- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- ATP-57-350/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00400-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- S. A. P.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Virginijus Skaraitis Administracinė byla Nr. ATP-57-350/2015
2015 m. vasario 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. P. 2014-12-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188²⁰ straipsnyje numatytą pažeidimą nubausta 400 litų ( 115 eurų) bauda už tai, kad ji 2014-07-26 8.38 val. skambino pagalbos telefono numeriu žinodama, kad nėra pagalbos poreikio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. A. P. prašo 2014-12-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad jai inkriminuoto pažeidimo nepadarė, policiją kvietė norėdama apginti savo teisę į nuosavybę, kurią jai užtikrina Konstitucija. Teigia, kad tuo metu buvo neteisėtai žvejojama M. tvenkinyje, kuris yra jos asmeninės dalinės nuosavybės žemės sklype ir ji nenori, kad pašaliniai asmenys naudotųsi jos asmeninės nuosavybės skirtame plote, nes tai jos šeimos nekilnojamas turtas. Teigia, kad ji moka mokesčius už savo žemę esančią po vandeniu ir mano, kad kiti jos turtu naudotis negali. Nors tuo metu žvejojęs D. M. turėjo B. M. 2010-07-01 išduotą leidimą žvejoti, tačiau minimas dokumentas yra išduotas neribotam laikui ir toks dokumentas negali būti laikomas galiojančiu, nes leidimai turi turėti galiojimo pabaigą, be to, leidimai turi būti apmokestinami. Neteisėtu laiko ir V. R. D. M. išduotą leidimą žvejoti jos dalinės nuosavybės priklausančiame sklype. Pažymi, kad M. tvenkinys nėra valstybinės reikšmės paviršinis telkinys, tai dirbtinis vandens telkinys, privati nuosavybė, kuria naudotis bet kas negali.
Teigia, kad nors Panevėžio apskrities Viršininko 2003-02-20 įsakymu NR. Ž-610 M. tvenkinio žemės savininkams įtvirtintas servitutas, užtikrinantis gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis tvenkiniu, tačiau pareiškėja nurodo, kad servitute niekur neparašyta, kad jos asmeninės nuosavybės plote, esančiame po vandeniu, galima žvejoti. Be to, šis įrašas, suteikiantis gyventojams teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis tvenkiniu yra netekęs galios - panaikintas jos pateikiamu Panevėžio apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (grafa Nr.4). Tokiu būdu mano, kad ji nubausta nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į S. A. P. skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas prašo S. A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą. Mano, kad teismas priėmė teisingą nutarimą ir pažeidėjai paskyrė teisingą nuobaudą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl jos padaryto pažeidimo, mano, kad ji policijos pareigūnus kvietė esant būtinumui, nes tuo metu buvo neteisėtai žvejojama tvenkinyje, kuris yra jos asmeninės dalinės nuosavybės žemės sklype.
Skundą nagrinėjantis teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. A. P. padarė jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 188²⁰ straipsnyje. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolas pažeidėjai iš esmės buvo surašytas remiantis policijos pareigūnų S. S., N. B., tarnybiniais pranešimais kuriuose nurodoma, kad jie vyko pagal gautą pranešimą apie tai, kad S. A. P. tvenkinyje be leidimo žvejoja vyras. Pareigūnai nuvykę į įvykio vietą išsiaiškino, kad minimas tvenkinys priklauso keliems savininkams, o jame žvejojęs D. M. turėjo tvenkinio bendrasavininkų leidimą.
Pareigūnų parodymus apie pažeidėjos skambutį policijos įstaigai patvirtina ir byloje esanti pažyma, iš kurios matyti, jog S. A. P. 2014-07-26 8.38 val. skambino į policiją nurodydama, kad neteisėtai žvejojama jos nuosavame M. tvenkinyje (b.l. 9-11).
Minimame tvenkinyje žvejojęs D. M. paaiškino, kad leidimą žvejoti šiame tvenkinyje jam suteikė V. R., be to jis turi neįgaliojo pažymėjimą, kuris suteikia jam teisę žvejoti nemokamai, pateikė minimų dokumentų kopijas ( b.l. 14.50).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo (b.l. 29-30) matyti, kad 4,77 ha ploto vandens telkinys, esantis Kupiškio r. sav., K. sen., M. k., nuosavybės teise priklauso D. B., Lietuvos Respublikai, S. A. P., P. P., B. M. ir V. R., 2003-02-20 apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 vandens telkiniui nustatytas servitutas dėl gyventojų teisės maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu užtikrinimo.
Nors pažeidėja teigia nesutinkanti, kad jos dalinės nuosavybės teise priklausančiame tvenkinyje būtų žvejojama, ar kitaip juo naudojamasi, tačiau tokią teisę kitiems asmenims suteikia pačios apeliantės kartu su skundu pateiktas Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo pagal pareiškėjo V. R. prašymą 1,20 ha vandens telkiniui (iš bendro 4,77 ha vandens telkinio) nustatytas vandens telkinio servitutas, suteikiantis gyventojams teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis 4,77 ha vandens telkiniu.
CK 4.128 str. įtvirtinta, kad jeigu nustatant servitutą nebuvo nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui (šiuo atveju vandens telkiniui). Šis servitutas nėra pakeistas, panaikintas ir yra galiojantis, todėl drausti naudotis tvenkiniu S. A. P. savavališkai negali. Kartu pažymėtina, kad Panevėžio apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (grafa Nr.4) pripažintas netekusiu galios ne Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo minimam vandens telkiniui nustatytas servitutas dėl gyventojų teisės maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu užtikrinimo, o Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo servitutas nustatytas privataus S. E. K. žemės sklypui.
Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidėja jau ne kartą bausta administracinėmis nuobaudomis už tai, kad ji nesant būtinybės kvietė policijos pareigūnus dėl kitų asmenų teisėto naudojimosi jos dalinės nuosavybės teise priklausančiu tvenkiniu.
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė policijai skambino nesant pagalbos poreikio, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs proceso dalyvių parodymus, bei byloje surinktų duomenų visetą pagrįstai S. A. P. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį ji nubausta skundžiamu nutarimu. Vien todėl, kad priimtas sprendimas netenkina apeliantės interesų, nėra pagrindas laikyti skundžiamą nutarimą nepagrįstu ar neteisėtu, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutarimas paliekamas nepakeistas, o S. A. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutarimą palikti nepakeistu ir S. A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.