Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-144-610/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
II-144-610/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00461-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Pažeidėjas
R. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-144-610/2019Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00461-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 22 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P.,administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui Vaidui Paltanavičiui,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Rolandui Gyliui, Martynui Matulevičiui,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. P. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-3088-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugpjūčio 29 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji specialistė Raimonda Smagurauskienė priėmė nutarimą, kuriuo R. P. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jam 80 Eur dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokolas R. P. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d., 09 val. 45 min., magistralinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 72 kilometre, vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis.

2019 m. rugsėjo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-3088-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukti. Skunde R. P. nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Neneigia tos aplinkybės, kad nurodytu laiku, nurodyta vieta važiavo automobiliu, tačiau mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis nesinaudojo. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad jis jau administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu nesutinka. Tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo išsiaiškintos visos, jo nurodytos, teisinančios aplinkybės. Kelių policijos skyriaus pareigūnei pateikė savo telefono pokalbių išklotines, iš kurių matyti, kad nurodytu laiku telefonu jis nekalbėjo, nurodė liudytojus, kurie patvirtintų jo nurodytų aplinkybių teisingumą, tačiau šie įrodymai nebuvo tirti ir dėl jų nepasisakyta. Nurodė, kad nurodytu laiku važiavo magistrale Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Bevažiuojant matė ir prasilenkė su priešpriešais atvažiuojančiu policijos automobiliu. Pavažiavus maždaug 10 km, link Kalvarijos, pro veidrodėlį pamatė, kad iš paskos atvažiuoja policijos automobilis su įjungtais garso švyturėliais ir signalais. Laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų, sustojo kelkraštyje. Priėjo policijos pareigūnas paprašė parodyti dokumentus. Policijos pareigūnas jam paaiškino, jog jis važiuodamas kalbėjo telefonu. Kartu su juo važiavę asmenys R. Ž. ir L. P. taip pat nurodė, kad jis telefonu nekalbėjo. Nepaisant to, policijos pareigūnas nurodė jam eiti kartu su juo iki tarnybinio automobilio. Visą šį laiką jis aiškino, kad tikrai telefonu nekalbėjo. Policijos pareigūnui rodė savo mobilaus ryšio telefoną ir siūlė jį apžiūrėti, kad jis įsitikintų, jog telefonu tuo laikotarpiu nėra nei įeinančių, nei išeinančių skambučių. Jis atsisakė apžiūrėti telefoną ir pasakė, kad šioje situacijoje jam niekas nepadės, nes policijos pareigūnai visada yra teisūs. Priimant sprendimą besąlygiškai vadovautasi pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Atkreipia dėmesį, jog prie bylos nėra pridėtas joks vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, patvirtinantis arba paneigiantis jo kaltę. Mano, kad priimant vienokį ar kitokį sprendimą, turėtų būti atsižvelgiama ir į formuojamą teisminę praktiką, šio pobūdžio administracinėse bylose. Faktiškai analogiškoje byloje, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-12-06 nutarimu asmens skundas buvo patenkintas ir panaikintas Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūno nutarimas (administracinė byla Nr. 11-1133-416/2018). Nors minėtas nutarimas ir buvo apskųstas apeliaciniu skundu, tačiau Kauno apygardos teismo 2019-02-01 nutartimi nutarimas buvo paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintas (byla Nr. AN2-64-238/2019). Esminis motyvas, sąlygojęs administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui buvo tas, kad nebuvo surinkta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių asmens kaltę. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-279/2009). Nutarime be kita ko yra konstatuota, kad nėra kokių nors duomenų ir nenustatyta, kad policijos pareigūnai, užfiksavę ir įforminę pažeidimą, nori jam pakenkti dėl asmeninių motyvų. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo užvesta byla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovu šioje byloje buvo patraukta Lietuvos Valstybė atstovaujama Marijampolės apskrities VPK. 2019-05-18 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu jo skundas buvo patenkintas ir dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jam buvo priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala (administracinės bylos Nr. 1-2436-423/2019). Nors sprendimas ir įsiteisėjęs, tačiau nėra įvykdytas iki šiol. Šios aplinkybės galėjo sąlygoti ir neteisėtą jo nubaudimą.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu nesutinka su R. P. skundu. Pažymi, kad jo kaltė dėl ad­ministracinio nusižengimo, dėl kurio jam buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir byloje esančia medžiaga, o nuobauda už minėtą nusižengimą paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl prašo R. P. skundo netenkinti.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas Rolandas Gylys teismo posėdžio metu prašė R. P. skundo netenkinti ir palikti Institucijos skundžiamą nutarimą nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad liepos mėnesį dirbo nustatytame maršrute su kolega A. K. kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Važiavo iš Kalvarijos savivaldybės į Marijampolės savivaldybę. Prasilenkė su sidabrinės spalvos automobiliu Audi 100, kurio vairuotojas kairėje rankoje laikė tamsios spalvos mobiliojo ryšio priemonę, buvo prisilenkęs prie vairo. Kadangi buvo saulėta diena, aiškiai matėsi, kad vairuotojas kalba telefonu. Buvo intensyvus eismas, tai jie sustojo dešinės pusės kelkraštyje, tada apsisuko, pasivijo automobilį ir jį sustabdė. Dar sustabdė ir sunkvežimį, kurio vairuotojas taip pat naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Jo kolega A. K. sustabdė sunkvežimį, o jis minėtą Audi 100 automobilį. Paaiškino asmeniui ką jis pažeidė. Asmuo nurodė, kad net jo keleivės nematė, kad jis kalbėjo telefonu, tai kaip galėjo jie matyti. Priėjęs prie jų tarnybinio automobilio aiškino, kad jis nekalbėjo telefonu. Paklaustas nenurodė savo telefono numerio, telefono aparato taip pat nerodė. Domėjosi kokia bus bauda, jam paaiškino, kad jeigu nebaustas, tai pusė minimalios baudos, t. y. 30 eurų, tuomet asmuo kaip ir sutiko su pažeidimu. Tačiau patikrinus, kad asmuo jau buvo baustas už tą patį straipsnį, nurodė, kad minimali bauda – 60 eurų, tada jau asmuo kategoriškai nesutiko. Paaiškino, kad asmuo telefono nerodė, nesiūlė jo apžiūrėti. Jo bendrakeleivės jam nieko nesakė ir neaiškino, kuomet jis bendravo su pažeidėju. Mobilių filmavimo priemonių jie neturėjo.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad liepos mėnesį dirbant A5 kelyje, važinėjo nuo Kalvarijos iki Marijampolės. Važiavo apie 70-80 km/h. Pastebėjo, kad pravažiuojančio automobilio Audi 100 vairuotojas pasilenkęs prie vairo naudojasi telefonu. Matėsi, kad telefonas buvo prie ausies. Buvo intensyvus eismas, todėl sustojo ir apsisuko. Pavijo jį gal už 5 kilometrų. Jis bendravo su taip pat sustabdyto sunkvežimio vairuotoju, o kolega D. G. su Audi 100 vairuotoju. Jis klausė pažeidėjo telefono numerio, bet jis nepasakė. Protokolą rašė kolega. Išsiaiškinus, kad asmuo jau baustas už tokį pat pažeidimą, nesutiko su savo pažeidimu. Jis sakė, kaip įrodysit? Aš turiu tris liudytojus, o jūs dviese.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jo skundas visiškai pagrįstas. Nurodė, kad jis liepos 24 d. buvo susitaręs su mama važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Būdamas kieme, apie 09.30 val., jis paskambino mamai, kad ji nusileistų į kiemą. Po to iš karto važiavo į Lenkiją. Važiuojant link Kalvarijos, jau už Keturvalakių, prasilenkė su policijos pareigūnais. Jo automobilio greitis buvo 80-90 km/h. Policijos pareigūnų automobilio greitis buvo panašus. Jis profesionalus vairuotojas, todėl jam nesudėtinga nustatyti automobilio važiavimo greitį. Jis važiuodamas kalbėjosi su keleivėmis, kaire ranka buvo pasirėmęs į palangę, nes švietė saulė. Po kurio laiko, kažkur ties Kalvarija, per šoninį veidrodėlį pastebėjo, kad atvažiuoja policijos automobilis su švyturėliais. Išgirdo garso signalą ir sustojo kaip priklauso dešiniame kelkraštyje. Priėjo pareigūnas ir paaiškino, kad jis padarė pažeidimą, nes jis kalbėjo telefonu vairuodamas automobilį. Jis atsisuko į savo keleives, kurios nurodė, kad jis tikrai nekalbėjo telefonu. Policijos pareigūnas prieiti prie policijos tarnybinio automobilio. Jis pasiėmė telefoną ir nuėjo paskui pareigūną. Jis visą laiką su savimi turėjo telefoną, prašė pareigūnų, kad jį apžiūrėtų, pažiūrėtų įeinančius ir išeinančius skambučius ir įsitikintų, kad telefonu jis nekalbėjo, tačiau pareigūnai nereagavo ir neapžiūrėjo jo telefono. Prašė parodyti filmuotą medžiagą, tačiau pareigūnai tokios neturėjo. Taip pat nurodė, kad be pateikto numerio išklotinės turi ir kitą naudojamą abonentinį numerį, sudaryta sutartis su bendrove Tele 2. Neprieštarauja, kad būtų išreikalautos jo naudojamų abonentų išklotinės.

Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra R. P. motina. Važiavo Via Baltica keliu į Lenkiją su sūnaus automobiliu, važiuodami kalbėjosi. Dideliu greičiu pro juos pravažiavo policijos automobilis. Po kiek laiko pamatė, kad jų automobilį atsiveja policijos automobilis su švyturėliais. Sustabdė jų automobilį, pasakė, kad sūnus kalbėjo telefonu ir jį išsivedė prie tarnybinio automobilio. Jos sūnus telefonu nekalbėjo, jie visi kalbėjo tarpusavyje. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, o sūnaus draugė keleivio pusėje. Telefonu tarpusavyje Lenkijoje taip pat nekalbėjo. Gali būti, kad sūnus jai skambino tą dieną ne tik ryte, bet ir grįžęs iš Lenkijos, bet tiksliai nepamena.

Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad su R. P. yra draugai. Tą rytą R. P. atvyko jos paimti į Jaunimo gatvę, tuomet abu nuvyko į Kosmonautų gatvę paimti R. P. mamos ir visi drauge vyko į Lenkiją apsipirkti. Bevažiuojant į Lenkiją jų automobilis prasilenkė su policijos pareigūnų automobiliu. Už kokių 10-15 minučių policijos pareigūnų automobilis atsivijo jų automobilį ir sustabdė. R. P. paklausė pareigūno kodėl juos sustabdė. Pareigūnas nurodė, kad R. P. kalbėjo telefonu. Tačiau jis telefonu tikrai nekalbėjo ir rankose nieko neturėjo. Jo telefoną turėjo ji, nes tuo metu įvedinėjo adresą kur važiuoti į navigaciją. Su ja dar pasisveikino atėjęs kitas pareigūnas A. K., nes jis buvęs jos mokinys. Mano, kad A. K. turėjo matyti, kad ji laiko rankose telefoną. Ji telefoną iš Rolando paėmė dar prieš prasilenkiant su policijos automobiliu. R. P. turi du telefonus- vienas sidabrinės spalvos didesnis Samsung, kitas mažesnis juodas Nokia. Ji informaciją į navigaciją įvedinėjo į sidabrinį Samsung. Kai ji vedė informaciją į R. P. telefoną, kitas jo telefonas buvo kažkur šalia R. P., ji tiksliai neprisimena. R. P. kelionės metu kalbėjo telefonu, tačiau naudojosi laisvų rankų įranga. Tuo momentu, kai prasilenkė su policijos pareigūnų automobiliu, jis jau nebesinaudojo laisvųjų rankų įranga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

R. P. skundžiamu Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

R. P. nesutinka su skundžiamu nutarimu motyvuodamas tuo, kad įvykio metu jis nekalbėjo mobilaus ryšio telefonu, tiesiog buvo padėjęs kairę ranką ant lango, nes švietė saulė. Tokie R. P. argumentai laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, juo labiau, kad tokį aiškinimą paneigia kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Tai, kad R. P. įvykio metu, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone, patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. G. ir A. K., kurie tiesiogiai ir aiškiai matė, kad prasilenkiant su R. P. vairuojamu automobiliu Audi 100, R. P. kairėje rankoje laikė tamsios spalvos mobiliojo ryšio priemonę, buvo pasilenkęs prie vairo ir kalbėjo. Būtų nelogiška teigti, kad abu pareigūnai galėjo suklysti, netinkamai įvertinti matytą situaciją ar būti suinteresuotais bylos baigtimi, be to, administracinis nusižengimas padarytas 2019 m. liepos 24 d., apie 09 val. 45 min., t. y. šviesiu paros metu, esant geram matomumui. Be to, policijos pareigūnų parodymus, detaliai patvirtina UAB „Tele2“ pateikta informacija, kad įvykio metu, t. y. 09:38:05, R. P. telefono numeriu buvo naudojamasi, buvo išeinantis skambutis, kuris truko 539 sekundes(8min. 59 sek.), t. y. telefoninis pokalbis vyko būtent tuo metu, kaip pravažiuojantis R. P. automobilis buvo pastebėtas policijos pareigūnų. Tai, patvirtina ir policijos pajėgų valdymo informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad policijos tarnybinis automobilis 2019-07-24 09:47:48 sulėtino greitį iki 19 km/h, kas patvirtina, policijos pareigūnų paaiškinimus, jog pastebėję nusižengimą apsisukinėjo kelyje. Kadangi, kaip nurodė liudytojai policijos pareigūnai D. G. ir A. K. teismo posėdžio metu, tuo metu buvo intensyvus eismas, jie R. P. automobilį galimai pastebėjo ir keliomis sekundėmis anksčiau, tačiau dėl automobilių intensyvaus eismo apsuko automobilį ne iš karto. Be to, liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. P. turi du mobilaus ryšio telefonus, vieną sidabrinės spalvos didesnį, kitą juodos spalvos mažesnį. Todėl paneigiama ir ta R. P. gynybos versija, jog jis nesinaudojo mobilaus ryšio priemone vairuodamas, nes jis naudojasi sidabriniu mobilaus ryšio telefono aparatu, o pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog matė kaip jis kairėje rankoje laikė tamsios spalvos mobiliojo ryšio priemonę.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma patvirtina, kad 2019 m. liepos 24 d., apie 09 val. 45 min., magistralinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 72 kilometre, vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. Tai, kad R. P. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas Nr. 64-ANR_P-8710-2019, liudytojų policijos pareigūnų D. G. ir A. K. tarnybiniai pranešimais, šių liudytojų parodymai duoti teisme, policijos pajėgų valdymo informacinės sistemos duomenimis, UAB „Tele 2“ pateikta informacija. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti pareigūnų D. G. ir A. K. šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus nusižengimo bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017). R. P. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti Institucijos ar jos pareigūnų nešališkumu priimant nutarimą. Klausimą dėl Institucijos pareigūnų galimo šališkumo R. P. iškėlė tik teismui pateiktame skunde, tačiau pateikė abstraktaus pobūdžio argumentus – kad 2019-05-18 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu buvo patenkintas jo skundas ir dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jam buvo priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala (administracinės bylos Nr. 1-2436-423/2019) ir tai galėjo sąlygoti neteisėtą jo nubaudimą. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, bei tai, kad auksčiau minėtoje byloje Marijampolės AVPK atstovavo kitas pareigūnas, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti policijos pareigūnų D. G. ir A. K. nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų, kad būtent šie liudytojai būtų kažkaip suinteresuoti neteisingai perteikti matytas aplinkybes, tai, kad asmuo turėjo ginčą su Marijampolės apskrities VPK kaip institucija ar atskirais jos pareigūnais, nesudaro pagrindo teigti, kad kiekvienas šioje institucijoje dirbantis asmuo turi išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu.. Todėl skundo argumentas dėl pareigūnų šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Liudytojos L. P. yra artima nubaustojo giminaitė, R. Ž. sieja draugiški santykiai, teismas neabejoja, kad turi suinteresuotumą aplinkybes perteikti R. P. palankia linkme. Pažymėtina, kad minėtos liudytojos neigė, jog R. P. kalbėjo naudodamasis mobiliu ryšiu prasilenkimo su policijos automobiliu momentu, tačiau tokį jų aiškinimą paneigia, teismo išreikalauta R. P. naudojamo numerio (duomenys neskelbtini)(šį numerį R. P. nurodęs ir savo pareiškime teismui b.l. 2) išklotinė, šiuos duomenis lyginant su policijos pareigūnų parodymais ir duomenimis informacinės sistemos apie tarnybinio automobilio judėjimo greitį ir laiką. Nuo įvykio praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, teismas vertina, kad liudytojos sąžiningai klysta parodydamos apie aplinkybes, todėl ikiteisminio tyrimo dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų numatytų BK 235 straipsnyje neinicijuoja.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu R. P. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti minėtą nutarimą R. P. nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Analogiškomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmę (ANK 35 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog R. P. skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, kadangi buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolė apylinkės teismo Marijampolė rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius