- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- I-2607-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02996-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- K. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. D. skundu prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namai), dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Nurodo, jog šiuo laikotarpiu buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo šalta, drėgna, buvo prastas naktinis apšvietimas, veisėsi pelėsis, nuo patalpų sienų byrėjo tinkas, o nuo pastato krito plytos. Pareiškėjo teigimu, nebuvo įrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, nebuvo gesintuvų, neįrengti avariniai išėjimai gaisro atveju, gyvenamojoje patalpoje nepritvirtinti baldai, dėl to kildavo pavojus susižaloti bandant užlipti į antrąjį lovos aukštą. Tvirtina, jog gyvenamosiose patalpose buvo gausu parazitų, tarakonų. Pataisos namuose nėra pakankamai įrengta sanitarinių mazgų, nes keliais tualetais turėjo naudotis 200 nuteistųjų, tinkamai neįrengtos dušinės, grindys slidžios, jose šalta, drėgna, prastas apšvietimas. Nurodo, jog šalia gyvenamųjų patalpų buvo įrengtas rentgeno kabinetas, kuris kenkė jo sveikatai, ir kad Pataisos namuose nebuvo įrengta rūkymo patalpa. Skundą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, depresiją ir kitus nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu bausmę atliko Pataisos namų 3-ame sektoriuje 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, 8 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje, 15 būrio 19 gyvenamojoje patalpoje. Pažymi, jog Pataisos namų būriuose esančiose patalpose miegamų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m., t. y. nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamų vietų įrengimo skaičiaus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko ne mažesnis nei 3,1 kv. m., t. y. teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui.
Nurodo, jog švaros palaikymu gyvenamosiose patalpose privalo rūpintis nuteisėtieji. Nuteistiesiems pagal poreikį išduodamos visos patalpų valymui reikalingos priemonės, tame tarpe ir pelėsio valymui. Teigia, jog Pataisos namai užtikrina tinkamą patalpų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Pataisos namuose avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, jos remontuojamos pagal poreikį. Įstaigos gyvenamosiose patalpose baldai nėra pritvirtinami prie grindų, jie yra tvirtinami tik kamerų tipo patalpose. Teigia, jog 3-iajme sektoriuje yra centralizuotas šildymas, esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pataisos namų gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris atitinka apšvietimo normas. Nurodo, jog Pataisos namų 3-4, 5-6 būriuose įrengti 4 klozetai, 4 pisuarai, 7 praustuvės, 2 dušo sieteliai, 15-19 būriuose įrengti 2 klozetai, 1 pisuaras, 5 praustuvės, 2 dušo sieteliai, 8-11 būriuose įrengtas 1 klozetas, 1 praustuvė, dušinė bendra. Pataisos namuose esantis rentgeno kabinetas nuo 2018 m. kovo 14 d. nebenaudojamas, be to, 2018 m. vasario 22 d. patikrinimo metu nustatyta, jog nuteistieji jokios papildomos apšvitos nepatiria.
Nurodo, jog Pataisos namai yra aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte, taip pat direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete.
Teigia, jog įstaiga 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Tvirtina, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus specialistus dėl parazitų sukandžiojimo ar nemigos.
Nurodo, jog teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Atskirų patalpų nerūkantiems nuteistiesiems įrengimo teisės aktai nenumato. Gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, todėl nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti.
Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pataisos namuose, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl orumo pažeminimo, diskomforto, emocinės depresijos, dvasinių, psichologinių išgyvenimų, dėl suprastėjusio regėjimo, blogo apetito, svorio kritimo, nesikreipė. Tvirtina, jog pareiškėjas savo skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, kurią reikėtų atlyginti pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui K. D. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina ir dėl gyvenamojo ploto normos trūkumo.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Iš atsakovės pateiktų duomenų : 2019 m. sausio 16 d. pažymos „Apie nuteistojo K. D. laikymo sąlygas“, Pataisos namų 3-iojo sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2019 m. sausio 15 d. pažymos, 2019 m. sausio 14 d. pažymos matyti, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. bausmę atliko šiuose būriuose ir gyvenamosiose patalpose: nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 22 miegamosios vietos (patalpos plotas – 69,10, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,14 kv. m.); nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. liepos 9 d. 15 būrio 19 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengta 30 miegamųjų vietų (patalpos plotas – 116,87 kv. m., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,9 kv. m.); nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 22 miegamosios vietos (patalpos plotas – 69,10, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,14 kv. m.); nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. 8 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengta 4 miegamųjų vietų (patalpos plotas – 20,99 kv. m., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 5,25 kv. m.) (b. l. 19, 29-32, 37). Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog kiekvienam nuteistajam yra skiriama viena miegamoji viena, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Be to, ne visada visos miegamos vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau nei, kad numatyta. Įvertinus šiuos duomenis, spręstina, jog net esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra nuo 3,14 kv. m. iki 5,25 kv. m. Pareiškėjui argumentuojant, kad kameros gyvenamąjį plotą užima baldai, nurodytina, jog Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1033-624/2019). Pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto patalpoje nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą taip pat kildina iš to, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo šalta, drėgna, buvo prastas naktinis apšvietimas, veisėsi pelėsis, nuo patalpų sienų byrėjo tinkas, nuo pastato krito plytos, nebuvo tinkamai įrengtos dušinės, jose šalta, drėgna, prastas apšvietimas, grindys slidžios.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (13 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).
Pataisos namų Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 16 d. pažyma patvirtina, kad 3-iame sektoriuje yra centralizuotas šildymas, esant būtinybei, pagal nuteistųjų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai, gyvenamos patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, taip pat ventiliuojama per langus (b. l. 29-31). Įstaigoje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, juos keičiamos naujomis. Gavus informaciją apie kokius nors trūkumus, jie šalinami, įstaigoje atliekamas remontas pagal poreikį. Pažymoje nurodyta, jog Pataisos namuose avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė minėtus pažeidimus dėl Pataisos namų patalpų neatitikimo Higienos normai HN 134:2015. Pareiškėjo argumentai dėl sienų, lubų būklės, nuo pastato krintančių plytų, pelėsio, gyvenamųjų patalpų, dušinių temperatūros, prasto apšvietimo, jose esančių slidžių grindų ir kt. yra grindžiami taip pat tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą kildina ir iš to, jog nebuvo įrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, nebuvo gesintuvų, neįrengti avariniai išėjimai gaisro atveju.
Pataisos namų ūkio skyriaus 2019 m. sausio 16 d. pažymoje nurodyta, jog siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, Pataisos namai parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui (b. l. 30). Įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos, Pataisos namai yra aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Įvertinus šiuos duomenis, spręstina, jog Pataisos namuose yra užtikrinama gaisrinė sauga. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti evakuaciniu išėjimu. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl avarinių išėjimų, gaisrinės sistemos įrengimo ar neįrengimo jam galėjo kilti kokia nors grėsmė ir padaryta žala..
Dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo įrengtas rūkymo kambarys, nurodytina, jog Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės) nenumato rūkymo kambario įrengimo. Iš Pataisos namų ūkio skyriaus 2019 m. sausio 16 d. pažymos matyti, jog nuteistiesiems tam skirtuose ir įrengtose kiemo vietose yra suteikiama galimybė rūkyti (b. l. 31). Todėl pareiškėjo argumentai dėl rūkymo patalpos neįrengimo laikytini nepagrįstais.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad gyvenamojoje patalpoje buvo nepritvirtinti baldai ir kad dėl to kildavo pavojingų situacijų lipant į 2-ą lovos aukštą, nurodytina, jog baldų pritvirtinimą Eksploatavimo taisyklės nenumato baldų pritvirtinimo gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamoms patalpoms, kuriuose gyvena nuteistieji, priskirti lengvajai ir paprastajai grupei.
Pareiškėjui argumentuojant, kad žalą patyrė dėl to, kad greta gyvenamųjų patalpų buvo įrengtas rentgeno kabinetas, nurodytina, jog iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų matyti, kad Pataisos namuose 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas, kuriuo metu buvo atlikti dozimetriniai matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpose bei koridoriuje tarp šių patalpų (b. l. 49-52). Patikrinimo metu nustatyta, jog nuteistieji papildomos apšvitos nepatiria. Atsakovės atstovė atsiliepime taip pat nurodė, jog rentgeno kabinetas nuo 2018 n. kovo 14 d. nebenaudojamas. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjas nepagrįstai skundą grindžia tuo, jog patyrė sveikatos sutrikimus dėl įrengto rentgeno kabineto.
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą atlyginimą taip pat kildina iš to, kad Pataisos namuose nėra pakankamai įrengta sanitarinių mazgų, keliais tualetais turėjo naudotis 200 nuteistųjų
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – Normos) (įsigaliojusios nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Iš Pataisos namų Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 16 d. pažymos matyti, jog 3-6 būryje yra 4 klozetai ir 4 pisuarai, 15-19 būryje yra 2 klozetai ir 1 pisuaras, 8-11 būryje yra 1 klozetas. Iš 2019 m. sausio 15 d. pažymos matyti, jog 2017 m. spalio 13 d. 3 būryje buvo 48 nuteistieji, 2018 m. balandžio 20 d. 15 būryje buvo 110 nuteistųjų, 2018 m. liepos 9 d. 3 būryje buvo 47 nuteistieji. Įvertinus šiuos duomenis, matyti, jog 15 būryje nebuvo pakankamai įrengta tualetų (110 nuteistųjų dalinosi 3 tualetais). Be to, atsakovės atstovė nepateikė duomenų kiek nuteistųjų buvo 8 būryje, kuriame taip pat buvo laikomas pareiškėjas. Nesant galimybės apskaičiuoti 8 būryje sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiškėjo nurodytos skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi. Pareiga paneigti ir pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Todėl tai vertinant, spręstina, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į aprūpinimą kietuoju inventoriumi, jį laikant 8 ir 15 būryje.
Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų, dėl to aplinka buvo nesaugi sveikatai, higienai ir kt.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudarę kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 44-47). Atliktų darbų aktai patvirtina, jog Pataisos namuose reguliariai buvo atliekami kenkėjų dezinfekcijos darbai. Iš Atliktų darbų aktų matyti, jog kai kuriuose būriuose laikomi nuteistieji atsisakė kenkėjų dezinfekcijos darbų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovės pateiktus įrodymus. Teismo vertinimu, Pataisos namuose yra užtikrinamas kenkėjų kontrolė ir dezinfekavimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose yra nepagrįsti.
Teismas, išanalizavęs nurodytų kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus, konstatuoja, jog dalis pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su tualetų trūkumų 8 ir 15 būriuose, pasitvirtino.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (be kita ko) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Tačiau tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, reikalavimo užtikrinti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką pažeidimo apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikti duomenys, iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams jam sukėlė sveikatos sutrikimus, kančias ar didelį diskomfortą. Nagrinėjamu atveju pažeidimas dėl tualetų buvo nedidelis, be to, ginčo laikotarpiu 8 būryje ir 15 būryje pareiškėjas buvo laikomas neilgą laiko tarpą (8 būryje nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., o 15 būryje nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. liepos 9 d.), taip pat pareiškėjas skunde neįvardijo kokius išgyvenimus galimai patyrė, kaip jie pasireiškė, o tik abstrakčiai nurodė, kad buvo padaryta psichologinė ir moralinė žala. T. y., šios aplinkybes įrodo, kad pareiškėjui nebuvo padaryta itin didelė moralinė žala, kurią reikėtų atlyginti pinigais.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos reikėtų vertinti pareiškėjo prašoma 100 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo pareiga patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teismas sprendžia, kad, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir nedidelę trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui. Įvertinus tai, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas ir atmestinas.
Skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1ir 4 punktais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. liepos 9 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d.,
atmesti pareiškėjo skundą dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.