Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1597-395/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-23
Bylos Nr.
2S-1597-395/2012
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01207-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albinas Čeplinskas
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų autobusų parkas“, G. G., J. K., V. L.
Trečiasis asmuo
L. Š., J. L., V. Š., S. A., R. M., A. V., A. D., E. B., J. V., A. Š.
Kategorijos
  • 99.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1597-395/2012Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01207-2009-5
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.6;99.9;119.5;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-55-308/2012 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų autobusų parkas“, G. G., J. K., V. L., tretiesiems asmenims L. Š., J. L., V. Š., S. A., R. M., A. V., A. D., E. B., J. V., A. Š. dėl draudimo atlikti tam tikrus veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2009 m. spalio 2 d. pareikštu prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ visuotiniam akcininkų susirinkimui iki bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-93-759/2009 procesinis sprendimas svarstyti ir priimti sprendimus dėl UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatų keitimo, stebėtojų tarybos ir/ar atskirų jos narių rinkimo/atšaukimo, UAB „Druskininkų autobusų parkas“ likvidavimo ir reorganizavimo; uždrausti atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ stebėtojų tarybai bei jos nariams iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-93-759/2009 įgyvendinti stebėtojų tarybos funkcijas, teises, vykdyti pareigas bei atlikti kitus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatus stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus veiksmus; uždrausti atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ valdybai bei jos nariams iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-93-759/2009 įgyvendinti valdybos funkcijas, teises, vykdyti pareigas bei atlikti kitus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatus valdybos kompetencijai priskirtus veiksmus; uždrausti atsakovui V. L. atlikti visus veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų ir UAB ‚Druskininkų autobusų parkas“ įstatų priskirtus UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vadovo (direktoriaus) kompetencijai iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-93-759/2009.

Bylą paskyrus nagrinėti 2012 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje, ieškovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atstovai prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovas nepranešė jokių svarbių priežasčių, kurios būtų trukdę jo atvykimui į posėdį ir nepateikė jokių įrodymų dėl negalėjimo atvykti į posėdį, taip pat prašė priteisti atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas, o pateiktu rašytiniu prašymu prašė paskirti baudą ieškovui vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatomis už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. šios baudos skirti atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo R. K. ieškinį paliko nenagrinėtu; pripažino ieškovą piktnaudžiavus savo, kaip ieškovo procesinėmis teisėmis, ir paskyrė jam 10000 Lt baudą, 50 procentų šios baudos, t. y. 5000 Lt, skiriant sumokėti atsakovui UAB „Druskininkų autobusų parkas“, taip pat teismas priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 4400 Lt turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad ieškovui teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį buvo įteiktas 2012 m. balandžio 6 d., todėl ieškovui buvo pakankamai laiko informuoti teismą CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apie svarbias priežastis trukdančias atvykti į teismą ir pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Prieš skiriant teismo posėdį buvo teirautasi ieškovo anksčiau byloje nurodyto atstovo adv. V. P., ar jis galės nurodytą posėdžio datą dalyvauti teismo posėdyje, kur advokatas nurodė, kad jis ieškovo jau neatstovauja, tačiau ieškovas apie tai teismo neinformavo. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas nevykdė ir 2011 m. balandžio 4 d. nutarties dėl J. K. ir L. Š. procesinės padėties patikslinimo, visiškai nereaguodamas į nurodytą teismo nutartį. Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir yra nusišalinęs nuo bylos išnagrinėjimo. Atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas” atstovai neprašė priimti sprendimo už akių, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Taip pat teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį, kadangi jis turėjo aiškiai suprasti, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 3 dalį nėra pateikęs originalią akcijų mainų su E. B. sutartį ir jis nėra įrašytas į UAB „Druskininkų autobusų parkas” vertybinių popierių sąskaitas, bei tuo pačiu pagal Akcinių bendrovių įstatymą negalėjo būti laikomas tinkamu akcininku. Dėl to jam turėjo būti žinoma, kad jam nesant teisėtu akcininku negali būti pažeidžiamos ir jo, kaip akcininko, teisės ir teisėti interesai. Teismas nurodė, kad nežiūrint šių aplinkybių ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kur pritaikius šias priemones kuriam laikui (iki Vilniaus apygardos teismo 2010-01-07 nutarties priėmimo) buvo sutrikdyta normali UAB „Druskininkų autobusų parkas” veikla. Ieškovas, žinodamas apie Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-125-619/2011, galėjo pasirinkti galimybę dėl greitesnio civilinės bylos išnagrinėjimo, atsisakydamas nuo ieškinio ar pasirinkdamas kitą sprendimo variantą. Visi atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas” atstovo prašyme nurodyti ieškovo veiksmai bei pateikti įrodymai prie prašymo (2010-03-18 ir 2012-04-16 akcininkų sąrašai, UAB „Druskininkų autobusų parkas” ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis už 2009 ir 2010 metus) rodo buvus ieškovo siekimą piktnaudžiauti procesinėms teisėmis, siekiant žalingų pasekmių atsakovui. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovui skirti baudą ir, atsižvelgus į ieškinio pateikimo aplinkybes bei ieškovo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendė, kad yra pagrindas jam skirti 10000 Lt dydžio baudą, iš šios skiriamos baudos 50 procentų paskiriant atsakovui UAB „Druskininkų autobusų parkui”.

Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ir atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas” nurodomas turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbos teikimą. Nurodė, kad atsakovą atstovavo advokatas byloje nuo atsiliepimo į ieškinį stadijos. Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad buvo rengiamas atsiliepimas į ieškinį, atskirasis skundas, prašymai dėl laikinojo turto administratoriaus pakeitimo ir įpareigojimo užtikrinti galimą nuostolių atlyginimą, atskirasis skundas dėl nutarties atmesti prašymą nuostolių užtikrinimui, atskirasis skundas dėl Druskininkų m. apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties, pareiškimas dėl vykdymo atgręžimo, rašytiniai paaiškinimai, atsakovo atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose Druskininkų miesto ir Varėnos rajono apylinkės teismuose. Kartu teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, kad atsakovą atstovaujančių advokatų darbo vietos yra Vilniuje ir Kaune, o jie turėjo vykti į posėdžius Druskininkų miesto ir Varėnos rajono apylinkės teismuose ir atgal.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį toje dalyje, kuria teismas pripažino ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir paskyrė jam 10000 Lt baudą, 50 procentų šios baudos, t. y. 5000 Lt, skiriant sumokėti atsakovui UAB „Druskininkų autobusų parkas", taip pat kuria priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Druskininkų autobusų parkas" 4400 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir priimti naują sprendimą - atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas" prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo ieškovui R. K., 50 procentų šios baudos skiriant atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas" naudai, ir prašymą dėl 4400 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ naudai atmesti.

Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Pareikšdamas prevencinį ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas buvo įgijęs nuosavybės teisę į UAB „Druskininkų autobusų parkas" (toliau – Bendrovė) akcijas ir elgėsi sąžiningai. Ieškovas sudarė visas sąlygas Bendrovei įregistruoti jį akcininku, o už Bendrovės nepagrįstą delsimą įregistruoti ieškovą Bendrovės akcininku, ieškovas negali būti atsakingas. Atsižvelgiant į tai, prevencinio ieškinio pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas netinkamai aiškino ABĮ 46 str. 3 d. nuostatas, kadangi joje nėra nustatyta, kad sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo sudariusios sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti sutarties originalą. ABĮ 46 str. 3 d. nustatyta, kad tokį sandorį sudariusių šalių sąskaitų tvarkytojams yra pateikiama rašytinė sutartis, kurioje būtų konkretūs ABĮ 46 str. 3 d. įvardinti duomenys. Galimybė atlikti atitinkamus įrašus akcijas įgijusių ir jas perleidusių akcininkų vertybinių popierių sąskaitose įstatymo yra siejama ne su akcijų perleidimo sutarties originalo pateikimu, o su sutarties turiniu. Vadinasi, sąskaitų tvarkytojai gali atlikti atitinkamus įrašus, nepriklausomai nuo to, ar jiems yra pateiktas rašytinės sutarties originalas, ar patvirtinta kopija, svarbu, kad tokios sutarties turinys atitiktų ABĮ 46 str. 3 d. nustatytus reikalavimus. Ieškinio pareiškimo metu, t. y. 2009-10-02, ieškovas 2008-10-07 akcijų mainų sutarties pagrindu iš E. B. mainais buvo įgijęs nuosavybės teisę į 1 177 927 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės Bendrovės akcijų. Pagal sutarties 2.1 ir 6.2 punktus, nuosavybės teisė į Bendrovės akcijas ieškovui perėjo nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2008-10-07. Taigi, nuosavybės teisę į Bendrovės akcijas ieškovas teisėtai įgijo dar iki prevencinio ieškinio pareiškimo. Pagal ABĮ 37 str. 12 d., ABĮ 41¹ str. 7 d. už akcininkų sąrašo sudarymą atsako bendrovės vadovas. Tuo tarpu, nepaisant to, kad Bendrovei buvo pateikti visi ABĮ 46 str. 3 d. nustatyti dokumentai nurodytų įrašų atlikimui, Bendrovė Ieškovo akcijų įgijimo ABĮ 41¹ str. 7 d., 46 str. 2 ir 3 d. nustatyta tvarka neužfiksavo ir akcininkų sąrašo duomenų nepakeitė. Tokiu būdu Bendrovė pažeidė įstatymines pareigas ir už tokį Bendrovės neveikimą Ieškovas negali būti atsakingas. Taigi, visi nuostoliai, jei tokių buvo patirta, yra patirti dėl pačios Bendrovės neveikimo ir atsakomybė už jų atsiradimą tenka pačiai Bendrovei.

2. Apelianto nuomone, nėra pagrindo vertinti jo veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jam itin didelę 10000 Lt baudą. Faktą, kad, priėmus Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-125-619/2011 ieškovo prevencinio ieškinio reikalavimai šioje civilinėje byloje nebegali būti tenkinami, žinojo ir atsakovai, dalyvavę civilinėje byloje Nr. 2-125-619/2011. Tačiau jie taip pat neinformavo teismo apie šias aplinkybes, nors pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu galioja visoms proceso šalims (CPK 7 str.). Taigi, jei Bendrovė patyrė kokių nors nuostolių dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, prie šių nuostolių atsiradimo prisidėjo ir ji pati, todėl ieškovas neprivalo atlyginti jokių Bendrovės patirtų nuostolių (CK 6.253 str. 5 d.), o baudos paskyrimas ieškovui prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams. Be to, 10000 Lt baudos ieškovui paskyrimas už neatvykimą į teismo posėdį neinformavus teismo apie svarbias neatvykimo priežastis, apelianto nuomone, yra neproporcinga nuobauda. Neatvykimas į teismo posėdį negali būti vertinamas kaip piktybinis ieškovo elgesys, kadangi į teismo posėdį ieškovas neatvyko dėl svarbių priežasčių - teismo posėdžio dieną, t. y. 2012-05-04, jis buvo išsiųstas į komandiruotę užsienyje. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų pagrindo baudai skirti buvimą, apeliantas pažymi, kad paskirta jam 10 000 Lt, kaip fiziniam asmeniui, yra neproporcingai didelė. Vidutinis apelianto gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 800 Lt, todėl sumokėti paskirto dydžio baudą jis yra finansiškai nepajėgus ir toks teismo sprendimas itin neproporcingai suvaržytų jo teises.

3. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iš jo atsakovui 4400 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad atsakovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Be to, atsakovas žinojo apie aplinkybių, dėl kurių prevencinis ieškinys nebegali būti tenkinamas, atsiradimą, tačiau nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu ir tokiu būdu pati prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis konstatavimo faktą ir ar teismo taikytos procesinės sankcijos ginčo atveju laikytinos adekvačiomis proceso dalyvių pateiktų suvaržymų pasekmėms.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju tinkamai įvertinęs šalių elgesio bylos nagrinėjimo pasekmes, tinkamai aiškino ir taikė ne tik ieškinio palikimo nenagrinėjimą reglamentuojančias normas, bet ir procesinių nuobaudų, numatančių įstatyminių sankcijų taikymą už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis taikymą.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos išvadomis dėl apelianto netinkamumo kaip subjekto, įgijusio UAB „Druskininkų autobusų parkas“ akcininko teises, ginčo atveju pagrįstai sprendė, kad R. K. nei kreipimosi į teismą metu, t. y. 2009-10-02, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į šios bendrovės akcijas. Tokiu būdu – akivaizdu, jog apelianto atžvilgiu Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuosavybės teisės apsauga negalėjo būti taikoma, nes vien ketinimas įsigyti nuosavybę inter alia nesuteikia ieškovo reikalavimams teisėtumo ir sąžiningumo principų. Būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos normų ir principų, LR Akcinių bendrovių įstatyme yra nustatęs akcijų perleidimo kitų asmenų nuosavybės tvarką (ABĮ 46-47 str.). Kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas teismui prevencinį ieškinį dėl tariamų savo nuosavybės teisių gynimo pateikė remdamasis niekine 2008-10-07 akcijų mainų sutartimi tarp jo ir trečiojo asmens E. B. (ABĮ 46 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismas turėjo pilną pagrindą vadovaudamasis įsiteisėjusia 2011-05-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą (CPK 95 str. 2 d. ir 182 str. 2 p.).

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo valdybos sprendimų, kuriais buvo siekiama apriboti atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ veiklą yra nepagrįsti. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad teismo iniciatyva 2008-10-16 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-1925-161/2008 apelianto prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis teisėtiems UAB „Druskininkų autobusų parkas“ akcininkams be teisėto pagrindo buvo uždrausta visuotiniuose akcinės bendrovės susirinkimuose disponuoti ABĮ sutiektomis teisėmis be apribojimų.

Įvertinus tai, kad apelianto inicijuotas aukščiau paminėtas ir atsakovų atžvilgiu taikytas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ akcininkų teisių apribojimas buvo pripažintas neteisėtu ne tik 2009-10-15 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1618-254/2009, bet ir Vilniaus apygardos teismui 2011-05-12 nutartimi civ. byloje Nr.2-125-619/2011konstatavus apelianto nebuvimą UAB „Druskininkų autobusų parkas“ akcijų savininku, pirmosios instancijos teismas ginčo atveju pagrįstai konstatavo apelianto piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šią teismo išvadą neabejotinai patvirtina tai, kad ilgą laiką buvo sutrikdyta normali UAB „Druskininkų autobusų parkas“ veikla ir nepagrįstai buvo ribojamos šios bendrovės akcininkų turtinės ir neturtinės teisės bei siekiama neteisėtu būdu perduoti bendrovės valdymą kitiems asmenims. Būtent dėl šių priežasčių apelianto atskirojo skundo argumentas dėl pačių atsakovų kaltės užsitęsusio teisminio nagrinėjimo vertintinas kaip apelianto siekis išvengti jam taikytų procesinių sankcijų bei bandymas perkelti atsakomybės naštą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas turinčias reikšmę bylai aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį tiek apelianto taikytų procesinio piktnaudžiavimo pasekmių, numatytų CPK 95 straipsnio 2 dalyje atžvilgiu, tiek priteisdamas CPK 94 straipsnio nuostatų pagrindu iš R. K. bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Albinas Čeplinskas