Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1147-919/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
1-1147-919/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18245-17-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
K. K.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1147-919/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18245-17-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis,sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,kaltinamajam K. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,laiduotojai D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2017 m. balandžio 16 d. apie 21.05 vai. Kaune, Romainių g. prie namo Nr. 67C, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio (nustatyta 2,38 %o (promilių) etilo alkoholio kraujyje), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

K. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad būdamas išgėręs važiavo dar alkoholio pirkti. Išgėręs nelabai suprato, kad blogai ką daro. Automobilis, su kuriuo jis važiavo, priklauso draugei. Automobilį jis pasiėmė savavališkai, draugė nežinojo, kad jis paima jos automobilį. Gailisi dėl savo tokio poelgio. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą mamos D. K. atsakomybei be užstato.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. K. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2017-04-16 Kauno apskr. VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gautas Kauno apskr. VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būdo vyr. patrulės E. A. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2017-04-16 apie 21.05 val. dirbant kartu su vyr. patruliu T. V., iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Romainių g. 67C, buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu ir alkoholio matuokliu patikrinus automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo K. K., gim. (duomenys neskelbtini), blaivumą, pastarajam nustatytas 2,08 promilių girtumas, (b. l. 1);

- apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Romainių g. 67C, Kaune ir automobilis „Chrysler“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) , fotografuota (b. l. 8-11);

- liudytojo A. Ž. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK KP NVRS vyresniojo specialisto pareigose. 2017-04-16 apie 21 val., ne darbo metu, važiavo į prekybos centrą „Rimi“, adresu Romainių g. 67C, Kaune. Įvažiavus į parduotuvės aikštelę, pamatė priešais jį automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas užvedęs automobilio variklį pavažiavo į priekį ir „užšoko“ ant aikštelės borto. Tokie automobilio „Chrysler“ vairuotojo veiksmai jam sukėlė įtarimą, kad jis vairuoja transporto priemonę būdamas galimai neblaivus. Sėdėjo ir stebėjo iš savo automobilio ką vairuotojas toliau darys. Jo automobiliui niekaip nepavykus nuvažiuoti nuo borto, jis priėjo prie vairuotojo. Vairuotojas prašė, jo pagalbos, patempti jo automobilį. Pamatė, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Todėl jis jam prisistatė, jog yra pareigūnas, parodė pažymėjimą, užgesino automobilio variklį ir ištraukė raktelius. Nedelsiant iškvietė policiją. Atvykus kolegoms, buvo nustatyta automobilio „Chrysler“ vairuotojo tapatybė, paaiškėjo, kad tai K. K.. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, alkotesteris parodė 2, 08 promiles. Tuomet jis paliko K. K. su kolegomis ir vyko toliau asmeniniais reikalais (b. l. 17,18);

- alkotesterio parodymais 2017-04-16 d. 21.01 val. K. K. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 22);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T- A 3744/2017(01), kurioje nurodoma, kad K. K. kraujyje nustatytas mažiausia koncentracija 2, 38 promilės etilo alkoholio (b. l. 30);

- policijos duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė A. N. (b. l. 31);

- įtariamojo K. K. apklausos protokolu, kuriame jis savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2017-04-16 nuo 16 val. buvo svečiuose, vartojo alkoholį, gėrė brendį. Po to, grįžo su drauge A. N. į namus. Draugė nuėjo miegoti, o jis dėl šiuo metu jam nepaaiškinamų priežasčių sugalvojo, jei nežinant pasiimti jos automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoti iki parduotuvės. Jis nuvažiavo iki parduotuvės, kuri yra apie 1 km. nuo jo namų. Parduotuvėje nusipirko išgerti. Po to, apie 21 val. sėdo į automobilį, užsikūrė variklį ir kadangi buvo slidu automobilis „užšoko“ ant bortelio ir pasikabino. Tuomet prie jo priėjo vyriškis, prisistatė ir parodė pažymėjimą. Jis iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams jis neneigė, kad yra išgėręs. Jam buvo patikrintas girtumas, alkotesteris parodė 2,08 promiles. Po to, buvo pristatytas į Kauno klinikinę ligoninę, kur davė kraujo tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Supranta, kad neblaiviam negalima vairuoti automobilio, labai gailisi (b. l. 52-53).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Dėl veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo K. K. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. K. 2017-04-16 apie 21.05 val. vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 % (promilės) etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad K. K. sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas K. K. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo mamos D. K. atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Laiduotoja D. K. prašo atleisti jos sūnų K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta. Kaltinamasis yra jos sūnus, jie kartu gyvena, jų santykiai geri, jie pasikalba, sūnus įsiklauso į jos nuomonę. Dabar stengsis sūnų dar labiau pakontroliuoti. Įvykio metu ji miegojo ir negirdėjo, kad sūnus girtas išvažiavo. Būtų žinojusi, būtų neleidusi sūnui važiuoti. Ji gauna tik 256 eurų pensiją, todėl prašo skirti laidavimą be užstato.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis K. K. pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja D. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis K. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos D. K. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad D. K. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, administracine tvarka nebausta, pensininkė. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, teisiamas pirmą kartą, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamajam skiriama 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka.

Prokurorė prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).

BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui, toks asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis priklauso kaltinamojo draugei A. N., gim. 1986-12-02. Automobilio savininkė nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobiliu daromą nusikaltimą. Kaip nurodė pats kaltinamasis automobilį jis paėmė savavališkai, draugė miegojo ir nežinojo, kad jis ima jos automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso kaltinamojo draugei, kuri nežinojo apie jos automobiliu daromą nusikalstamą veiką, todėl automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. N. ir perduotas pasirašytinai jai saugoti (b. l. 32, 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad K. K. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, byloje nustatyta, kad automobilį vairavo be automobilio savininko leidimo. Įvertinus minėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę bei vadovaujantis proporcingumo principu, netaikytinas konfiskuotino turto – transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimas.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai daryti - automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. N. ir perduotas pasirašytinai jai saugoti (b. l. 32, 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Byloje 2017-04-28 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5241, kurioje nurodyta, kad advokatė Regina Atkočaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą K. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendė:

K. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1147-919/2017 nutraukti.

Paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas).

Išaiškinti K. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai daryti - automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. N. ir perduotas pasirašytinai jai saugoti (b. l. 32, 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš K. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis