- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-1738-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11940-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- notarei Jolantai Rulienei
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal i ieškovo A. J. ieškinį atsakovei notarei Jolantai Rulienei dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų antstolė Sonata Vaicekauskienė, A. J.-U., uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. 2019 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Kauno miesto 6-ojo biuro notarės J. Rulienės 2018 m. rugsėjo 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą (e. b. l. 1-5). Ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarė J. Rulienė 2018 m. rugsėjo 20 d. atliko vykdomąjį įrašą pagal ieškovo 2018 m. balandžio 19 d. išduotą trečiajam asmeniui UAB „Agrokoncernas“ neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame nurodytas ieškovo besąlyginis įsipareigojimas sumokėti 250 000 Eur sumą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Išduodant vekselį buvo nesilaikyta įstatymo imperatyviai vekseliams nustatytos formos, dėl ko notarė privalėjo atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą pagal pateiktą vekselį, kadangi paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Be to, vekselis buvo išduotas didesnei sumai nei yra skola ir vekselis nebuvo pateiktas ieškovui laikantis teisės aktų reikalavimų. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą taikyti trečiojo asmens UAB ‚Agrokoncernas“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdomuosius veiksmus antstolės Sonatos Vaicekauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0114/18/01321 iki įsiteisės teismo sprendimas. Ieškovas nurodė, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi priverstinis išieškojimas šiuo metu yra vykdomas pagal neteisėtai atsakovės išduotą vykdomąjį dokumentą, dėl ko ir pats vykdymo procesas tampa neteisėtu. Išieškoma didelė pinigų suma, todėl yra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi praktikoje pripažįstama, jog atstatymas į pradinę padėtį, esant didelei išieškomai sumai yra pasunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi tenkino ieškovo A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė vykdymą antstolės Sonatos Vaicekauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0114/18/01321, vykdomoje A. J. atžvilgiu pagal notarės J. Rulienės 2018 m. rugsėjo 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą (1 t., e. b. l. 11-12).
3. Teismo konstatavo, kad ieškovas įrodinėja aplinkybę, jog vykdomasis įrašas išduotas neteisėtai, todėl pagal jį pradėti priverstinį išieškojimą nebuvo pagrindo, todėl ieškovui ginčijant vykdomojo įrašo išdavimo pagrindą, tikslinga sustabdyti pradėtą priverstinį išieškojimą. Priešingu atveju, nesustabdžius vykdymo, o antstolei išieškojus lėšas, šioje byloje ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju reikėtų spręsti dėl antstolės išieškotų lėšų grąžinimo. Teismas šiuo atveju įvertina ir tai, kad ieškovo ieškinys atsakovei yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Trečiasis asmuo UAB „Agrokoncernas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t., e. b. l. 34-36). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrindė grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nepateikia duomenų, kokia galimai žala jam gali atsirasti ir kokios konkrečios priežastys pasunkins ar padarys neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodytos sąlygos nepasisakė apskritai, o tik hipotetiškai teigia, kad patenkinus ieškovo ieškinį teismas privalėtų spręsti klausimą dėl antstolės išieškotų lėšų grąžinimo. Nesant konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, nėra pagrindo spręsti, kad pasitvirtina faktinė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
1.2. Vien teismo nurodyta aplinkybė, kad tenkinus ieškinio reikalavimą ir nesustabdžius vykdymo išieškojimo proceso vykdomojoje byloje Nr. 0114/18/01321 teismas privalės spręsti klausimą dėl antstolės išieškotų lėšų grąžinimo, nesudaro pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti šioje byloje. Todėl nors ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovui nepateikus kitokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, susijusių su teismo sprendimo neįvykdymo grėsme, kurie sudarytų pagrindą byloje nustatyti vieną iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
1.3. Trečiasis asmuo nesutikdamas su ieškovo pareikštu ieškiniu ir teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teikia teismui finansinę ataskaitą už finansinius metus, pasibaigusius 2018 m. birželio 30 d., kuri įrodo, kad net jeigu būtų tenkintas ieškovo reikalavimas – laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukeltų teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos. Atitinkamai ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
5. Ieškovo A. J. įgaliotas atstovas advokatas D. Mecelica atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą (1 t., e. b. l. 110-112). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. atskirajame skunde nėra pasisakoma dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi neatsižvelgta į taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį. Šioje byloje trečiasis asmuo neginčija aplinkybės, kad atsakovės Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarės J. Rulienės padarytas vykdomasis įrašas pripažintinas vykdomuoju dokumentu, kuris yra jau pateiktas priverstiniams išieškojimui. Taigi, kyla reali grėsmė, kad gali būti realizuojamas ieškovui priklausantis turtas, kas leidžia padaryti išvadą, jog ieškinį tenkinus, bus apsunkintas realizuotų daiktų sugrąžinimas ieškovui, nes jau yra atliekamai priverstiniai išieškojimo veiksmai, kurie tęstųsi, jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų taikęs laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtu priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Tai reiškia, kad tekinus ieškinys, visi antstolio veiksmai bus laikomi neteisėtais, todėl esant tokiai grėsmei ir turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
2.2. Nors ieškinio reikalavimas nėra laikomas turtiniu, tačiau remiantis vykdomuoju įrašu, buvo padėtas išieškojimas 250 000 Eur sumai. Teisminėje praktikoje tokia išieškojimo suma laikoma didele, kas sudaro savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors šioje byloje ieškovas neginčija išieškojimo dydžio ir tai nėra ginčas tarp jo ir trečiojo asmens, tačiau ateityje ieškovas įrodinės trečiojo asmens nesąžiningumą, jeigu ieškinys būtų tenkintas ir ginčys reikalavimo dydį. Šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip grėsmė, kad ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas.
2.3. Pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėta ir tuo aspektu, kad tarp pareikšto reikalavimo, t.y. pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu, ir išieškojimo sustabdymo yra tiesioginis ryšys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tenkinus ieškinį, ateityje turėtų būti sprendžiamas ir klausimas dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir išieškotų sumų grąžinimo. Taigi, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria trečiajam asmeniui UAB „Agrokoncernas“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo.
8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, garantuoti jo privalomumo principo įgyvendinimą (CPK 18 str.).
9. Trečiasis asmuo UAB „Agrokoncernas“ pirmosios instancijos teismo nutartį jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundžia tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog egzistuoja grėsmė galimai būsimo palankaus teismo sprendimo vykdymui, nes ieškovas A. J. nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmas gali pasireikšti grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui. Pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas – nėra ginčijama.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018). Atsižvelgiant į aukščiau nurodomą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo nurodyti, o pirmosios instancijos teismas, jas taikydamas, privalėjo vertinti galimus nesąžiningus asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmus.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė kokius trečiojo asmens UAB ‚Agrokoncernas“ veiksmus jis vertina kaip nesąžiningus ir dėl to keliančius grėsmę, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju trečiasis asmuo, kurio naudai vykdomas 250 000 Eur dydžio išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą, savanoriškai negrąžintų gautų lėšų ar negalėtų jų grąžinti dėl savo sunkios turtinės padėties ar bandymų paslėpti turtą. Priešingai, trečiasis asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, patvirtinančius jo finansinės padėties stabilumą, t.y. duomenis apie turimo turto vertę, kuri sudaro 196 993 168 Eur, ir duomenis apie tai, kad trečiasis asmuo UAB ‚Agrokoncernas“ 2018 m. spalio 31 d. buvo gavęs 106 064 712 Eur pajamų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis aplinkybe, kad ieškovas ateityje ketina įrodinėti trečiojo asmens nesąžiningumą, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik nustačius asmens nesąžiningumą. Esant šioms aplinkybėms ir byloje nesant kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie trečiojo asmens UAB ‚Agrokoncernas“ nesąžiningumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui dėl nesąžiningų trečiojo asmens veiksmų.
12. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą trečiojo asmens atžvilgiu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos atsižvelgiant į faktines tos bylos (joje kilusio ginčo) aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, suponuojančiais teismo pareigą parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas, išlaikant proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikiant nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678-464/2018). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareikštu ieškiniu ieškovas ginčija tik vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumą, tuo tarpu pats ieškovo išduotas vekselis nėra ginčijamas. Ieškovo prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju riboja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisę priverstine tvarka reikalauti ieškovo prievolės įvykdymo, kurio teisėtumas šiuo metu nėra ginčijamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, nes kol nėra išnagrinėtas ieškovo A. J. ieškinys dėl vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo, trečiojo asmens reikalavimo teisė yra galiojanti bei vykdytina. Todėl ginčo vekselyje nurodytos ieškovo 250 000 Eur mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, juolab ieškovui neįrodžius antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šiam klausimui spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių ir nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis panaikinama, o klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas,).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti antstolei Sonatai Vaicekauskienei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.