- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-60-159/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovei S. K., jos atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovo D. K. atstovui advokatui P. M., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-390-637/2007 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2005-10-05 pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo (t. 1, b. l. 2-4), 2007-09-06 ieškinį patikslino, prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgytą turtą padalyti taip: 58 000 Lt vertės 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažinti jos asmenine nuosavybe; 20 000 Lt vertės automobilius „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; D. K. vardu registruotą individualią įmonę „C.A.R.S. Celbridge auto repair specialists“ pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; po santuokos nutraukimo palikti jai K. pavardę, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nesirūpino šeima, veikė tik savo interesais, lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, jai nieko nežinant ėmė kreditus, dėl kurių pablogėjo šeimos materialinė padėtis. 2004 m. išvyko dirbti į Airiją, žadėjo remti šeimą, tačiau pažadų nevykdė. Grįžęs iš Airijos į namus negrįžo. Be to, buvo neištikimas su kita moterimi, dėl ko atsakovui (duomenys neskelbtini)gimė dukra A. B..
Nurodė, kad santuokos metu įgijo dviejų kambarių butą už 58 000 Lt, iš kurių 5 000 Lt jai dovanoti mamos, 6 200 Lt buvo jų bendros lėšos, o 11 700 JAV dolerių – gautas kreditas. Santuokos metu įgijo du automobilius, kuriuos prašo palikti atsakovui, kaip ir atsakovo vardu įsteigtą įmonę. Nuo 2003 m. paskolą bankui už butą mokėjo ji viena, mokesčius už butą ji taip pat mokėjo viena, bendros lėšos buvo 6 200 Lt ir 3434,88 JAV dolerių sumokėtų bankui. Todėl turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir butas priteistas jai. Dėl santuokos iširimo ji patyrė didelių išgyvenimų ir nepatogumų, pažeminimą dėl to, kad atsakovas turėjo kitą moterį, todėl jai iš atsakovo priteistinas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (t. 2, b. l. 36-41).
Atsakovas D. K. 2007-07-05 pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo (t. 2, b. l. 3-5), 2007-09-19 priešieškinį patikslino, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip: jam nuosavybės teise priteisti 44/100 buto dalis, paskirti naudotis patalpą, plane pažymėtą indeksu 28-5, ir po ½ patalpų, pžymėtų indeksais 28-1, 28-2, 28-3, 28-4 nustatant joms bendro naudojimosi režimą; priteisti jam automobilius „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei priteisti 56/100 buto dalis, paskirti naudotis patalpą, plane pažymėtą indeksu 28-6 ir ½ patalpų, pažymėtų indeksais 28-1, 28-2, 28-3, 28-4 nustatant joms bendro naudojimosi režimą; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams pavardes K., K., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kurį laiką su sutuoktine gerai sutarė, tačiau vėliau išryškėjo skirtingi požiūriai į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, prasidėjo nesutarimai, kurie sustiprėjo 2004 m., santuokoje vaikų nesusilaukė, santuoka nebeteko prasmės. Vaiko su kita moterimi jis susilaukė kai faktiškai santuoka su ieškove jau buvo nutrūkusi, kai jis sužinojo, kad ieškovė turi kitą vyrą. Santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė vienam sutuoktiniui neatlyginant neturtinės žalos.
Jis visą laiką rūpinosi šeima, kai 2004 m. išvyko dirbti į Airiją, ieškovei siuntė pinigus–po 300 eurų būsto paskolai ir kitiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Ieškovė melagingai nurodo, kad jis sudarydavo sandorius dėl daiktų pirkimo jai nežinant, nes viskas buvo perkama bendriems šeimos poreikiams. Ieškovei mamos dovanoti 5 000 Lt buvo panaudoti bendram šeimos būstui įsigyti, nes nebuvo išreikšta valia juos dovanoti asmeniškai ieškovei. 12 930,15 Lt grąžinto kredito už butą buvo sumokėta iš jo siunčiamų pinigų. Be to, nuo 2005 m. ieškovė nemoka jokių komunalinių mokesčių už ginčo butą, nes jame gyvena nuomininkai, kurie moka ir nuomos mokestį. Butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jo dalys yra lygios. Šiuo metu buto vidutinė rinkos vertė yra 149 254 Lt, o automobilių po-5 700 Lt, dalytino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė yra padengusi visą 11 700 JAV dolerių (46 800 Lt) kreditą, ir kadangi jis pinigus jai siuntė nereguliariai, sutinka jai sumokėti kompensaciją–pusę padengtos nuo 2006-01-01 sumos, t.y. 8 908,27 Lt, tačiau ši dalis kompensuojama jai tenkančios didesnės buto dalies verte (t. 2, b. l. 96-99).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-09-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, santuoką nutraukė dėl atsakovo D. K. kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokines K. ir K. pavardes, priteisė ieškovei 75 000 Lt vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisė 10 000 Lt vertės automobilį „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 10 000 Lt vertės automobilį „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovo vardu registruotą individualią įmonę „C.A.R.S. CELBRIDGE auto repair specialists“; priteisė iš atsakovo ieškovei 2 943 Lt bylinėjimosi išlaidų; atmetė ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas pripažino, kad atstumas atšaldė jo santykius su žmona ir jis, gyvendamas Airijoje, su kita moterimi (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters, tai įrodo atsakovo neištikimybę savo sutuoktinei. Atsakovas nedarė nieko, kad išsaugotų santuoką, pripažino, kad išvykdamas neinformavo kreditorių apie tai, kad keičia gyvenamąją vietą, neinformavo, kad neteko darbo, su kreditoriais nederino skolų atidėjimo grafiko.
Ginčo dėl automobilių nekilo, todėl 20 000 Lt vertės automobiliai priteisti atsakovui. Nekilnojamasis turtas buvo įgytas paėmus 11 700 JAV dolerių paskolą 10 metų terminui. Pradinis įnašas įmokėtas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Atsakovas savo vardu ėmė paskolas, tačiau neįrodė, kad ėmė paskolas šeimos poreikiams tenkinti. Nuo pat paskolos paėmimo finansinius įsipareigojimus vykdė abu sutuoktiniai, finansinių problemų kilo 2004 metais, kai atsakovas neteko darbo. Paskolos likutis buvo 8 265,12 JAV dolerių. Pagal teismui pateiktus duomenis, tai sudarė 17 816,54 Lt. Kadangi atsakovas pripažino, jog turi išmokėti ieškovei pusę šios sumos, teismas priteisė ieškovei 8 908,27 Lt kompensacijos. Buto ir automobilių rinkos vertė nustatyta pagal ieškovės pateiktus įrodymus. Ieškovės argumentas, kad jai butas turi būti priteistas natūra, laikytas pagrįstu, nes atsakovas bute negyvena, į Lietuvą grįžti neketina. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad po išvykimo iš Lietuvos rūpinosi buto išlaikymu, mokėjimu už teikiamas komunalines paslaugas. Kadangi atsakovas pripažino, kad turi sumokėti 8 908,27 Lt kompensaciją, ši pinigų suma išminusuota iš ieškovei priteistos buto vertės 75 200 Lt -8 908,27 Lt = 66 291,73 Lt. Iš šios sumos išminusavus atsakovui priteistų automobilių vertę lieka 46 291,73 Lt.
D. K. įmonė priteista atsakovui, kadangi duomenys apie įmonę ir jos turtą nepateikti, teismas negalėjo nustatyti jos vertės, tačiau kadangi įmonės veikla yra mašinų remontas, įmonės veikla nenutraukta, pripažino, kad ji gali duoti pajamų ir pelno. Teismas nustatė, kad yra LR CK 3.123 str. 4 dalyje numatyti pagrindai dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo: dėl atsakovo nemokėtų skolų buvo apskaičiuoti delspinigiai, susidarė išlaidos antstoliui, bylinėjimosi išlaidos dėl skolų priteisimo, t.y. šios išlaidos nebuvo planuotos ir atsirado būtent dėl atsakovo kaltės, nes jis išvykdamas neinformavo kreditorių, nederino skolų mokėjimo atidėjimo (t. 2, b. l. 142-145).
Dėl minėto sprendimo atsakovas D. K. 2007-10-25 padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą–patikslintą priešieškinį patenkinti. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai ištirti nevisapusiškai ir neobjektyviai. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų kaltei dėl santuokos iširimo nustatyti, neįvertino ieškovės elgesio santuokoje, liudytojų parodymų bei jo paaiškinimų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis neįrodė, kad paskolas ėmė šeimos poreikiams tenkinti, nes pagal LR CK 3.92 str. 3 d. preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus kai yra reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, taigi ieškovė turėjo įrodyti, kad skolos yra jo asmeninės. Visos paskolos sutartys buvo sudarytos iki 2004 m., t.y. tuo metu kai santykiai su ieškove buvo geri, ir visų paskolų sutarčių paskirtis-šeimos poreikių tenkinimas, paskolos buvo imamos jo vardu, nes jo pajamos buvo žymiai didesnės, nei ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu buvo kitokios dalijamo turto kainos. Ši teismo išvada yra klaidinga, nes byloje yra pateiktos pažymos, įrodančios tai, kad ieškovės nurodyta dalijamo turto vertė neatspindėjo realių tuometinių vidutinių rinkos kainų. Buto vertė 2005 m. rugsėjo mėn. buvo apie 120 000 Lt, o automobilių-po 6 600 Lt. Šiuo metu buto vidutinė rinkos vertė yra 149 254 Lt, o automobilių po 5 700 Lt, teismas turėjo taikyti būtent šias kainas, nes LR CK 3.119 str. numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas nepagrįstai priteisė ginčo butą natūra ieškovei, nes jis taip pat ketina grįžti į Lietuvą ir gyventi minėtame bute. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo priteisdamas butą natūra ieškovei, o jam įmonę, kurios veikla iš tikrųjų nuostolinga, ir atsižvelgdamas į šeimos negautų pajamų sumą (t. 2, b. l. 146-149).
Atsiliepimas
Ieškovė S. K. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas, dėl to jam gimė duktė. Ieškovė dėjo visas pastangas tam, kad išsaugotų šeimą, iš atsakovo siunčiamų piniginių perlaidų dengė atsakovo vardu pasiimtas paskolas jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovo teigimas, kad paskolos buvo imamos jo vardu dėl to, kad jo pajamos buvo didesnės, neįrodo, kad paskolos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Visos prievolės laikytinos atsakovo asmeninėmis, dėl jų įvykdymo sumažėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jos buvo įvykdytos iš lėšų, laikytinų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (t. 2, b. l. 180-183).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
I. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto teiginio apie pirmosios instancijos teismo pripažinimą, kad šeima iširo dėl apelianto D. K. kaltės.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, sprendime padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo D. K. kaltės, nes 2004 m. pradžioje prasidėjus nesutarimams su ieškove S. K. jis išvyko dirbti į Airiją, tačiau prieš išvykdamas neinformavo kreditorių ir nederino su jais skolų atidėjimo grafiko, buvo neištikimas savo žmonai, nes gyvendamas Airijoje su kita moterimi (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros (t. 2, b. l. 19), nepranešė savo žmonai apie sugrįžimą į Lietuvą. Nors apeliantas D. K. apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad jo ir ieškovės S. K. šeima iširo dėl jo kaltės, tačiau nepateikė įrodymų paneigti tokiai minimo teismo padarytai išvadai. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės S. K. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais teiginiais, kad 2004 m. balandžio mėnesį atsakovui išvykus dirbti į Airiją ir nepranešus apie prisiimtus skolinius įsipareigojimus, ieškovę ištiko šių atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo neigiamos pasekmės bei nepatogumai: buto, piniginių lėšų bei darbo užmokesčio areštas, iš teismo, antstolio, banko, lizingo bei kitų bendrovių atsiųsti pranešimai apie atsakovo prisiimtų prievolių nevykdymą. Tik tuomet ieškovė sužinojo, kad atsakovas D. K. buvo sudaręs ne vieną vartojimo, lizingo sandorį, tačiau jų neįvykdęs išvyko iš Lietuvos, vienok ieškovė S.K. tikėdamasi gyventi kartu šeimoje ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad D. K. įsipareigojimai kreditoriams būtų įvykdyti. Tokios ieškovės S. K. išdėstytos aplinkybės nebuvo paneigtos, yra įrodytos bylos rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 18-19, 24-29, 61-75).
Esant tokioms aplinkybėms bei įrodymams teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo D. K. kaltės, nes apeliantas D. K. pažeidė savo, kaip sutuoktinio, savitarpio pagarbos, moralinės paramos pareigas, buvo neištikimas (LR CK 3.60 str., LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
II. Dėl apeliaciniame skunde apelianto D. K. nurodytų teiginių, kad paskolų sutartys buvo sudarytos šeimos poreikiams tenkinti.
Apeliantas D. K. apeliaciniame skunde teigia, kad visos teismui į bylą pateiktos paskolos sutartys buvo sudarytos jo vardu šeimos poreikiams tenkinti dėl jo žymiai didesnių gautų pajamų iki 2004 m., nes buvo įgytas gyvenamasis būstas, baldai, kompiuteris, du automobiliai, daromi remontai, t. y. kai jo ir ieškovės santykiai buvo geri.
1. Iš sutarties Nr. 0450018020290/08 nustatyta, kad 2000-07-19 AB Vilniaus banko Klaipėdos filialas S. Kruminienei suteikė 11 700 JAV dolerių lengvatinę ilgalaikę 10 metų paskolą gyvenamajam būstui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti (t. 1, b. l. 30-33).
2. Iš išperkamosios nuomos sutarties Nr. L-VLF-B1-01-1107 nustatyta, kad atsakovas D.K. sudarė sutartį su UAB „Parex lizingas“ ir išperkamosios nuomos pagrindu 2001-07-13 įsigijo 2 958,68 Lt vertės baldų komplektą “Viltė“, 2001-12-09 ieškovė S. K. pagal kitą išperkamosios nuomos sutartį Nr. LDU 1120901p su UAB „Snoro lizingas“ už 1 000 Lt įsigijo penkių dalių sekciją „Le mode“, o 2002-01-30 AB banko „Hansa-LTB“ Klaipėdos skyrius atsakovui D. K. iki 2004-01-29 suteikė 10 000 Lt vartojimo kreditą (t. 2, b. l. 100-110).
3. Iš išperkamosios nuomos sutarties Nr. 20876142 nustatyta, kad 2002-08-23 atsakovas už 1 150 Lt įsigijo dujinę įrangą, už kurią turėjo sumokėti iki 2003-08-23. Iš pareiškimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui matyti, kad pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį D. K. iki galo neatsiskaitė, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004-11-22 išdavė įsakymą dėl 867,54 Lt skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų iš D. K. išieškojimo (t. 1, b. l. 24-25, t. 2, b. l. 48-49).
4. Iš kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko nustatyta, kad 2003-04-23 pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 0450318050222 AB Vilniaus bankas atsakovui D. K. suteikė 5 500 Lt kreditą su 11 proc. dydžio palūkanomis (t. 2, b. l. 82-83).
5. Iš pareiškimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui nustatyta, kad 2003-08-20 D. K. paskolino D. B. iki 2003-11-20 4 500 Lt (t. 2, b. l. 84).
6. Iš antstolio A. Zenkevičiaus 2004-06-13 patvarkymo Nr. 0017/04/00125 dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą nustatyta, kad atsakovas buvo skolingas UAB „Snoro lizingas“ 7 358,75 Lt pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-17 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L-2-8036 (t. 2, b. l. 47).
7. Iš įspėjimo matyti, kad 2004-06-29 atsakovas D. K. buvo skolingas 691,74 Lt už UAB „Tele 2 mobile“ paslaugas, 2004-07-26 kvitu UAB „Tele-2“ sumokėta 709,74 Lt (t. 1, b. l. 26-27, t. 2, b. l. 65).
8. Iš 2005-11-29 pranešimo nustatyta, kad D. K. pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. LTT 20612059 buvo skolingas 650 Lt UAB „Draudimo kompanijai Neris“ už pirktą automagnetolą (t. 1, b. l. 75).
9. Iš 2004-11-10 pranešimo nustatyta, kad D. K. pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20981162 nesilaikė mokėjimo grafiko, Ūkio banko lizingui įsiskolino 2 843,03 Lt, todėl buvo priskaičiuota 642,27 Lt delspinigių, iš viso 3 485,30 Lt (t. 2, b. l. 51).
10. Iš kvitų, mokėjimo nurodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-08-26 iki 2005-07-04 ieškovė S. K. padengė pagal paskolą Nr.045031850222 atsakovo D. K. nesugrąžintą 3 603,17 Lt sumos paskolos dalį (t. 1, b. l. 67-74).
Esant tokiems aukščiau išvardytiems įrodymams teisėjų kolegija sutinka su apelianto D.K. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad teismui į bylą pateiktos išperkamosios nuomos, vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos iki 2004 m., t.y. tuo metu, kai šalių tarpusavio santykiai buvo geri, sutuoktiniai įvykdė išperkamosios nuomos sutartimis bei vartojimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus (t. 2, b. l. 100-110). Ieškovė pirmosios instancijos teismui pripažino, kad jai buvo žinoma apie atsakovui D. K. suteiktą vartojimo kreditą, kad šis kreditas sugrąžintas.
Įvertinusi tiek ieškovės S. K., tiek atsakovo D. K. anksčiau nurodytas sudarytas lengvatinės paskolos gyvenamajam būstui pirkti, išperkamosios nuomos, vartojimo kredito sutartis, teisėjų kolegija mano, kad abi šalys, neturėdamos pakankamai savų lėšų, visas šias sutartis sudarė, turėdamos tikslą turėti nuosavą būstą, jį tinkamai įrengti, apstatyti baldais, sumažinti automobilio eksploatavimo išlaidas ir kt., tačiau turėjo ir privalėjo numatyti per didelę prisiimtų įsipareigojimų riziką. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad atsakovas D. K. į bylą pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis prisiėmė prievoles šeimos poreikiams patenkinti, išskyrus pagal 2003-08-20 paskolos sutartį D. B. paskolintus 5 000 Lt (t. 2, b. l. 84), todėl nesutinka tiek su ieškovės S. K. atsiliepine į apeliacinį skundą nurodytu teiginiu, kad visos prievolės yra apelianto D. K. asmeninės prievolės, dėl kurių įvykdymo sumažėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tiek su bylą nagrinėjusio teismo sprendime padaryta išvada, jog atsakovas tokių įrodymų nepateikė, nes pagal LR CK 3.92 str. 3 d. preziumuojama, jog sutuoktinis sandorius sudaro su kito sutuoktinio sutikimu. Šios bylos atveju ieškovė S. K. neįrodė, kad atsakovo skolos buvo asmeninės, nes pagal anksčiau nutartyje minėtus rašytinius įrodymus abiejų šalių vardu iki 2004 m. būstui, jo apstatymui ir kitiems šalių poreikiams tenkinti buvo pasiskolinta 79 712,34 Lt (46 800 Lt + 2 958,68 Lt + 1 000 Lt + 10 000 Lt + 1 150 Lt + 7 358,75 Lt + 5 500 Lt + 691,74 Lt + 650 Lt + 3 603, 17 Lt).
Pirmosios instancijos teismui S. K. patvirtino, kad su atsakovu buvo susitarę dėl kreditų mokėjimo tvarkos, t.y. atsakovas dengdavo kreditus, o ji mokėdavo palūkanas bei mokesčius už komunalines paslaugas, kad atsakovas per banką į jos sąskaitą pervesdavo po 107 JAV dolerius kreditui už butą dengti, kad baldus pirko abu lizingo būdu (t. 2, b. l. 32-33). Dėl to pagal vienų atsakovo vardu sudarytų kredito bei išperkamosios nuomos sutarčių bei pagal šias sutartis jo prisiimtų įsipareigojimų pripažinimas kaip skirtų šeimos poreikiams tenkinti, o kitų prisiimtų įsipareigojimų pripažinimas tik atsakovo asmeniniais įsipareigojimais, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams (LR CK 1.5 str.). Atsakovo D. K. iš Airijos per „Western union money transfer“ įmonę išsiųstos piniginės lėšos patvirtina, kad atsakovas nevengė vykdyti santuokos metu su ieškove prisiimtų įsipareigojimų, nes nuo 2004-06-18 iki 2005-11-26 atsiuntė S. K. 2 620 eurų (t. 1, b. l. 103-114a). Be to, apelianto teigimu, ieškovei S. K. jis iš viso atsiuntė apie 6 000 eurų. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad kreditoriniai įsiskolinimai yra padengti, nors minėtą įsiskolinimą padengė atsakovas iš savo gauto atlyginimo, tačiau šalims dar nenutraukus santuokos, t.y. iš bendrų santuokinių lėšų.
III. Dėl atsakovo D. K. apeliaciniame skunde nurodytų teiginių bei argumenų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo.
Patikslintame ieškinyje ieškovė S. K. nurodė, kad santuokos su atsakovu D.K. metu 2000-07-26 nusipirko 58 000 Lt vertės dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas už AB Vilniaus banko suteiktą 11 700 JAV dolerių (46 800 Lt) kreditą gyvenamajam būstui pirkti, 6 200 Lt bendras lėšas ir ieškovės motinos 5 000 Lt dovanotus pinigus. Taip pat santuokos metu nusipirko: 9 500 Lt vidutinės rinkos vertės automobilį „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m. laidos, 9 500 Lt vidutinės rinkos vertės automobilį „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)1994 m. laidos. Atsakovas D. K., gyvendamas Airijoje 2005-03-09 įsteigė individualią įmonę „C.A.R.S. Celbridge auto repair specialists“, ieškovė neturi duomenų apie šios įmonės turtą bei pajamas. S. K. teismo prašė padalyti santuokos metu įgytą šį turtą ir jai pripažinti nuosavybės teisę į 2 kambarių, 45,41 kv. m dydžio butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė pradėjus santuokos nutraukimo bylą buvo 117 000 Lt, du automobilius „Ford Probe“, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 19 000 Lt, bei D.K. vardu įregistruotą individualią įmonę „C.A.R.S. Celbridge auto repair specialists“ pripažinti atsakovo D.K. asmenine nuosavybe (t. 2, b. l. 36-41).
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė S. K. bei D. K. santuokos metu įgytą turtą, t.y. nekilnojamąjį turtą: 75 200 Lt vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą S. K. vardu (t. l, b. l. 18-19), 20 000 Lt vertės du automobilius „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotus D. K. vardu (t. l, b. l. 14, t. 2, b. l. 9) ir D. K. vardu 2005-03-09 įregistruotą individualią įmonę „C.A.R.S. Celbridge auto repair specialists“ (t. 2, b. l. 112), atsakovui nepateikus duomenų apie įmonės turtą bei gaunamas pajamas (LR CK 3.88 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto D. K. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ginčo buto vertę, teismo sprendime nurodęs jo vertę 75 000 Lt, nes toks teismo nurodymas iš esmės prieštarauja ieškovės S. K. patikslintame ieškinyje nurodytai ginčo buto vertei-117 000 Lt - pradėjus santuokos nutraukimo bylą (t. 2, b. l. 36-41), ir į bylą pateiktai UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertės ataskaitai (t. 2, b. l. 70-78). Apelianto D. K. teigimu, santuokos metu įgyto dalijamo buto vertė pagal LR CK 3.119 str. nuostatas turėjo būti nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, ir šiam teiginiui pagrįsti į bylą pateikė 2007-04-18 VĮ Registų centro Klaipėdos filialo informacinį pranešimą, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 149 254 Lt (t. 2, b. l. 11). Iš UAB korporacijos „Matininkai“ buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ataskaitos bei pažymos matyti, kad šio buto vertė buvo nustatyta 2005 m. lapkričio mėnesį-117 000 Lt-121 000 Lt, t.y. jau pasibaigus šalių bendrajai jungtinei nuosavybei. Remdamasi minima turto vertinimo ataskaita bei pažyma teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalijamo ginčo buto rinkos vertė yra 117 000 Lt, nes ginčo butas yra 1968 m. pastatyto namo penktajame aukšte, jo rinkos vertė nustatyta pagal lyginamosios vertės metodą.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto D. K. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė dalijamų automobilių rinkos vertę, nes teismo sprendime nurodė, jog abiejų automobilių rinkos vertė yra 20 000 Lt. Apelianto teigimu, automobilių vertė yra po 6 600 Lt, nes tokią automobilių rinkos vertę nustatė UAB „Pajūrio Autorika“. Į bylą tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė tos pačios UAB „Pajūrio Autorika“ pažymas apie automobilio „Ford Probe“, pagaminto 1994 m. orientacines vidutines rinkos kainas, tačiau skirtingais laikotarpiais (t. 1, b. l. 152-155, t. 2, b. l. 54). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2004 m. balandžio mėnesio šalys kartu nebegyvena, šiais automobiliais Airijoje naudojasi atsakovas D.K., juose iš bendrų santuokinių lėšų įmontuota dujinė įranga, automagnetola, todėl nustatant jų vertę remtinasi S. K. pateikta UAB „Pajūrio Autorika“ pažyma. Iš šios pažymos nustatyta, kad automobilio „Ford Probe“, pagaminto 1994 m., vidutinė rinkos vertė 2004 m. balandžio mėnesį buvo 9 500 Lt (t. 2, b. l. 54). Iš patikslinto ieškinio matyti, kad S.K. prašė teismo padalyti du santuokos metu įgytus automobilius „Ford Probe“ ir nurodė, kad jų abiejų rinkos vertė yra 19 000 Lt (t. 2, b. l. 38), todėl pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė, kad šių automobilių vertė yra 20 000 Lt.
Nutartyje minėta, kad 2005-03-09 atsakovas D. K. Airijoje, Kildarės grafystėje, Celebridge, įregistravo individualią įmonę „C.A.R.S. „Celebridge auto repair specialists“ (t. 2, b. l. 112). Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 4 p. nuostatas įmonė ir iš jos veiklos ar kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šios bylos atveju atsakovas įsteigė automobilių remonto įmonę kitoje valstybėje, faktiškai nebegyvendamas santuokoje su ieškove, tačiau nenutraukęs su ja santuokos, todėl jo gautos iš individualios įmonės veiklos pajamos galėtų būti pripažintos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalytos. Tačiau iš apelianto pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad jo individuali įmonė dirba nuostolingai, nuomojasi patalpas, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti tokių pateiktų įrodymų patikimumu (t. 2, b. l. 164-167), nes atsakovas tik daugiau nei dvejus metus užsiima automobilų remontu, jo individualiai įmonei funkcionuoti reikalingos patalpos, įrengimai ir kitos priemonės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai individualią įmonę priteisė atsakovui D. K., tačiau sprendime padarė nepagrįstą prielaidą apie šios įmonės turimą pelną bei gaunamas pajamas, kurias galima žymiai sumažinti nustatant nelygias sutuoktinių turto dalis.
Esant tokiems įrodymams teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys santuokos metu įgijo šį dalytiną turtą: 117 000 Lt vertės ginčo butą ir 19 000 Lt vertės du automobilius, atsakovo vardu įregistruotą indidualią įmonę, dirbančią nuostolingai ir neturinčią dalintinų pajamų bei turto, iš viso turto už 136 000 Lt, todėl kiekvienai šaliai atitinkamai tektų turto už 68 000 Lt pinigine išraiška.
Nutartyje jau buvo minėta, kad 2000-07-19 pagal sutartį Nr. 0450018020290/08 AB Vilniaus banko Klaipėdos filialas S. K. suteikė 11 700 JAV dolerių (46 800 Lt) lengvatinę ilgalaikę 10 metų paskolą gyvenamajam būstui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti (t. 1, b. l. 30-33). Iš pažymos nustatyta, kad nuo 2001 m. balandžio mėnesio iki 2004 m. kovo mėsesio D. K. buvo išmokėtas 67 689,87 Lt darbo užmokestis, atskaičiavus privalomuosius mokėjimus (t. 1, b. l. 150-151). Iš paskolos ir palūkanų mokėjimo grafiko matyti, kad skolininkei S.K. pagal paskolos sutarties Nr. 0450018020290/08 nuostatas nuo 2000 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m liepos mėnesio buvo nustatyta konkreti paskolos-107,34 JAV dolerių–grąžinimo suma ir nuo 50,58 JAV dolerių mažėjanti palūkanų suma per „Visa Electron“ kortelės sąskaitą Nr. 4797 0971 6054 3992 (t. 2, b. l. 52). Į bylą pateikti grynųjų pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nuo 2001-10-30 iki 2003-09-01 atsakovas D. K. ieškovės S. K. sąskaitą Nr. 4797 0971 6054 3992 papildė 7 455 Lt (t. l, b. 156-174). Pažyma patvirtina, kad 2006-01-01 pagal 2000-07-19 kredito sutartį negrąžinto kredito likutis sudarė 6 010,98 JAV dolerių arba 17 816,54 Lt (t. 1, b. l. 145).
Apeliaciniu skundu apeliantas D. K. prašo patenkinti jo patikslintą priešieškinį, t.y. padalyti ginčo butą ir jam pripažinti nuosavybės teises į 71 062 Lt vertės 44/100 šio buto dalis bei paskirti naudotis 12,38 kv. m dydžio patalpą, žymimą indeksu 28-5, o bendro naudojimo patalpas palikti naudotis su ieškove bendrai. Bylą nagrinėjęs teismas, remdamasis ieškovės S. K. nurodytais argumentais, kad atsakovas D. K. ginčo bute negyvena, į Lietuvą grįžti neketina, išvykęs butu nesirūpino, visą ginčo butą natūra priteisė ieškovei S. K.. Nors šalių santuokos metu įgytą butą yra galimybė padalyti (t. 2, b. l. 21-27), tačiau teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko tokį turto padalijimo būdą, atsižvelgęs į šias svarbias bylos aplinkybes: atsakovas D. K. nuo 2004 m. balandžio mėnesio ginčo bute nebegyvena, turi nuolatinę darbo bei gyvenamąją vietą Airijoje, turi kitą moterį, su kuria susilaukė dukros, ieškovės S. K. ir jos mažamečio sūnaus A., gim (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra ginčo butas, todėl jai labiau reikalingas visas ginčo butas (t. 2, b.l, 191), ji padengė bankui 17 816,54 Lt kreditą (LR CK 3.127 str. 3 d.). Nutartyje jau buvo minėta, kad ginčo buto rinkos vertė yra 117 000 Lt, todėl apelianto prašoma jam pripažinti nuosavybės teisėmis 44/100 ginčo buto dalies vertė yra 51 480 Lt, nors realiai santuokos metu už butą šalys padengė 13 655 Lt (6 200 Lt + 7 455 Lt (t. 1, b. l. 156-174) kreditą, t. y. po 6 827, 50 Lt, todėl atsakovas padengė nedidelę kredito dalį, nes, kaip jau anksčiau nutartyje buvo minėta, atsakovo iš Airijos atsiųsti 2 620 eurų buvo panaudoti kitiems bendriems kreditams dengti (t. 1, b.l. 103a-114a).
Apelianto D. K. teigimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, leidžiantys pagal LR CK 3.123 str. 4 d. nuostatas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apelianto teiginiu, nes pagal sprendime padarytus apskaičiavimus, minimas teismas priteisė S. K. 75 000 Lt vertės butą natūra, o atsakovui D. K. individualią įmonę bei 20 000 Lt vertės du automobilius, išminusavęs iš ieškovei priteistino buto vertės 8 908,27 Lt (75 000 Lt - 8 908,27 Lt = 66 291,73 Lt), taip pat išminusavo atsakovui priteistinų automobilių vertę ir nurodė, kad atsakovui lieka 46 291,77 Lt.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl atsižvelgus į šalių derybas dėl atsakovui išmokėtinos kompensacijos dydžio už ieškovei priteistiną butą natūra, atsižvelgus į ginčo buto rinkos vertės padidėjimą, atsakovo padengto nedidelę kredito dalį, iš ieškovės atsakovui priteistina 25 000 Lt piniginės kompensacijos, iš dalies tenkinant šią atsakovo apeliacinio skundo dalį ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria padalytas santuokos metu įgytas ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), patikslinant ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto turto vertes (LR CPK 326 str. l d. 3 p).
Patenkinus iš dalies atsakovo D. K. apeliacinį skundą jam iš S. K. priteistina 750 Lt sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinio padavimą ir 500 Lt išlaidų už apeliacinio skundo padavimą (t. 2, b.l. 6, 171) (LR CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimo dalį, kuria padalytas santuokos metu įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), pakeisti. Priteisti iš S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 25 000 Lt piniginės kompensacijos už priteistą didesnę turto dalį natūra, 750 Lt sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinio padavimą ir 500 Lt išlaidų už apeliacinio skundo padavimą.
2. Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimo dalis, kuriomis padalytas santuokos metu įgytas turtas ir nustatyti, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 117 000 Lt, automobilio „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 9 500 Lt ir automobilio „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 9 500 Lt.
3. Kitas šio sprendimo dalis palikti nepakeistas.