000 Eur, iš kiurių AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 500 Eur, savo patirtą neturtinę žalą V. S. įvertino 5000 Eur, iš kurių AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 1000 Eur. Iš specialisto išvados 2017-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini) objektyvaus tyrimo matyti, kad 2017-03-21 medicinio pažymėjimo išraše nurodyta nustatyta V. S. iš dešinės prie raktikaulio nedidelė poodinė kraujosruva. Tyrimo metu vaikas jautėsi gerai, pasakojo kas atsitiko. Diagnozė: sveikas. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl poodinės kraujosruvos V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų apie kitus po eismo įvykio patirtus V. S. sveikatos sužalojimus ar sutrikimus, kurie nebūtų nustatyti specialisto išvadoje. AB „Lietuvos draudimas“ V. S. atlygino 500 Eur neurtinės žalos ir tokia neturtinės žalos suma esant nežymiam sveikatos sutrikdymui pagal patirtus V. S. sužalojimus ir išgyvenimus, yra pakakama įvertinant visas reikšmingas neturtinei žalai atlyginti aplinkybes. Todėl V. S. ieškinys dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Nukentėjusiosios V. S. civilinis ieškinys dėl 4000 Eur neturtins žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Iš 2017-08-17 komisijinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. padaryti kūno sužalijimai: poodinė kaktos kraujosruva, nosies odos nubrozdinimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kelio sąnario muštinė žaizda, dešinio šeivikaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos kairėje kaklo pusėje ir abiejų krūtų srityje. Sužalojimai gavosi sumušus – atsitrenkus į automobilio kėbulo (salono) vidaus įrangos dalis. Poodines kaklo kairės pusės ir krūtų kraujosruvas galėjo padarytiu įsitempę saugos diržai. V. S. padaryti sveikatos sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kaip neturtinę žalą nukentėjusioji nurodo patirtą šoką dėl eismo įvykio, fizinį skausmą, tris savaites turėjo vaikščioti su ramentais, dabar dar jaučia galvos svaigimą ir kojos skausmą. AB „Lietuvos draudimas“ V. S. atlygino 1000 Eur neurtinės žalos. Įvertinus bylos duomenis reikšmingus nustatant neturtinės žalos dydį bei teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo eismo įvykio metu patyrus nesunkų sveikatos sutikdymą, bei tai, kad jau yra atlyginta 1000 Eur neturtinės žalos, V. S. ieškinys mažintinas ir priteistina 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji, civilinė ieškovė ir mažametės nukentėjusiosios G. M. atstovė pagal įstatymą V. M. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš M. K. dukrai G. M. 18000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o jai – V. M. 23500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nustatyta, kad nukentėjusiajai G. M. padaryti kūno sužalojimai: dauginis kepenų plyšimas, abiejų plaučių ir dešiniojo inksto sumušimas bei poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Dėl sužalojimų išsivystė Hemiperitoneumas (nukraujavimas į pilvo ertmę), šokas, mažakraujystė po nukraujavimo, abipusis potraumnis plaučių uždegimas ir eksudacinis pleuritas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajai G. M. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji G. M. tiek nusikaltimo metu, tiek po nusikaltimo jautė ilgą laiką fizinį skausmą, patyrė operaciją, buvo gydoma, iki šiol jaučia liekamuosius sužalojimo reiškinius. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį, į teismo praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas už panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymus ir į tai, kad jai jau yra atlyginta UAB „Lietuvos draudimas“ 2000 Eur neturtinė žala, teismas sprendžia, kad prašoma 18000 Eur suma yra per didelė ir šioje byloje nustatytų aplinkybių visumoje prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl ji mažintina. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t.y. G. M. iš M. K. priteistina 7000 Eur neturtinės žalos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. civilinis ieškinys dėl 23500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad V. M. patyrė kūno sužalojimus: dešinio raktikaulio lūžimas, kairės pusės VII-VIII-IX-X šonkaulių lūžimai, plaučių sumušimas, blužnies ir plonosios (tuščiosios) žarnos plyšimai bei poodinė krūtinkaulio srities kraujosruva. Dėl blužnies plyšimo išsivystė hemoperitoneumas (nukraujavo į pilvo ertmę). Krūtinės ląstos sužalojimai komplikavosi potrauminiu plaučių uždegimu. Patirtus sužalojimus lydėjo potrauminė mažakraujystė. 2017-03-16 operacijos metu nukentėjusiajai pašalinta plyšusi blužnis. Po patirto raktikaulio lūžio išsivystė potrauminė dešinio peties sąnario kontraktūra (sąnario judesių sumažėjimas). Eismo įvykio metu V. M. padaryti blužnies ir plonosios žarnos plyšimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji V. M. M. K. sukelto eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo jai atliktos dvi operacijos, patyrė skaumą, gydymasis truko ilgai ir dabar jaučiasi prasčiau, nei iki eismo įvykio, mažiau pajėgia rūpintis vaikais, jaučia skausmą, vienų metų laikotarpiui jai nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Taip pat patyrė daug išgyvenimų ir dėl dukros G. M. sužalojimų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir į tai, kad UAB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai V. M. atlygino 1500 Eur neturtinės žalos, V. M. civilinis ieškinys mažintinas iki 8500 Eur.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį sumažino iki 4000 Eur. Nukentėjusysis kaip patirtą neturtinę žalą nurodo išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos patyrė dėl žmonos V. M. ir dukros G. M. sunkių sužalojimų. Dėl jų sužalojimo jis turėjo atsisakyti darbo, rūpintis tiek žmona, tiek dukra, jas slaugyti. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tačiau dėl nusikaltimo nepaprastai didelius išgyvenimus gali patirti ir asmenys, prieš kuriuos tiesiogiai nebuvo padarytas nusikaltimas. Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotos E. M. žmona V. M. ir dukra G. M.. Todėl pripažintina, kad E. M. patyrė neturtinės žalos. E. M. žmoną ir dukrą lankydavo ligoninėse bei jas slaugė, prižiūrėjo. Neabejotinai jis išgyveno dėl dukros ir žmonos patirtų sužalojimų, skausmo ir galimybių joms išgyventi, o išgyvenus – dėl tolesnio gyvenimo kokybės. Pripažintina, kad po eismo įvykio V. M. eismo įvykio metu patyrus žmonai ir dukrai sunkius sualojimus, patyrė stresą, nerimą ir išgyvenimus dėl jų sveikatos ir dėl sužalojimo pasekmių, kad galėtų rūpintis ir slaugyti nukentėjusiąsias turėjo atsisakyti darbo. Atsižvelgiant į tai, kad pats V. M. nepatyrė sužalojimų ir neturtinę žalą patyrė dėl šeimos narių sužalojimų, neturinė žala mažintina ir priteistina nukentėjusiajam V. M. iš M. K. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikta sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitai (t.1.b.l. 46, 86) patvirtina, kad nukentėjusios V. S. ir V. M. turėjo po 700,00 Eur išlaidų advokatės, dalyvavusios byloje kaip jų atstovės, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos yra adekvačios proceso trukmei, civilinių ieškinių parengimo sudėtingumui, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 106 straipsnio 2 dalis)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti 60 MGL baudą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL – 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. S. civilinį ieškinį atmesti.
V. S., G. M., V. M., E. M. civilinius ieškinius patenkinti iš dalies.
Priteisti iš M. K. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą V. S..
Priteisti iš M. K. 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą G. M., šias lėšas uzufrukto teise valdant G. M. atstovei pagal įstatymą, jos motinai V. M..
Priteisti iš M. K. 8500 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą V. M..
Priteisti iš M. K. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą E. M..
Priteisti iš Mindaugo K. V. S. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš Mindaugo K. V. M. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2000 eurų, pervestus 2017-12-05 mokėjimo nurodymu Nr. 1280032877, į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, grąžinti M. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.