- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 1-870-771/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00342-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Advokatai
- Zigmas Šatas, Doloresa Sitnikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Ievai Mišeikienei ir Vaivai Vilkei, dalyvaujant prokurorei Inetai Jurešienei, kaltinamajai E. M., jos gynėjai – advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei, nukentėjusiajai J. Š., nukentėjusiosios atstovui – advokatui Zigmui Šatui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininke, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2012 m. vasario 26 d. apie 0.30 val. bute (duomenys neskelbtini), metė lėkštės šukę į nukentėjusiąją J. Š., kuri kliudė J. Š. kairę akį, dėl ko buvo padaryta durtinė kiauryminė žaizda kairės akies obuolio odenoje ir ragenoje, sukėlusi kraujo susikaupimą akies priekinėje kameroje, rainelės ir lęšiuko iškritimą, stiklakūnio iškritimą, dėl ko sumažėjo regėjimo aštrumas iki mažiau 0,1, sukeldamas nuolatinio bendrojo darbingumo nedidelės dalies netekimą, tai yra tokiu būdu J. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
E. M. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. vasario 25 d. 15.30 val. atvyko su vaiku pas J. Š. į jos vaiko gimtadienį. J. Š. namuose buvo jos vyras, vaikai, vėliau atvažiavo J. Š. motina su dukromis. Gimtadienyje vartojo alkoholį. Asmeniškai ji jautėsi normaliai, apsvaigusi nebuvo. Šokio metu netyčia alkūne užkliudė lėkštę. Lėkštė nukrito ir sudužo į keturias dalis. Paėmė vieną šukę ir metė į kampą, kad šukė nesimaišytų po kojomis. Tame kampe, į kurį metė šukę, stovėjo tik spinta. J. ten nebuvo. Matė, kad J. sėdėjo kitur ir buvo pasilenkusi. Šukę metė į priešingą nuo J. pusę, bet netyčia pataikė į nukentėjusiąją, nes vieta, kurioje J. Š. sėdėjo, buvo netoli tos vietos, į kurią E. M. metė šukę. Įvykio metu kambaryje buvo šviesu. Jokio konflikto tarp jos ir nukentėjusiosios tą vakarą nebuvo. Į jos (E. M.) prašymą išleisti savo vaiką į Kairius, J. Š. atsakė teigiamai. Dėl telefono konflikto taip pat nebuvo. Jokių priekaištų nukentėjusiajai ji nereiškė. Kad mesdama šukę pataikė į J., jai pasakė nukentėjusiosios mama. Matė, kad J. buvo užsidengusi vieną akį. Apsiverkė ir išėjo į balkoną parūkyti. Kodėl nepriėjo prie J. ir nepasidomėjo, kas per sužalojimas jai padarytas, negali paaiškinti.
Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad šventė dukters gimtadienį. Dalyvavo kaltinamoji su vaiku, J. Š. sugyventinis, J. Š. vaikai, dvi jos seserys ir mama. Kai išgėrė alkoholio, kaltinamoji ėmė jai priekaištauti, kodėl ji (J. Š.) neleidžia E. M. pasimatyti su vaiku, priekaištavo ir dėl, neva, pavogto telefono. Trumpam aprimdavo, po to vėl priekaištaudavo. Šokdama netyčia numetė nuo stalo lėkštę, nuvertė televizorių. Krisdama ant žemės lėkštė sudužo į dvi dalis. E. M. pasilenkė, paėmė šukę nuo žemės ir metė ne pro duris, ne kur nors į kampą, o tiesiai į ją. Prieš mesdama pažiūrėjo į jos pusę, metė žiūrėdama. Pataikė į kairę akį. J. Š. užsiėmė už akies, pradėjo verkti, sugyventinis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamoji nepriėjo, nors galėjo suprasti, kad ją sužalojo. Įvykio metu kambaryje buvo šviesu. J. Š., kai kaltinamoji metė į ją šukę, sėdėjo tiesiai, pasilenkusi nebuvo. Mano, kad E. M. buvo supykusi ant jos, todėl šukę metė tyčia. Pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Turtinę žalą sudaro kelionės į Kauno klinikas išlaidos, vaistų, akinių įsigijimo išlaidos. Mokėjo advokatui už teisinę pagalbą, todėl prašo atlyginti ir šias išlaidas. Taip pat patyrė neturtinę žalą. Gydymas truko šešis mėnesius, per tą laiką negalėjo visapusiškai bendrauti su vaikais, jai buvo draudžiama lankstytis, būti saulėje. Kauno klinikose akis buvo operuota, ten gydėsi 1 savaitę, po to nuolatos važiuodavo į klinikas pasitikrinti. Jautė skausmą, akys ašarojo. Vartojo vaistus nuo skausmo. Iki įvykio buvo visiškai darbinga, po įvykio jos darbingumas sumažėjo. Iki įvykio akinių pastoviai nešioti nereikėjo, juos užsidėdavo tik kai reikėdavo skaityti, ar kai žiūrėdavo televizorių. Po įvykio be akinių nemato, regėjimas labai susilpnėjo, sužalota akis reaguoja tik į šviesą. Ateityje bus reikalingos dar trys akies operacijos, nes reikės keisti akies rainelę su lęšiuku, normalizuoti akies spaudimą.
Liudytoja R. V. parodė, kad dukters J. bute šventė anūkės gimtadienį. Kai ten atvyko, be J. ir jos sugyventinio R., buvo ir kaltinamoji. Tarp kaltinamosios ir J. kilo konfliktas dėl vaiko, neva, J. neleidžia kaltinamajai matytis su vaiku. Priekaištų iš kaltinamosios pusės buvo ir dėl telefono. E. M. nešaukė, bet kalbėjo garsiai, piktai. Trumpam nusiramindavo, po to vėl priekaištaudavo J. Vos nenuvertė televizoriaus, numetė lėkštę. Lėkštė sudužo į dvi dalis. Kaltinamoji pasilenkė, pakėlė vieną šukę ir metė ją į J., kuri sėdėjo ant sofos. R. V. sėdėjo šalia J. ir viską gerai matė. Mesdama šukę, E. M. žiūrėjo į J. ir metė tiesiai į ją. Po to prašė nekviesti greitosios medicinos pagalbos, sakė, kad nieko baisaus J. neatsitiko.
Liudytojas R. R. parodė, kad J. Š. dukters gimtadienyje E. M. sužalojo J. Š. akį. Prieš tai kaltinamoji pyko ant J. Š. dėl to, kad ši neleido jai matytis su krikšto dukra, be to, tarp kaltinamosios ir J. Š. buvo konfliktas dėl telefono, neva, J. pavogė telefoną. Kaltinamoji buvo girta, vartojo keiksmažodžius J. Š. atžvilgiu. Jis ramino E. M.. Girta kaltinamoji besisukiodama atsirėmė į televizorių ir jį nuvertė, numetė nuo stalo lėkštę. Lėkštė nukrito ir sudužo į 5 didesnes šukes ir į daug mažų šukių. Keldamas televizorių matė, kaip E. M. paėmė nuo žemės vieną šukę, pažiūrėjo į J. ir metė šukę tiesiai į ją. Pamatęs, kad J. bėga kraujas, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Į ligoninę su J. išvažiavo jos mama R. V.. Jis pasiliko su vaikais. Policijos neiškvietė, nes tuo metu apie tai nepagalvojo. Kai į butą atvyko policijos pareigūnai, jis paaiškino įvykio aplinkybes, pasakė, kad šukes išmetė į šiukšlių dėžę. Po to, kai sužalojo J., kaltinamoji išėjo į balkoną, prašė nekviesti greitosios medicinos pagalbos, sakė, kad yra nekalta, kad nieko nepadarė. Paguldęs vaikus miegoti, E. M. bute neberado.
Liudytojas D. L. parodė, kad iš ligoninės buvo gautas pranešimas apie pristatytą dėl durtinės žaizdos moterį. Nuvyko į įvykio vietą – butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bute buvo nukentėjusiosios sugyventinis. Jis paaiškino, kad bute buvo išgėrinėjama. Nukentėjusiąją sužalojusi moteris ėmė priekaištauti, kad nukentėjusioji jai neleidžia matytis su krikšto dukra. Jos susiginčijo. Nukrito lėkštė. Kaltinamoji metė šią lėkštę į nukentėjusiąją ir lėkštės šukė pataikė į akį. Kaltinamoji, anot nukentėjusiosios sugyventinio, sakiusi, kad to nepadarė, kad ji nekalta. Parūkė balkone ir išvažiavo. Kai D. L. atvyko į butą, viskas buvo sutvarkyta. Paklausė, kur šukės. Nukentėjusiosios sugyventinis atsakė, kad šukes išmetė.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), kur 2012-02-26 apie 0.30 val. buvo sužalota nukentėjusioji J. Š. (1 t., 6-10 b. l.).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kokiomis aplinkybėmis bute (duomenys neskelbtini), buvo sužalota jos akis (1 t., 33-36 b. l.).
Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. Š. akistatos su E. M. metu nurodė, kad 2012-02-26 švenčiant dukters gimtadienį E. M. pradėjo su ja konfliktuoti, prikaišiojo „senus laikus“, vėliau besisukiodama numetė nuo stalo lėkštę, kuri sudužo per pusę, ir pakėlusi metė į ją. E. M. su šiais J. Š. parodymais sutiko, nurodė negalinti paaiškinti, dėl kokios priežasties metė šukę, tvirtino, kad į nukentėjusiąją nenorėjo pataikyti, metė ir tiek (1 t., 76 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 495/12 (04) nurodyta, kad J. Š. durtinė kiauryminė žaizda kairės akies obuolio odenoje ir ragenoje, sukėlusi kraujo susikaupimą akies priekinėje kameroje, rainelės ir lęšiuko iškritimą, stiklakūnio iškritimą, padaryta vienu smūgiu duriančiu daiktu ar įrankiu, galimai, lėkštės šuke. J. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akies obuolio kiauryminės žaizdos antro laipsnio trumparegyste sergančiai nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui ir regėjimo aštrumas sumažėjo iki mažiau 0,1, sukeldamas nuolatinio bendrojo darbingumo nedidelės dalies netekimą (daugiau nei 5 procentus, bet mažiau 30 procentų) (1 t., 21-22 b. l.).
Iš 2012-08-31 darbingumo lygio pažymos Nr. 0698084 (1 t., 143 b. l.) ir 2012-08-31 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-4589 (1 t., 155-160 b. l.) matyti, kad atlikus pirminį darbingumo lygio vertinimą J. Š. nuo 2012-08-31 iki 2013-08-30 nustatytas darbingumo lygis – keturiasdešimt proc. (40%). Netektas darbingumas – šešiasdešimt proc. (60%). Darbingumo lygio priežastis – vienos akies aklumas, akies ir akiduobės sužalojimo padariniai.
Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EG 1744/12 (04) nurodyta, kad J. Š. durtinė kiauryminė žaizda kairės akies obuolio odenoje ir ragenoje, sukėlusi kraujo susikaupimą akies priekinėje kameroje, rainelės ir lęšiuko iškritimą, stiklakūnio iškritimą, padaryta vienu smūgiu duriančiu daiktu ar įrankiu, galimai, lėkštės šuke. J. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akies obuolio kiauryminės žaizdos antro laipsnio trumparegyste sergančiai nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui ir regėjimo aštrumas sumažėjo iki mažiau 0,1, sukeldamas nuolatinio bendrojo darbingumo nedidelės dalies netekimą (daugiau nei 5 procentus, bet mažiau 30 procentų). Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4589 nustatytas 60 procentų netektas darbingumas tik iš dalies susijęs su patirtais sužalojimais įvykio metu, nes darbingumo lygio vertinimo akte buvo atsižvelgta ne tik į 2012-02-26 padarytą kairės akies sužalojimą, bet ir iki traumos buvusios abiejų akių antro laipsnio trumparegystės sukeltus padarinius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Iš pateiktų duomenų J. Š. sužalotos kairės akies regėjimo aštrumas iki traumos nežinomas, todėl laikomas tokiu pat, kaip ir nesužalotos akies, tai yra, 0,2. Regėjimo aštrumo sumažėjimas nuo 0,2 iki aklumo J. Š. atitinka 20 procentų darbingumo netekimą ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo nustatymo kriterijus (1 t., 182-183 b. l.).
Teisiamajame posėdyje E. M. neneigė, kad jos mesta lėkštės šukė pataikė J. Š. į kairę akį ir dėl to nukentėjusioji buvo sužalota, tačiau neigė tai padariusi tyčia. Pasak kaltinamosios, prieš pat įvykį jokio žodinio konflikto tarp jos ir J. Š. nebuvo, todėl jokio pagrindo pykti ant nukentėjusiosios ji neturėjo. E. M. teigimu, sudužus lėkštei pakėlė nuo grindų šokti kliudžiusią šukę ir ją metė ne į nukentėjusiąją, o į tuščią kampą prie spintos. Anot kaltinamosios, J. Š. sėdėjo netoli nuo tos vietos, todėl mesta šukė atsitiktinai kliudė nukentėjusiąją ir ją sužalojo. Tokią kaltinamosios pateiktą įvykio versiją, kuria mėginama įtikinti teismą, kad J. Š. buvo sužalota dėl neatsargumo, paneigia teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusioji J. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad prieš pat įvykį kaltinamoji priekaištavo jai dėl to, kad ši neleidžia E. M. matytis su krikšto dukra (J. Š. dukra), ir dėl, neva, pagrobto E. M. telefono. Nukentėjusiosios teigimu, E. M. trumpam nurimdavo, o po to vėl imdavo jai priekaištauti. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. Š. neabejodama patvirtino, kad sudužusios lėkštės šukę E. M. metė ne kur nors į kampą, ne pro duris, o tiesiai į ją. Nukentėjusioji nurodė, kad mesdama šukę E. M. matė, kur sėdėjo J. Š., prieš mesdama pažiūrėjo į nukentėjusiosios pusę ir šukę metė žiūrėdama į ją, pataikė į kairę akį. Kad šukę kaltinamoji metė į J. Š., nukentėjusioji patvirtino per akistatą su E. M. ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kas užfiksuota akistatos ir nukentėjusiosios J. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose. Nukentėjusiosios parodymus teisme patvirtino liudytojai R. V. bei R. R.. Abu liudytojai nurodė, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios buvo žodinis konfliktas dėl telefono ir draudimo matytis su krikšto dukra. Šio konflikto metu, pasak liudytojos R. V., kaltinamoji kalbėjo piktai, trumpam nurimdavo, o po to vėl priekaištaudavo J. Š., o liudytojas R. R. nurodė, jog kilus konfliktui jis ramino E. M.. Ir liudytoja R. V., ir liudytojas R. R. vienodai nurodė, jog kaltinamoji matė, kur sėdėjo J. Š., nes, pasak liudytojų, prieš mesdama pažiūrėjo į nukentėjusiąją ir šukę metė tiesiai į ją. Kad lėkštės šukę į J. Š. metė ir į akį nukentėjusiajai pataikė, R. R. netrukus po įvykio nurodė ir policijos pareigūnui D. L., ką teisme apklausiamas liudytoju patvirtino D. L.. Nukentėjusiosios J. Š. ir liudytojų R. V. bei R. R. parodymai nuo pat proceso pradžios buvo nuoseklūs, įvykio aplinkybes nukentėjusioji J. Š. ir liudytojai R. V. bei R. R. vienodai aiškino vykstant ikiteisminiam tyrimui ir nagrinėjant bylą teisme. Esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymų nėra, juos patvirtina liudytojo D. L. parodymai, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Dėl to teismas laiko nukentėjusiosios J. Š. ir įvykio vietoje buvusių bei įvykį stebėjusių liudytojų R. V. ir R. R. parodymus teisingais ir pripažįsta, kad E. M. iš pykčio, paveikta prieš įvykį tarp jos ir nukentėjusiosios J. Š. įvykusio žodinio konflikto, metė lėkštės šukę tiesiai į sėdėjusią J. Š. ir pataikė nukentėjusiajai į kairę akį, padarydama J. Š. kairės akies obuolio odenoje ir ragenoje durtinę kiauryminę žaizdą, sukėlusią kraujo susikaupimą akies priekinėje kameroje, rainelės ir lęšiuko iškritimą, stiklakūnio iškritimą. E. M., mesdama lėkštės šukę tiesiai į sėdėjusią nukentėjusiąją, negalėjo nesuprasti savo daromos veikos pavojingumo kito žmogaus sveikatai ir negalėjo nenumatyti pavojingų padarinių atsiradimo (J. Š. sveikatos sutrikdymo), negalėjo jų nesuvokti. Dėl to nelogiška būtų daryti išvadą, kad ji veikė neatsargiai. E. M. veika vertinama kaip padaryta tiesiogine tyčia, nes mesdama šukę į J. Š., ji suprato, kad bus sutrikdyta J. Š. sveikata, ir to norėjo. E. M., tyčia mesdama sudužusios lėkštės šukę į J. Š., suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejinga padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kadangi padarinių atžvilgiu kaltinamosios tyčia buvo neapibrėžta, todėl ji atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 495/12 (04) ir ekspertizės akte Nr. EG 1744/12(04) nurodyta, kad J. Š. padarytas durtinis kiauryminis kairės akies obuolio sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Veikdama tyčia, kaltinamoji padarė nukentėjusiajai J. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl E. M. veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras, formuluodamas E. M. kaltinimą, be kita ko, nurodė, kad dėl E. M. veiksmais nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sumažėjo J. Š. regėjimo aštrumas iki 0,1. Pagal teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 495/12 (04) ir ekspertizės aktą Nr. EG 1744/12(04) nukentėjusiosios regėjimo aštrumas sumažėjo iki mažiau 0,1, todėl kaltinimas atitinkamai tikslintinas, pripažįstant, kad dėl E. M. nukentėjusiajai padaryto sužalojimo J. Š. regėjimo aštrumas sumažėjo iki mažiau 0,1.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y. asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką savanoriškai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien nuoširdžiais apgailestavimo pareiškimais ar atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-241/2012). Bylos medžiaga rodo, kad E. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino: 2012-03-16, pirmosios apklausos metu (1 t., 69-70 b. l.), nurodė neprisimenanti, kad būtų metusi šukę J. Š. į akį, o antrosios apklausos metu 2012-05-11 (1 t., 88-89 b. l.) nurodė, kad šokdama galėjo kliudyti ranka lėkštę ir nukritusi nuo stalo lėkštė galėjo sudužti, tačiau tvirtino tikrai nepakėlusi lėkštės šukės ir nemetusi jos į J. Š.. Taip pat šios apklausos metu E. M. paneigė 2012-03-26 per akistatą su J. Š. duotus savo parodymus (akistatos metu E. M. patvirtino, kad metė lėkštės šuke į nukentėjusiąją), teigė, kad akistatos metu buvo labai susijaudinusi ir nesigilino į J. Š. žodžių prasmę, dėl to šie parodymai nėra teisingi. Apklausiama teisiamajame posėdyje E. M. kalta prisipažino iš dalies ir neigė tyčia sužalojusi J. Š., pateikė savąją, prieštaraujančią teismo nustatytoms aplinkybėms, įvykio versiją, pagal kurią nukentėjusioji buvo sužalota dėl neatsargumo, kai į kampą prie spintos mesta šukė atsitiktinai pataikė netoliese sėdėjusiai J. Š. į akį. Toks prisipažinimas, neigiant esmines veikos padarymo aplinkybes, negali būti laikomas visišku savo kaltės prisipažinimu. Teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo teigti, kad E. M. nuoširdžiai gailėjosi nusikaltusi. Kaltinamoji neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo, iš karto po įvykio nesuteikė nukentėjusiajai pagalbos ir prie J. Š. net nepriėjo, prašė nekviesti greitosios medicinos pagalbos, sakydama, neva, J. Š. nieko baisaus nenutiko. Šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad E. M. iš tikrųjų neigiamai vertina savo veiksmus ir dėl jų išgyvena, todėl, nors sakydama paskutinį žodį, kaltinamoji nurodė, kad gailisi padariusi nusikalstamą veiką, teismas šį jos teiginį vertina kaip deklaratyvų siekį palengvinti savo teisinę padėtį, išvengti teistumo, nes teismui ji buvo pateikusi prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriam taikyti viena iš būtinų sąlygų yra visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad E. M. nepripažino savo kaltės padariusi nusikalstamą veiką bei dėl to nesigailėjo ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, būtinos atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra.
Dar viena būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Iš bylos matyti, kad E. M. ir civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos įgalioto atstovo, 2012-10-11 sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią E. M. įsipareigojo 2 695,95 Lt žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginti per 60 mėnesių nuo 2012-10-12, kiekvieną mėnesį įmokėdama į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą po 44,94 Lt (1 t., 178-179 b. l.). Tačiau kaltinamosios veiksmais žala buvo padaryta ne tik Valstybinei ligonių kasai, bet ir nukentėjusiajai J. Š.. Iš bylos matyti, kad E. M. neatlygino J. Š. nei dalies žalos ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų įsipareigojusi atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Dėl to pripažintina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, būtinos atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje nėra.
Nesant dviejų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, įtvirtintų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktuose, t. y. visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką bei dalinio padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo arba įsipareigojimo ją atlyginti, BK 40 straipsnio taikymas E. M. atžvilgiu negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas E. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. E. M., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iš bylos matyti, kad E. M. pagal sudarytą Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį jau įmokėjo į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą 44,94 Lt (1 t., 180 b. l.), tačiau tai nėra pagrindas pripažinti esant nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą), nes civiliniam ieškovui iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tėra atlyginta tik labai nedidelė žalos dalis. E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. M. anksčiau neteista (1 t., 93 b. l.), administracine tvarka nebausta (1 t., 107 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., 111 b. l.), viena augina mažametę dukrą (1 t., 109 b. l.). Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į BK 55 straipsnio nuostatas, teismas pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamai E. M. skiria su laisvės atėmimu nesusijusią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Bausmės dydis, įvertinus visas veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, atsižvelgus į tai, kad byloje nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytinas kaip artimas baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 str. 2 d., 61 str. 2 d. ).
Nukentėjusioji J. Š. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., 38-39 b. l., 144-145 b. l.), kuriuo prašė iš E. M. priteisti 1 198,80 Lt dydžio turtinę žalą bei 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą.
Nukentėjusioji 1 198,80 Lt turtinės žalos padarymą motyvuoja tuo, kad akies sužalojimui gydyti pirko vaistų už 272,59 Lt, įsigijo akinius už 497,00 Lt, vyko pas medikus į Kauno klinikas ir dėl to patyrė 396,74 Lt kelionės išlaidų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – „Euro vaistinės“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kasos kvitų – matyti, kad su J. Š. padarytu kairės akies sužalojimu yra susiję ne visi vaistiniai preparatai, kurių įsigijimą atitinkančias sumas ji prašo priteisti iš kaltinamosios, o tik jų dalis. Akivaizdžiai su J. Š. padarytu sužalojimu nesusiję preparatai, remiantis interneto svetainių www.vaistai.lt., www.infomed.lt. informacija, yra preparatai „Ginkobil“ (skirtas galvos smegenų bei periferinei kraujotakai gerinti), „Cerucal“ (skirtas vėmimui ir padidėjusiai virškinamojo trakto motorikai slopinti), „Espumisan“ (vaistinis preparatas nuo pilvo pūtimo), „Pyrantil“ (preparatas pacientams, užsikrėtusiems apvaliosiomis žarnyno kirmėlėmis, gydyti). Pripažintina, kad vaistų, susijusių su J. Š. padarytu sužalojimu, įsigijimo išlaidos sudaro 171,24 Lt, šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (vaistinių kvitais), patirtos dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, todėl priteistinos iš E. M.. Akinių įsigijimo išlaidos – 497,00 Lt – taip pat susijusios su E. M. padaryta nusikalstama veika, todėl priteistinos iš kaltinamosios. Tokiu būdu, pripažintina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina J. Š. padarytą 668,24 Lt turtinę žalą, tarp atsiradusios žalos ir padarytos nusikalstamos veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys, dėl to ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant J. Š. iš E. M. 668,24 Lt.
Dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji J. Š. buvo sužalota, gydėsi Kauno klinikose, vyko pas gydytojus į konsultacijas ir patyrė kelionės išlaidų, kurios turi būti atlygintos. Tam, kad kelionės išlaidos būtų tiksliai apskaičiuotos, reikalingi ne tik kuro įsigijimo degalinėse kvitai, bet ir duomenys apie automobilio, kuriuo nukentėjusioji vyko pas medikus, variklio darbo tūrį (litražą). Tokių duomenų apie automobilį byloje nėra. Negavus šių papildomų duomenų, nukentėjusiosios ieškinio dalyje dėl kelionės išlaidų atlyginimo negalima tiksliai apskaičiuoti. Esant tokioms aplinkybėms J. Š. civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas, jai pripažįstant teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė iš E. M. priteisti ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas dėl pareikšto ieškinio, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu, teismas atsižvelgia į tai, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiajai J. Š. dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas – durtinė kiauryminė žaizda kairės akies obuolio odenoje ir ragenoje, sukėlusi kraujo susikaupimą akies priekinėje kameroje, rainelės ir lęšiuko iškritimą, stiklakūnio iškritimą. Nusikalstami veiksmai, kuriais J. Š. buvo sukelti neigiami padariniai, buvo tyčiniai. Dėl šio sužalojimo nukentėjusioji buvo operuota, jautė skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pooperaciniu laikotarpiu dėl akies sužalojimo buvo apribota jos bendravimo laisvė. Nors J. Š. padarytas sužalojimas teismo medikų įvertintas kaip nesunkus, tačiau jis sukėlė sunkias pasekmes – dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai išsivystė kairės akies aklumas, skleros ir ragenos randas. Ateityje J. Š. bus reikalingos plačios apimties rekonstrukcinės operacijos, kurios neabejotinai sukels nukentėjusiajai papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas). Šie sužalojimo padariniai, ypač – akies aklumas, sukėlė nukentėjusiajai itin sunkių dvasinių išgyvenimų, dėl patirto sužalojimo J. Š. neteko dalies darbingumo. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, įvertinęs sužalojimo pasekmes ateities požiūriu, teismo medicinos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, kad J. Š. kairės akies regėjimo aštrumo sumažėjimas nuo 0,2 (iki sužalojimo buvęs regėjimo aštrumas) iki aklumo atitinka 20 procentų darbingumo netekimą, taip pat atsižvelgęs į J. Š. padarytos turtinės žalos dydį, į tai, jog kaltinamosios veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, teismas, siekdamas nukentėjusiosios J. Š. bei kaltinamosios E. M. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamosios nusikalstama veika nukentėjusiajai J. Š. padarytą neturtinę žalą įvertina 7 000 litų.
Civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos byloje buvo pareiškusi 2 695,95 Lt civilinį ieškinį dėl J. Š. asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo (1 t., 58-59, 60 b. l.). Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. 2012-10-11 E. M. ir civilinio ieškovo atstovas sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią E. M. įsipareigojo žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo 2012-10-12, kiekvieną mėnesį įmokėdama į Valstybinės ligonių kasos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank AB“, banko kodas 73000, po 44,94 Lt (1 t., 178-179 b. l.). Kaltinamosios E. M. ir civilinio ieškovo atstovo sudaryta Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis tvirtintina.
Nukentėjusiosios J. Š. interesus ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Zigmas Šatas (1 t., 44, 141, 142, 164 b. l.), kuriam nukentėjusioji, remiantis pateiktais pinigų priėmimo kvitais, sumokėjo 1 200 Lt atstovavimo išlaidų (1 t., 45, 149, 181 b. l.). Nukentėjusiosios J. Š. turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamosios E. M., pripažintos kalta dėl įvykdyto nusikaltimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (mėnesiui), įpareigojant tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, per (10) dešimt mėnesių atlyginti nukentėjusiajai J. Š. padarytą turtinę žalą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. M. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą.
Priteisti iš E. M. nukentėjusiajai J. Š. 668,24 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 24 ct) turtinei ir 7 000 Lt (septynis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nukentėjusiosios J. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl išlaidų, susijusių su kelionėmis pas medikus, atlyginimo palikti nenagrinėtą. Pripažinti J. Š. teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 2 695,95 Lt (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt penkis litus 94 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Patvirtinti 2012 m. spalio 11 d. E. M. ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo, laikinai vykdančio direktoriaus funkcijas P. N., sudarytą Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią E. M. įsipareigojo 2 695,95 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių litų 95 ct) žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo 2012-10-12, kiekvieną mėnesį įmokant į Valstybinės ligonių kasos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank AB“, banko kodas (duomenys neskelbtini), po 44,94 Lt (keturiasdešimt keturis litus 94 ct).
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.