- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-134-560/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- N. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė:
1.1 panaikinti antstolio I. G. 2019-08-30 patvarkymą Nr. S-19-8-24256 dėl vykdymo veiksmų tęsimo, areštuoto turto įkainojimo ir realizavimo;
1.2 panaikinti antstolio I. G. 2019-08-30 patvarkymą Nr. S-19-8-25544;
1.3 tuo atveju, jeigu nebūtų patenkinti reikalavimai dėl patvarkymų panaikinimo, pareiškėjas prašė atidėti mokėjimą už žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
2. Nurodo, kad antstolio veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad antstolis neteisėtai nutarė realizuoti areštuotą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, pažeisdamas nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę; neteisėtai, nemotyvuotai nutarė tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio teritorijoje; netinkamai vykdo areštuoto turto įkainojimą. Pažymi, kad vien vykdomojoje byloje areštuotų vertybinių popierių vertė pagal nominalą yra daugiau nei 6 kartus didesnė nei skolos vykdomojoje byloje suma. Patvarkymas nemotyvuotas, kadangi antstolis tik deklaratyviai nurodo, kad sprendimas veikti kito antstolio veiklos teritorijoje yra priimtas atsižvelgiant į išieškotinų sumų mastą, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma tinkamu motyvu. Taip pat antstolis neteisėtai įkainojo žemės sklypą savo nuožiūra, be ekspertizės, bei antstolio nustatyta žemės sklypo vertė neatitinka žemės sklypo rinkos vertės. 2019-08-30 patvarkymui Nr. S-19-8-24256 esant neteisėtam, visi tolimesni veiksmai, tuo tarpu ir patvarkymas Nr. S-19-8-25544 yra neteisėti. Antstolis patvarkyme Nr. S-19-8-25544 nenurodė teisės prašyti atidėti mokėjimą už ekspertizę, kainą pridedant prie vykdymo išlaidų, todėl ir šiuo pagrindu patvarkymas naikintinas. Tuo atveju, jeigu teismas nutars patvarkymų nepanaikinti, pareiškėjas prašo atidėti mokėjimą už žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, atsižvelgiant į turtinę pareiškėjo padėtį. Antstolis yra areštavęs visą pareiškėjo turtą, tarp kurių yra ir pareiškėjo sąskaitose esančios lėšos, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui nėra objektyvių galimybių atlikti antstolio nurodytą pavedimą dėl ekspertizės.
3. Antstolis I. G. 2019-09-27 patvarkymu Nr. S1-49132 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis nurodė, kad jis nepažeidė išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės, kadangi iš areštuotų sąskaitų piniginių lėšų neišieškota ir nėra išieškoma. Be to, akcijoms taikomi pirmesni antstolių A. N. ir D. K. areštai, todėl antstolis I. G. neturi pirmumo eilės realizuoti skolininko vertybinių popierių. Vertybinių popierių nominali vertė visiškai neatsispindi tikrosios jų rinkos kainos, prie skundo skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo vertybiniai popieriai yra verti daugiau, nei turto arešto aktų registre registruotų ir išviešintų vykdomų išieškojimų arešto mastas. Antstolis gali tęsti pradėtus proceso veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jei tai būtina siekiant įvykdyti teismo sprendimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Skolininkui priklausantis žemės sklypas kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje įvertintas vadovaujantis antstolio turimais objektyviais duomenimis apie sklypą, skolininkas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie sklypo galimą didesnę vertę, nepasiūlė savo pirkėjo. Be to, skolininkui pateikus prieštaravimus dėl sklypo vertės, buvo nustatytas terminas apmokėti už ekspertizę ir tik apmokėjus ekspertizės išlaidas, bus skirta ekspertizė konkrečiai turto vertei nustatyti. Vykdymo procese nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurių pagrindu antstolis galėtų atleisti skolininką nuo sumų, reikalingų ekspertizės išlaidoms padengti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad palaiko antstolio 2019-09-27 patvarkyme atmesti skolininko skundą išdėstytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-07 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad neteisingai buvo areštuotas turtas, esantis kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje bei esant pirmesnės eilės skolininko turtui. Pareiškėjas nurodo, kad vykdomojoje byloje areštuotų vertybinių popierių vertė pagal nominalą yra didesnė nei skolos suma, tačiau pareiškėjas prie skundo nepateikė jokių įrodymų, kad jo vertybiniai popieriai yra verti daugiau, nei turto arešto aktų registre registruotų ir išviešintų vykdomų išieškojimų arešto mastas, juolab pats pareiškėjas nurodo, kad vertybinių popierių nominali vertė visiškai neatsispindi tikrosios jų rinkos kainos. Pareiškėjo vertybiniams popieriams yra taikomi pirmesni kitų antstolių areštai ir antstolis I. G. neturi pirmumo teisės realizuoti minimų vertybinių popierių. Antstolis I. G. vykdymo bylą pradėjo 2017 m. 2019-08-30 antstolis priėmė patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Antstolis nurodė, jog areštuotas skolininko turtas yra Lazdijų r., siekiant patenkinti išieškotojo interesus, atsižvelgiant į išieškotiną sumą, yra pagrindas nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą kito antstolio veiklos aptarnaujamoje teritorijoje. Teismo manymu, antstolis, surašydamas 2019-08-30 motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, savo sprendimą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje priėmė laikydamasis CPK 591 straipsnyje nustatytos tvarkos. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl antstolio I. G. veiksmų atmestinas.
8. Nagrinėjamoje byloje antstolis buvo nustatęs pareiškėjui terminą iki 2019-09-23 įmokėti 544,50 Eur sumą į antstolio depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą. Šio įpareigojimo pareiškėjas neįvykdė, jis pateikė prašymą atidėti nurodytos sumos mokėjimą, grįsdamas prašymą sunkia finansine padėtimi bei antstolio taikomais areštais. Nagrinėjamoje situacijoje antstolis pareiškėjo turtą įvertino 3 200 Eur sumai, o vykdomojoje byloje piniginis išieškojimas yra 416 299,56 Eur, kas akivaizdžiai viršija turto, kuriam prašoma skirti ekspertizę, vertę. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų dėl liekančios skolininkui pajamų dalies. Aplinkybė, jog asmuo naudojasi advokato paslaugomis negali būti pagrindu užkirsti kelią prašyti atidėti procesinių išlaidų apmokėjimą (šiuo atveju išlaidų dėl ekspertizės atlikimo), tačiau vertinat šią aplinkybę kontekste su pateiktais įrodymais dėl asmens turtinės padėties, tai gali turėti reikšmės darant galutines išvadas. Teismas sprendė, kad antstolis yra areštavęs pareiškėjo visą turtą, taip pat ir banko sąskaitose esančias lėšas, nepagrindžia pareiškėjo sunkios finansinės būklės, taigi nenustačius CPK 682 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, nėra teisinio pagrindo atidėti procesinių išlaidų mokėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Pareiškėjas N. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir jo skundą tenkinti. Nurodo, kad nutartyje netinkamai aiškinamos išieškotojo teisės vykdymo procese - vykdymo procesas nėra išimtinis išieškotojo interesų patenkinimas, vykdymo proceso metu turi būti užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, užtikrinama, kad siekiant patenkinti išieškotojo interesus, nebūtų pažeisti skolininko interesai. N. P. priklausančių vertybinių popierių kiekį ir vertes pagal nominalą patvirtina vykdomojoje byloje esantys dokumentai, o taip pat ir šioje byloje su N. P. procesiniais dokumentais pateikti įrodymai. Visi šie išrašai ir informacija ne tik yra vykdomojoje byloje, bet ir viešuose registruose, kuriuos teismas gali savarankiškai rinkti ir naudoti, juo labiau, kad vykdymo procese yra viešojo intereso, tad teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą šiuos duomenis patikrinti. Kita, nei akcijų vertė pagal nominalą, gali būti nustatyta atlikus turto vertinimą, kurio atlikimas - realizuojamo turto tinkamas įvertinimas vykdymo procese yra būtent antstolio pareiga. Antstolis net neinicijavęs vertybinių popierių vertinimo, vienašališkai nutarė pažeisti CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę ir pradėjo neteisėtą realizavimą iš nekilnojamojo turto. Esant pirmesnės eilės skolininko N. P. turto (tuo labiau, kad šio turto vertė yra daugiau nei pakankamai), antstolis neturi teisės išieškoti iš paskesnės eilės nekilnojamojo turto. Patvarkymui esant neteisėtam, visi tolimesni veiksmai vykdomojoje byloje yra neteisėti, todėl naikintini.
10. Antstolio motyvas dėl vykdymo veiksmų pradėjimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje yra tik deklaratyvus teiginys, galimas pritaikyti bet kuriai vykdomajai bylai, todėl neatitinka CPK 591 straipsnyje nustatytos išimties, leidžiančios tik išimtiniais atvejais antstoliui veikti kito antstolio veiklos teritorijoje. Tuo atveju, jei CPK 591 straipsnio nuostata būtų aiškinama taip, kaip pirmosios instancijos teismo nutartyje (jog neva pakanka formalių motyvų), ši nuostata apskritai netektų prasmės - tai reikštų, kad antstolis visada gali nuspręsti vykdymo veiksmus atlikti kito antstolio teritorijoje. Antstolis nenurodė galimybės prašyti atidėti mokėjimą už ekspertizę, kainą pridedant prie vykdymo išlaidų, o nurodė, kad neapmokėjus antstolio vienašališkai nustatytos kainos antstolio parinktam ekspertui iki antstolio vienašališkai nustatyto termino, žemės sklypas bus parduodamas už neteisėtai nustatytą, rinkos neatitinkančią kainą. Tokie veiksmai nėra ir negali būti laikomi teisėtais, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą užtikrinančiais veiksmais. Antstolio patvarkyme nėra nurodyta kokiu atrankos būdu vykdomojoje byloje ekspertu buvo atrinktas būtent V. S., ar buvo kreiptasi į kitus vertintojus, ar buvo gauti kiti pasiūlymai.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad skolininkas nepateikė argumentų kaip antstolio sprendimas nukreipti išieškojimą į skolininko turtą pažeidžia įstatymų reikalavimus, proceso šalių teises. Įstatyme yra įtvirtinta antstolio teisė tęsti proceso veiksmus kitų antstolių veiklos teritorijoje, todėl tokie veiksmai yra atliekami. Antstolis neturi pirmumo teisės pradėti turto realizavimo veiksmus dėl turto, kuriam taikomi pirmesni kitų antstolių tos pačios eilės išieškojimo apribojimai. Skolininkas nepateikė įrodymų apie jo turimų vertybinių popierių rinkos vertę, nutyli apie hipotekos registre įregistruotus apribojimus, vykstančius teisminius procesus, vadovautis vien nominalia verte antstoliui nėra teisinio pagrindo. Skolininko turto neužteks visų pateiktų išieškojimui išieškotojų reikalavimų įvykdymui, todėl antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į paskesnį turtą, jei turimo turto gali neužtekti išieškomoms sumoms padengti. Antstoliui nekilo jokių abejonių dėl nustatytos vertės, tačiau gavus skolininko prieštaravimus, jam nustatytas terminas apmokėti išlaidas už ekspertizės atlikimą. Ekspertą turto rinkos vertės ekspertizei skiria antstolis.
12. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad palaiko antstolio patvarkyme ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo 2017-05-17 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1767-104/2015 dėl 304 233,98 Eur skolos, 96 521,36 Eur palūkanų ir 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko N. P. išieškotojo Luminor Bank AS naudai. 2019-08-30 patvarkymu Nr. S-19-8-24256 antstolis nutarė tęsti vykdymo veiksmus Lazdijų raj. veiklos teritorijoje, areštuotą turtą – 1.8200 ha ploto žemės sklypą realizuoti priverstine tvarka parduodant jį iš varžytinių, žemės sklypą įkainuoti 3 200 Eur. 2019-09-12 patvarkymu Nr. S-19-8-25544 antstolis nutarė nustatyti pareiškėjui terminą iki 2019-09-23 įmokėti 544,50 Eur dėl ekspertizės atlikimo.
15. Byloje kilo ginčas dėl to, jog pareiškėjas nesutinka su antstolio atliktais veiksmais. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliantas nesutinka su antstolio 2019-08-30 patvarkymu, kadangi, jo teigimu, antstolis pažeidė CPK 664 straipsnyje numatytą išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę. CPK 664 straipsnis numato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Šiuo atveju apeliantas teigia, jog kadangi jis turi vertybinių popierių, tai antstolis išieškojimą turėtų vykdyti tik iš jų. Antstolis su šiuo apelianto argumentu nesutinka, dėl to, jog jis areštavo skolininko vertybinius popierius ne pirmas, jie prieš tai jau buvo areštuoti kito antstolio. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo antstolio argumentu sutinka ir pažymi, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas numato, jog jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Taigi šiuo atveju antstolis I. G. skolininko turimų vertybinių popierių realizuoti negali, kadangi jis nebuvo pirmasis, kuris areštavo šį turtą. Kadangi šiuos vertybinius popierius gali realizuoti tik juos pirmasis areštavęs antstolis, tai jis ir vykdys šio turto įvertinimą ir pardavimą. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su vertybinių popierių vertės įrodinėjimu, įtakos antstolio veiksmų teisėtumui neturi, kadangi, kai jau minėta, jis šio turto realizuoti negali. Taigi, remiantis CPK reguliavimu, antstolis pagrįstai išieškojimą nukreipė į kitą, tolimesnės išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės, turtą – žemės sklypą.
17. Apelianto teigimu, antstolis neteisėtai pradėjo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje. CPK 591 straipsnis numato, kad pradėtus vykdymo veiksmus antstolis gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. Tokiu atveju antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Antstolis I. G. 2019-08-30 patvarkymu nurodė, jog atsižvelgus į išieškotinų sumų mastą yra būtina tęsti proceso veiksmus kitų antstolių aptarnaujamose teritorijose, tai yra Lazdijų rajono savivaldybėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis antstolio patvarkymas yra motyvuotas ir pagrįstas. Antstolis nurodo, jog aplinkybė, dėl kurios jis nusprendžia pradėti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje yra tai, kad yra didelė išieškoma suma (304 233,98 Eur skola, 107 898,88 Eur palūkanų ir 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas turi nepažeisti skolininko interesų, bet taip ir išieškotojo teisių ir teisėtų lūkesčių, ir šiuo atveju, esant didelei išieškomai sumai, antstolis pagrįstai nusprendė tęsti vykdymo veiksmus ir taip užtikrinti efektyvų ir ekonomišką vykdymo procesą.
18. Apeliantas teigia, jog antstolis nenurodė galimybės prašyti atidėti mokėjimą už ekspertizę. CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Taigi, kaip matyti iš esamo teisinio reguliavimo, skolininko teisė kreiptis dėl apmokėjimo už ekspertizę atidėjimo yra įtvirtinta įstatyme ir apeliantas turi teisę ja naudotis. Aplinkybė, jog apeliantas teigia, kad šios savo teisės nežinojo, ypač kai yra atstovaujamas advokato, nereiškia, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti, juo labiau, kad apeliantas šia savo teise pasinaudojo teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų.
19. Apeliantas nesutinka su antstolio atliktais veiksmais, kadangi, jo teigimu, jog antstolis jam nenurodė kaip yra atrinktas ekspertas, ar buvo svarstomos kitų ekspertų kandidatūros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK nustato antstoliui diskrecijos teisę pasirenkant ekspertą. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Taigi, įstatymai suteikia teisę skolininkui, nesutinkant su antstolio pasirinkto eksperto paskyrimu teikti tokiam ekspertui nušalinimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų reiškęs nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui, todėl deklaratyvūs apelianto teiginiai apie eksperto paskyrimą įtakos antstolio veiksmų teisėtumui neturi.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.