Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nukentėjusiajam V. B., liudytojoms M. L. ir R. Č., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2016 m. sausio 1 d., apie 07.05 val., Vilniuje, Girulių g. 20, vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovinį automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Šiais veiksmais R. B. pažeidė KET 9, 101, 222 punktus ir taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administarcinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. teismo posėdyje nurodė, kad pripažįsta kaltę, bet nepasitraukė, o nepajuto smūgio. Tai įvyko naujųjų metų rytą, pabuvęs pas draugę, nevartojęs alkoholio, važiavo kartu su M. L. ir R. Č., jas pavežė, o pats – į darbą, buvo labai tamsu, visur fejerverkai, niekas nesigirdėjo, Girulių gatvėje važiavo atbuline eiga ir neįsitikinęs, kad yra saugu, įvažiavo į „Mercedes“ ir išvažiavo. Nurodo, kad nepajautė smūgio. Nebuvo išlipęs iš automobilio. Jam atrodo, kad gal snigo, sniego ant gatvės buvo. Maždaug po savaitės jam tas žmogus (nukentėjusysis), kuriam priklauso „Mercedes“, nuėjęs pas jo draugę ir pasiėmęs telefono numerį, skambino, bendravo su juo. Po to nurodė, kad neprisimena, kas kam skambino, gal ir jis tam žmogui. Kaip apie jį sužinojo – nežino, gal per kameras ką matė. Po to jam paskambino iš policijos komisariato. Kad jo automobilis buvo apgadintas: bamberis galinis ir galinis žibintas, pamatė kitą dieną, bet galvojo, kad gal pas jį kas kieme apgadino, nekreipė dėmesio. Dalyvavo automobilių sugretinime policijoje, matė, kad pas nukentėjusįjį yra įbrėžimas, ir pas jį. Bet jis nepergyveno, nes nestiprus tas įbrėžimas. Nukentėjusysis čia iškėlė problemą ir nori ją perdažyti. Nurodo, kad yra kaltas, kad įvažiavo, bet nebėgo iš įvykio vietos, tiesiog to nepajautė. Administarcinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad teismo posėdžiuose peržiūrėtuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuotas jis, jo vairuojamas automobilis. Nurodė, kad privažiavus šlagbaumą, jis buvo uždarytas, niekas negalėjo atidaryti, važiavo atbuline eiga, tačiau susidūrimo su mikroautobusu nejautė.

Nukentėjusysis V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai neprisimena, kurią sausio mėnesio dieną, gal po dviejų dienų nuo Naujųjų metų, pamatė, jog apgadintas jo automobilis, stovėjęs prie Girulių g. 20, Vilniuje, – kairės vairuotojo pusės šonas, apatinė dalis, apklausė žmonės, tačiau niekas nieko nematė, pranešė policijai, vienas kaimynas sakė, kad kažkas čia labai važinėjo, net tuja nulaužta, todėl pradėjo atsukinėti vaizdo filmavimo kamerų įrašus ir ieškoti, pamatė, kaip asmuo važinėjo, iš trečio karto bandydamas išvažiuoti, kliudė automobilį. Vaizdo įrašus žiūrėjo gal keturias dienas pats, kaimynas padėjo, po to peržiūrint pamatė, kad gretimoj laiptinėj pas kaimynus buvo svečių, pas žentą, t. y. pas ką buvo atvažiavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris sužinojo, kad jo ieško ir susisiekė. Kai skambino – bandė tartis, klausė, kodėl iš įvykio vietos pasišalino, kodėl kitą dieną nepaskambino. Jis aiškino, kad nepajautė. Nukentėjusiojo nuomone, toks chuliganiškas važiavimas per bordiūrą, griovį, siaubingas, kaip galėjo nejausti. Sakė, kad kompensuos, bet po to neturėjo iš ko, prasidėjo tyrimas, jis parašė vekselį, kuris negalioja. Pasirašė jau po policijos, policijoje sakė, kad galima gražiuoju susitarti, tačiau po to jam nukentėjusysis skambino, nurodė, kad pinigų neturi, turėjo susimokėti iki birželio 1 d., sumokėjo 90 Eur. Į draudimą nesikreipė, automobilį suremontavo. Buvo pas tyrėją, kuri nufotografavo jo automobilio pažeidimus ir sulygino.

Liudytoja R. Č. teismo posėdyje parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos draugas, šventė Naujuosius metus pas draugę Perkūnkiemyje, tikslaus adreso nežino, paryčiais, tiksliai nežino kada, ji su drauge M. norėjo namo ir sužinojo, kad R. važiuoja, gali pakeliui pavežti. Dėl to, kad buvo atsitrenkta į kitą mašiną, nieko nežino. Buvo išgėrusi gal taurę šampano. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuoja Audi, sėdėjo gale, automobilis buvo priparkuotas prie laiptinės, išvažiavo priekiu, nieko negirdėjo, oro sąlygų neprisimena. Šlagbaumą matė, administarcinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apvažiavo jį aplink, judėjo ir atgal, nieko negirdėjo.

Liudytoja M. L. teismo posėdyje nurodė, kad yra administarcinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugė, šių metų sausio 1 d. naujuosius metus šventė pas draugę Perkūnkiemyje, paryčiais norėjo vykti namo, taip pat ir jos draugė R., R. važiavo kažkur ir sutiko pakeliui pavežti. Išvažiuojant ji nei automobilio, į kurį buvo atsitrenkta pastebėjo, nei girdėjo ką nors, buvo išgėrusi vyno. R. automobilis buvo pastatytas netoli laiptinės, išvažiavo priekiu, snigo, ji sėdėjo priekyje, muzikos grotuvas buvo negarsiai įjungtas. Nieko daugiau neprisimena, nes buvo seniai. Išvažiuojant iš kiemo buvo uždarytas šlagbaumas, jį apvažiavo.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas prie bylos pridėtas kompaktinis diskas (b. l. 32). Atidarius minėtame kompaktiniame diske esantį aplanką AV2-71-22 matyti, kad jame yra įrašyti aštuoni vaizdo įrašai ir penkios foto nuotraukos. Foto nuotraukose Nr. vid1.jpg, vid2.jpg, vid3.jpg, vid4.jpg, vid5.jpg, taip pat pirmajame ir antrajame vaizdo įrašuose, pavadintuose G_20_1_laipt._link_12_namo_2015-12-31_20_15-2015-12-31_20_40 ir G_20_1_laipt._link_12_namo_2015-12-31_20_35-2015-12-31_22_35, užfiksuota, kaip į namo Girulių 20(1) laiptinę 2015 m. gruodžio 31 d., apie 20.36-20.37 val. atvyksta asmenys, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B., nuotraukoje Nr. vid5.jpg užfiksuotas automobilis Audi. Vaizdo įraše, pavadintuose G_20_1_laipt._link_12_namo_2016-01-01_06_55-2016-01-01_07_05, matyti, kaip 2016 m. sausio 1 d., apie 06.57 val. iš laiptinės išeina R. B., įsėda į prie laiptinės priparkuotą automobilį Audi, apie 06.59 val. išeina dvi merginos, įsėda į tą patį automobilį. Vaizdo įraše, pavadintame G_20_1_laipt._link_12_namo_2016-01-01_07_00-2016-01-01_07_05 matyti, kaip 2016 m. sausio 1 d. 07.03 val. automobilis Audi pajuda iš parkavimo vietos prie namo. Vaizdo įraše, pavadintame G_20_mūsų_2016-01-01_07_00-2016-07-1-01_07_05, darytame nuo Girulių 20 namo 2 laiptinės, matyti, kaip laikotarpiu nuo 07.03.45 iki 07.03.56 val. karėje ekrano pusėje keliu pravažiuoja automobilis įjungtomis lempomis. Vaizdo įraše, pavadintame Šlagbauams_nuo_G10_2016-01-01_07_05-2016-01-01_07_59 matyti, kaip 2016 m. sausio 1 d. 07.05.01 val. automobilis įjungtomis šviesomis, priešais uždarytą šlagbaumą, atbuline eiga nuo kalniuko juda žemyn, 07.05.10 val. atsiremia į mikroautobuso, priparkuoto šonu, vairuotojo (kairės) pusės apatinę dalį, sustoja, po to bando užvažiuoti į kalniuką, aplenkdamas šlagbaumą, tačiau nepavykus, dar kartą juda atbuline eiga žemyn, pavažiuoja tiesiai keliu atbuline eiga ir apie 07.05.50 val. įvažiuoja į kalniuką, aplenkdamas uždarytą šlagbaumą, nuvažiuoja (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) punkte numatytos eismo įvykio dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Tokiu atveju su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016 ir kt.).

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo R. B. paaiškinime nurodė, jog 2016 m. sausio 1 d. jis, vairuodamas automobilį, atsitrenkė į mikroautobusą ir iš įvykio vietos išvažiavo, nes labai skubėjo; labai gailisi dėl savo poelgio, pradėjo nukentėjusiajam mokėti žalą; jis buvo neseniai nusipirkęs automobilį, pradėjo jį tvarkyti, tuo pačiu poliravo ir galinį bamperį (b. l. 29). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. nurodė, kad naujųjų metų rytą važiavo namo iš draugės buto, esančio Girulių gatvėje, buvo labai tamsu, visur fejerverkai, niekas nesigirdėjo, Girulių gatvėje važiavo atbuline eiga ir neįsitikinęs, kad yra saugu, įvažiavo į „Mercedes“ ir išvažiavo, nes nejautė kontakto su kitu automobiliu, kitą dieną pamatė savo automobilio apgadinimus, tačiau į juos nekreipė dėmesio, taip pat patvirtino, kad po to bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, tačiau jiems galutinai susitarti dėl žalos atlyginimo nepavyko. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai nėra itin nuoseklūs ir neatitinka kitų bylos duomenų. Pirmiausia, R. B. savo 2016 m. birželio 30 d. paaiškinime nurodė, kad iš įvykio vietos pasišalino nes skubėjo, teismo posėdžio metu teigė nejautęs kontakto, nes buvo tamsu, šaudė fejerverkai. Tokios aplinkybės nepatvirtina kiti bylos duomenys. Pirmiausia prie bylos pridėtame Vaizdo įraše, pavadintame Šlagbauams_nuo_G10_2016-01-01_07_05-2016-01-01_07_59 matyti, kaip 2016 m. sausio 1 d. 07.05.01 val. automobilis įjungtomis šviesomis, priešais uždarytą šlagbaumą, atbuline eiga nuo kalniuko juda žemyn, 07.05.10 val. atsiremia į mikroautobuso, priparkuoto šonu, vairuotojo (kairės) pusės apatinę dalį, sustoja, po to bando užvažiuoti į kalniuką, aplenkdamas šlagbaumą, tačiau nepavykus, dar kartą juda atbuline eiga žemyn, pavažiuoja tiesiai keliu atbuline eiga ir apie 07.05.50 val. įvažiuoja į kalniuką, aplenkdamas uždarytą šlagbaumą, nuvažiuoja (b. l. 32). Kaip matyti iš vaizdo įrašo, tuo metu jokių fejerverkų, šviesų aplink nematyti. Teismo posėdžio metu liudytojos M. L. ir R. Č. taip pat nenurodė tokių aplinkybių dėl didelio triukšmo, liudytoja M. L. nurodė, kad net muzika automobilyje grojo negarsiai. Taigi, tam tikrų garsinių trukdžių, dėl kurių, kaip nurodo R. B., galėjo nejausti kontakto su kitu automobiliu, važiuojant atbuline eiga, bylos duomenimis nenustatyta. Be to liudytojos M. L. ir R. Č. nurodė vartojusios alkoholio švęsdamos Naujuosius metu, todėl, teismo vertinimu, jų parodymai, jog važiuojant su R. B. nieko negirdėjo, vertintini kritiškai. M. L. nurodė, kad daug laiko praėjo gerai neprisimena, be to abi liudytojos yra administarcinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugės.

Nukentėjusysis V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad po Naujųjų metų, pamatė, jog apgadintas jo automobilis, stovėjęs prie Girulių g. 20, Vilniuje, – kairės vairuotojo pusės šonas, apatinė dalis, apklausė žmonės, tačiau niekas nieko nematė, pranešė policijai, vienas kaimynas sakė, kad kažkas čia labai važinėjo, net tuja nulaužta, todėl pradėjo atsukinėti vaizdo filmavimo kamerų įrašus ir ieškoti, pamatė, kaip asmuo važinėjo, iš trečio karto bandydamas išvažiuoti, kliudė automobilį. Nukentėjusiojo nuomone, toks chuliganiškas važiavimas per bordiūrą, griovį, žalią zoną, buvo, viską tikrai turėjo jausti. Nukentėjusiojo V. B. paaiškinime (b. l. 11, 20), nurodytos iš esmės tapačios aplinkybės, kad 2016 m. gruodžio 30 d., apie 14 val., automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko Girulių g. 20. 2016 m. sausio 5 d. ant automobilio pastebėjo įlenkimą iš vairuotojo pusės; liudininkų nėra, kiemas stebimas, kaimynas pasakojo, kad 2016 m. sausio 1 d. nieko nematė, o sausio 2 d. pamatė išlaužytą tują ir išvažinėtą vietą netoli apgadinto automobilio; peržiūrėjo vaizdo kameras, matė, kad kitas automobilis kliudė automobilio „Mercedes Benz“ šoną sausio 1 d., 07.04 val.; sužinojo, pas ką buvo atvažiavęs kaltininkas; jam skambino kaltininkas, siūlė atlyginti žalą, buvo atvažiavęs, apžiūrėjo apgadinimus, pasiūlė atsiimti pareiškimą; paaiškinus, kad pareiškimo atsiimti negalima, jis nebeatsakinėjo į skambučius.

Pagal Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolą (b. l. 24), matyti, kad buvo atlikta automobilių „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nustatyta, kad automobiliui „Mercedes Benz Sprinter“ nubrozdintas šonas iš kairės pusės, aukštis – 0,40 – 0,86 m, automobiliui „Audi A6 Avant“ skilęs galinis žibintas, aukštis 075 – 0,86 m, nubrozdintas galinis kairės pusės sparnas, aukštis 0,91 – 0,92 m, poliruotas galinis bamperis; įvertinus automobilio „Audi A6 Avant“ galinio bamperio išsikišimą padaryta išvada, kad apgadinimai ant automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Audi A6 Avant“. Byloje esančioje fotolentelėje (b. l. 25-27) užfiksuoti automobilių apgadinimai. Nurodyti automobilių pažeidimai yra pakankamai akivaizdūs, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobiliui buvo sudužęs galinis žibintas, o nukentėjusiojo automobilio kairės pusės šonas pažeistas taip pat gana akivaizdžiai, matyti ne tik dažų nubrozdinimas, tačiau ir įlenkimas.

Dėl to, įvertinus tiek nukentėjusiojo parodymus, tiek automobiliams padarytos žalos mastą, tiek kontakto pobūdį (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip nustatyta pagal byloje tiesiogiai ištirtą vaizdo įrašą, bandydamas aplenkti uždarytą kiemo šlagbaumą, važinėjo žaliąja kiemo zona, per bortelius, ne vieną kartą bandė pakilti į apsnigtą žalios zonos kalniuką ir taip apvažiuoti šlagbaumą, atbuline eiga manevruodamas kliudė automobilį Mercedes Benz sprinter 216 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to dar pavažiavęs pirmyn bei atgal, pasitiesinęs automobilį galiausiai šlagbaumą apvažiavo žaliąja zona per kalniuką), R. B. vairavimo stilių, nenuoseklius jo paties parodymus, elgesį po eismo įvykio padarymo (matė, kad jo automobilis apgadintas, nesidomėjo kur ir kaip, tačiau bamperį poliravo prieš atvykstant į policiją automobilių sugretinimui, be to, po to, kai sužinojo, kad per vaizdo kamerų įrašus nukentėjusysis susisiekė su asmenimis, pas kuriuos R. B. šventė naujus metu, pats susisiekė su V. B., tarėsi, norėjo, kad atsiimtų pareiškimą, pasirašė skolos raštelius, tačiau žalos jam iki šios dienos neatlygino), konstatuoti, kad R. B. kliudęs nukentėjusiojo V. B. automobilį, nesuvokė padarę KET pažeidimą (nepajautė kontakto), nėra teisinio pagrindo. Paminėtina, kad teismų praktikoje išvados dėl asmens nesuvokimo apie padarytą eismo įvykį daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, pažeidimai nėra tokie nežymus, todėl konstatuotina, kad R. B., pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, taip pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus. Be to, tokie R. B. veiksmai apsunkino pažeidimų tyrimą, tik nukentėjusiajam pačiam peržiūrėjus gyvenamojoje teritorijoje esančių vaizdo kamerų įrašus, juos palyginus, nustačius laiko atžvilgiu, pas ką ir kokie asmenys buvo atvykę, kada išvyko, koks automobilis ir kada kliudė nukentėjusiojo transporto priemonę, buvo nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tyrimas užtruko iš tiesų ilgą laikotarpį.

Taigi, be pirmiau aptartų įrodymų, R. B. kaltę, padarius 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina ir kiti bylos duomenys: R. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos esminės jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. T. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad 2016 m. sausio 6 d., apie 09.02 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Girulių g. 20; atvykus rado automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. B. paaiškino, kad automobilį paliko stovėti 2015 m. gruodžio 30 d. kieme Girulių g. 20, 2016 m. sausio 5 d. vakare pastebėjo, kad jo automobilis yra apgadintas; kiemas yra filmuojamas; eismo įvykio metu apgadintas automobilis, liudininkų nėra, rastos šukės nuo automobilio galinio žibinto (b. l. 7); Eismo įvykio vietos schema (b. l. 9-10), kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Girulių g. 20, Vilnius, ir automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas; V. B. paaiškinimas (b. l. 11, 20), taip pat paties V. B. parodymai teisme; Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės L. O. tarnybinis pranešimas (b. l. 14), kuriame nurodyta, kad tyrimo metu V. B. pranešė, kad eismo įvykyje galimai dalyvavo ir iš jo pasitraukė automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašo patikrinti; Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas (b. l. 24); fotolentelė (b. l. 25-27), kurioje užfiksuoti automobilių pagadinimai.

Visų pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad R. B. vairuodamas automobilį, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovinį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus, todėl jo veikos kvalifikuotinos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas R. B. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, kad dėl R. B. veiksmų pasišalinant iš eismo įvykio vietos, buvo apsunkintas padarytų pažeidimų tyrimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymas, kuris iš esmės pavyko tik dėl V. B. aktyvumo – peržiūrint vaizdo kamerų įrašus ir pačiam aptinkant galimai jo automobilį apgadinusį kitą automobilį, juo važiavusį asmenį; tai, kad žala iki šiol nukentėjusiajam neatlyginta, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pasirašęs ir skolos raštelius (vekselius), kuriuos turėjo apmokėti iki šių metų birželio 1 d., tačiau to nepadarė; į paties R. B. elgesį po įvykio (bylos duomenimis iki automobilių sugretinimo buvo poliravęs automobilio bamperį), administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – R. B. eilę kartų baustas už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybė pripažintina tai, kad jis prisipažįsta apgadinęs kitą automobilį, nurodė, kad gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, R. B. skirtinos baudos, artimos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytam minimumui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laikotarpiui. Teismo vertinimu, tokia nuobauda įgyvendina ATPK 20 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus. Pagrindų taikyti R. B. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) Eur dydžio baudą.

R. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, galutinę nuobaudą R. B. paskirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059257044) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).