- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e1-4493-1220/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49079-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
- Kaltinamasis
- T. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Astos Chraminos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2004 m. liepos 1 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. 2010 m. balandžio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė, subendrinta 2 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. A. 2023 m. gruodžio 24 d. apie 21.00 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo sužadėtinę – S. G., t. y. žodinio konflikto metu, nenustatytos rankos delnu, tyčia du kartus smogė į dešinės galvos pusę S. G., tokiais savo veiksmais S. G. sukeldamas fizinį skausmą,
Tokiais savo veiksmais T. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
T. A. 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) prospekto sankryžoje, Kaune, tyčia metė mobiliojo ryšio telefoną į S. Š. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino automobilio kairės pusės galinį stiklą, 325,73 Eur vertės, ir padarė nukentėjusiajai 325,73 Eur turtinę žalą.
Tokiais savo veiksmais T. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis T. A. dėl 2023 m. gruodžio 24 d. veikos parodė, kad pripažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 24 d. apie 21 val. grįžo kartu su Simona ir jos vaikais iš jo mamos, nes minėjo Kūčias. Buvo abu išgėrę, kadangi pas mamą vartojo alkoholį, išgėrė du 0.7 litro talpos degtinės butelius, gėrė trise - jis, S. ir jo mama. Kai grįžo į butą, iš mamos, tarp jų su S. kilo žodinis konfliktas, nes jos iš pradžių niekur bute nerado, o kai atidarė tualeto duris, rado ją kalbančia telefonu su kitu vyru. Jis iš jos rankų išgriebė telefoną ir su minėtu vyru kalbėdamas telefonu išėjo į virtuvę. Iš paskos jam atbėgo ir S., kuri iš jo išgriebė savo telefoną ir jis tuo metu jai du kartus, dešinės rankos delnu nestipriai trenkė jai per pakaušį. Šio konflikto niekas nematė, S. vaikai buvo kitame kambaryje. Tiksliai kas iškvietė policiją nežino, tik jai atvykus jis išėjo į lauką. Policijos pareigūnai jį pasodino į tarnybinį automobilį, sėdėjo gal apie 30 min., po to išleido ir liepė važiuoti namo. Išvažiavo tada pas mamą. Blaivumo pareigūnai jam tą vakarą netikrino. Per Kalėdas jai parašė, atsiprašė dėl šios situacijos, bet ji jam neatleido. Vėliau ji pati paskambino, kai buvo pas draugę, girdėjosi, kad buvo neblaivi ir iškoneveikė jį dėl šio konflikto, daugiau po konflikto jie nebendravo. Su S. pažįstami nuo praėjusios vasaros, kartu su ja ir jos vaikais leisdavo laiką, žaisdavo, pramogavo. Prieš tai niekada nekonfliktuodavo, gražiai sutardavo, viskas pasikeitė, kai ji pradėjo bendrauti su kitu vyru, kurį S. įvardiją kaip draugą. Jis yra pavydus ir S. yra tai sakęs ir sakė, kad nepatinka, kaip ji su juo susirašinėja ir kalbasi telefonu, bendrauja labai meiliai, ne kaip su draugu. Jie kartu negyveno, susitikdavo tik savaitgaliais, nes abu dirba. Jis jai yra pasipiršęs, planavo Sausio mėnesį nešti pareiškimus tuoktis, o vasarą planavo iškelti vestuves. Jis jai išnuomojo šį butą esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo avansą 380 Eur, ji sumokėjo agentui 100 Eur ir šeimininkei 270 Eur už nepilną mėnesį nuomos. Bendro ūkio jie dar nevedė, kartais paprašydavo pinigų smulkioms išlaidoms, jai pervesdavo ar nupirkdavo kažko vaikams.
Kaltinamasis T. A. 2024 m. rugsėjo 29 d. veikos parodė, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. kartu su savo sugyventine S. G. vartojo alkoholinius gėrimus pas šios draugę ir pastarosios vyrą, tačiau vardų ir pavardžių nežino. Visi vartojo degtinę. Bevartojant alkoholį, tarp jo ir S. įvyko žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, tiksliai neatsimena, nes įvykio metu buvo neblaivus. Po konflikto, S. nusprendė vykti namo. Jam palydėjus S. iki pirmo laiptinės aukšto, S. įlipo į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, šią atvažiavo paimti kažkoks vaikinas, tačiau jis vaikino nepažįsta. S. išvažiavus, pagalvojo, kad ši turi kitą vyrą, todėl supykęs nubėgo į kitą gatvę, (duomenys neskelbtini), pro kurią manė, jog S. pravažiuos, kadangi nesiaiškinęs situacijos ant S. supyko. Jam stovint prie sankryžos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)., pamatė „(duomenys neskelbtini)“ modelio automobilį ir pamanė, jog tame automobilyje yra jo draugė su tuo vaikinu, ir spontaniškai metė į to „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, kurio valstybinių numerių neatsimena, kairės pusės galinių durų stiklą savo mobiliojo ryšio telefoną „Xiomi Redmi note“. Metus telefoną į automobilio stiklą, vairuotoja sustojo, jis suprato, jog minėtame automobilyje nevažiavo jo draugė, suprato, jog apsipažino ir sumaišė automobilį, taip padarydamas nuostolį nieko dėtai moteriai. Jis niekur nebėgo, pamatė, jog įdaužė automobilio stiklą. Moteris pasikvietė savo draugą ir iškvietė policijos pareigūnus, kuriems jis prisipažino, ką padarė. Jam buvo patikrintas blaivumas, buvo nustatytos kiek daugiau nei 2 promilės. Dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė apimtas pavydo, tik apsipažinęs padarė nuostolį visai su tuo nesisijusiai moteriai. Esant poreikiui, turtinę žalą gali atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Be pačio kaltinamojo T. A. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
2023 m. gruodžio 24 d. fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas S. G.
2023 m. gruodžio 25 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, nustatyta, jog S. G. parodė, kad 2023 m. gruodžio 24 d. apie 21.00 val. pabuvę svečiuose pas draugo T. A. motiną, grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Abu su draugu buvo neblaivūs, kadangi Kūčių vakarienės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Tik grįžus į namus, tarp jos ir T. A., dėl jos ir šio dabartinės gyvenamosios vietos, kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje būnant nurodytu adresu esančio buto virtuvės kambaryje T. A. be jokios aiškios priežasties rankos delnu, kurios tiksliai šiuo metu nurodyti negali, tyčia du kartus sudavė jai į smilkinio sritį, po ko ji jautė fizinį skausmą. Dėl minėto įvykio į medikus nesikreipė. Taip pat žodinio konflikto metu draugas T. A. jai grasino, sakydamas, kad „užmušiu tave ir pats nusižudysiu“. Įvykio metu bute taip pat buvo du nepilnamečiai jos vaikai D. D. ir D. D., tačiau šie įvykio nematė, kadangi tuo metu buvo savo kambaryje, o konfliktas įvyko virtuvėje. Draugas jai grasino ir smurtavo prieš ją jau ne pirmą kartą, dėl to anksčiau į policiją nesikreipė, tačiau esant šioms aplinkybėms ji bijo. Taip pat nori paminėti, kad 2023 m. vasarą, kada tiksliai nurodyti negali, T. A. jai buvo praskėlęs lūpą, dėl šio įvykio į policiją taip pat nesikreipė, bijodama T. A., kadangi pastarasis jai grasino, jog užmuš.
2024 m. sausio 10 d. nukentėjusiosios S. G. papildomos apklausos protokolu, kuriame ji nurodė, kad po susitaikymo su sužadėtiniu T. gerai pagalvojo ir nusprendė, kad civilinio ieškinio nereikš, moralinė ir turtinė žala nepadaryta. Šis nuoširdžiai atsiprašė, ji pastarajam atleido. Pretenzijų neturi. Prašo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą susitaikius.
2023 m. gruodžio 25 d. asmens apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad S. G., sutiko žodžiu būti apžiūrima. Ji nurodė, kad 2023 m. gruodžio 24 d., apie 21.00 val., jai du kartus delnu buvo suduota į veido sritį, ties smilkiniu, dėl ko ši pajuto fizinį skausmą. Ant S. G., veido akivaizdžių sužalojimų nesimato. S. G. nurodė, kad kitose kūno vietose sužalojimų nėra.
2023 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini).
2024 m. gruodžio 29 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2722/2023(02) nustatyta, kad S. G. mechaninės traumos požymių nekonstatuota.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus pranešimu apie pradėta ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta 2023 m. gruodžio 24 d. apie 21.00 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu T. A., nenustatytos rankos delnu tyčia du kartus sudavė S. G., į smilkinio sritį, tokiais savo veiksmais S. G. sukeldamas fizinį skausmą.
2024 m. sausio 10 d. S. G. prašymu, kuriame nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 01-1-49079-23, nes ji su savo sužadėtiniu T. A. susitaikė. Civilinio ieškinio nereikš.
2024 m. sausio 10 d. Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, kuriam nurodyta, jog gautas nukentėjusiojo prašymas, įtariamasis pripažino kaltę, gailisi. Nukentėjusiojo ir įtariamojo valia dėl susitaikymo. Įtariamajam išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostata, kad jei jis per vienus metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių neįvykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienus metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2024 m. rugsėjo 29 d. S. Š. turto sunaikinimas ar sugadinimas
2024 m. rugsėjo 29 d. S. Š. protokolu - pareiškimu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 17.10 val. jai vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jos mamai J. M., tačiau automobiliu naudojasi ir prižiūri ji, ties adresu (duomenys neskelbtini) namu, nepažįstamas asmuo, į važiuojantį, jos vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ metė mobilųjį telefoną. Numestas mobilusis telefonas atsitrenkė į automobilio vairuotojo pusės galinį stiklą, ko pasakoje stiklą apgadino. Tai pat po šio įvykio pastebėjo, kad ant vairuojamo automobilio priekinio stiklo, viršutinėje dalyje yra įdauža, tačiau, ar ją padaryti galėjo prieš tai minėtas jai nepažįstamas vyras, mesdamas mobiliojo ryšio priemonę, nurodyti negali, kadangi tik išgirdusi pirminį stiprų smūgį ji išsigando ir sustojo. Automobilis draustas „Kasko“.
2024 m. spalio 9 d. liudytojos S. Š. apklausos protokolu, kuriame pastaroji nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 16.00 val. atvyko pas mamą, pasisvečiuoti. Vyko pas mamą mamai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už šį automobilį materialiai atsakinga ji, todėl ir šiuo atveju padaryta turtinė žala yra jai. Atvykusi automobilį pastatė namo kieme, techniškai tvarkingą, neapgadintą, automobilių bei pėsčiųjų eismui automobilis netrukdė. Pasisvečiavus maždaug apie 1 valandą, vyko namo. Išvažiavo iš kiemo bei važiavo link (duomenys neskelbtini) pagrindinės gatvės. Sustojusi apsidairyti, būdama šalutiniame kelyje, kad galėtų išsukti į pagrindinę gatvę, išgirdo kažkokio smūgio garsą, garsas sklido jai iš galo. Stabtelėjo ir pamatė šalia esantį vaikiną, kuris pasirodė agresyvus, todėl iš automobilio nelipo, tik pasisuko į galą ir pamatė apgadintą automobilio kairės pusės galinio lango stiklą. Matydama agresyvų vaikiną šalia, skubėjo užsirakinti automobilio duris, tačiau iš streso duris atsirakino. Kaip buvo apgadintas ir kuo apgadintas automobilis, būdama automobilyje nematė, tačiau suprato, kad tai padarė šalia automobilio buvęs asmuo, kadangi daugiau pašalinių asmenų netoliese nebuvo. Labai išsigando ir tam asmeniui nieko nesakė, šis kažką garsiai lauke kalbėjo, tačiau ką, negirdėjo, nes buvo uždaryti automobilio langai. Matydama, kad vaikinas šalinasi nuo automobilio ir šio bijodama, greitai paskambino vyrui M. Š., kurį informavo apie įvykį. Kadangi gyvena netoli įvykio vietos, vyras netrukus atėjo. Asmuo apgadinęs automobilį nespėjo pasišalinti toli, su vyru asmens paprašė sulaukti policijos bei išsiaiškinti esamą situaciją. Automobilį apgadinęs vyras sakė, kad šis ką tik išsiskyrė su žmona S. ir šiam kažkas pasakė, kad žmona važiuoja su kitu vyru automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, tuomet šis pamatęs jos automobilį pagalvojo, kad automobiliu važiuoja pastarojo žmona su kitu vyru, todėl šis į automobilį metė mobilaus ryšio telefoną ir taip apgadino automobilį. Automobilį apgadinęs asmuo jai sakė, kad sutinka atlyginti padarytą žalą, bandė skambinti kažkokiai draugei, kad ši atliktų pavedimą, tačiau nepriskambino. Po šio įvykio kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo paskaičiuota 325,73 Eur sąmata. Šiandien dienai asmeniškai jokių finansinių išlaidų patyrusi nėra. Automobilis yra draustas „Kasko“ Compensa draudimo bendrovėje. Apie įvykį informavo draudimo bendrovę. Pareiškime nurodė, kad automobilio priekiniame stikle taip pat pastebėjo įdaužą, tačiau kada bei kur įdauža buvo padaryta, nežino, kadangi šio įvykio metu girdėjo tik vietą trenksmą, t. y. į galinį kairės pusės durų lango stiklą. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ieškinio nereiškia, kadangi neturėjo jokio turtinio nuostolio, nes viską tvarko draudimo bendrovė.
2024 m. spalio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) sankryža.
2024 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) pateikti vaizdo kamerų įrašai. Protokole užfiksuota, kad vaizdo įrašo pavadinimu „Kreve NVR1_ch12_20240929170000_20240929172000“ 8 min. 39 sek. (laiku 2024 m. rugsėjo 29 d. 17.08.38) matyti, kad iš dešinės pusės atvažiuoja pilkos spalvos automobilis, kurio valstybinių numerių nesimato, į kurį juodai apsirengęs asmuo užsimoja ir iš dešinės savo rankos meta rankoje esantį daiktą. Ką tiksliai meta, nesimato, tačiau girdisi stiprus garsas, primenantis stiklo dūžį. Automobilis iš karto sustoja, tačiau kiek pastovėjęs, pasuka į kairę pusę gatvės gale, o asmuo kiek nuėjęs į šoną, vėliau grįžta, pasiima mestą daiktą nuo gatvės dalies ir nueina į kairę pusę.
S. Š. pateikta sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galinių durų stiklo kaina – 269,20 Eur.
„Perlas Finance“ 2024 m. gruodžio 16 d. kvitu, kuriame nurodyta, jog T. A. gavėjai S. Š. atlygino 203 Eur žalą.
S. Š. elektroniniu laišku, kuriame nurodyta, jog 2024 m. gruodžio 16 d. T. A. į jos banko sąskaitą pervedė 200 Eur. Dėl automobilio įdraudimo bendrovę dėl žalos nesikreipė. Nuostolis jai yra atlygintas, civilinio ieškinio nereikš.
2024 m. rugsėjo 29 d. vyresniojo tyrėjo L. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. dirbant radijo šaukiniu „K1718“, kartu su tyrėja G. D., apie 17.15 val. gavo budėtojo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes nepažįstamas vyras metė telefoną į automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą bei automobilį apgadino. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja S. Š., kuri nurodė, kad apie 17.10 val. jai vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jos motinai J. M., išvažiuojant iš daugiabučio namo kiemo, ties adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo metė mobiliojo ryšio priemonę, kuris atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio vairuotojo pusės galinių durelių stiklą, dėl ko šį apgadino, matosi smulkūs įbrėžimai. Kaip nurodė pranešėja, minėtu automobiliu naudojasi bei prižiūri tik ji pati. Taip pat pranešėja nurodė, kad po šio įvykio labai išsigando tiek paties smūgio, tiek į jos vairuojamą automobilį telefoną metusio asmens, todėl sustojo pilnai automobilį apžiūrėti tik ties adresu (duomenys neskelbtini). Detaliau apžiūrėjusi vairuojamo automobilio išorę, pastebėjo, kad ant priekinio stiklo, viršutinės dalies, yra smulki įdauža, tačiau ar įdauža galėjo atsirasti asmeniui metus mobiliojo ryšio priemonę, pasakyti negalėjo, kadangi pirminis smūgis buvo į vairuotojo pusės galinių durelių stiklą. Automobilis draustas „Kasko“ draudimu. Taip pat įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus asmuo, kuris metė mobiliojo ryšio priemonę į važiuojantį automobilį, kaip vėliau paaiškėjo, minėtas asmuo yra T. A., kuris nurodė, kad išsiskyrė su savo drauge, su kuria draugavo virš 20 metų, todėl tuo metu buvo apimtas pykčio, todėl pamatęs pravažiuojantį automobilį metė savo mobiliojo ryšio telefoną, ko pasėkoje šis atsitrenkė į vairuotojo pusės galinių durelių stiklą. Toliau bendraujant su asmeniu, šis nurodė, kad savo mobiliojo ryšio priemonę metė į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį todėl, kad pagalvojo, kad su automobiliu važiuoja šio draugė, su kuria ir išsiskyrė. Pasiteiravus pas T. A., ar šio mestas mobilusis telefonas galėjo apgadinti ir automobilio priekinį stiklą, šis nurodė, kad nežino, tačiau pagal tai, kad pirminis smūgis buvo į vairuotojo pusės galinių durelių stiklą, šis priekinio stiklo apgadinti negalėjo. Pastarojo mestas mobilusis telefonas buvo su tamsios spalvos silikoniniu apsauginiu dėklu. Kaip nurodė T. A., yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą, tačiau šiuo metu pinigų neturi. Patikrinus pastarojo blaivumą, nustatytas 2,29 promilės neblaivumas.
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. A. ir nukentėjusioji S. G. yra sužadėtiniai, nusikalstamos veikos metu (2023 m. gruodžio 24 d.) kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, tačiau daug laiko leisdavo kartu, buvo susižadėję. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo sužadėtinės nukentėjusiosios S. G. atžvilgiu, kuomet jie susipyko, tyčia 2023 m. gruodžio 24 d. apie 21.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo sužadėtinę – S. G., t. y. žodinio konflikto metu, nenustatytos rankos delnu, tyčia du kartus smogė į dešinės galvos pusę S. G., tokiais savo veiksmais S. G. sukeldamas fizinį skausmą. Taigi tarp kaltinamojo T. A. atliktų neteisėtų veiksmų – smūgių sužadėtinei S. G. į galvos sritį, nukentėjusiosios S. G. patirto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. T. A. kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios S. G. parodymai, kuriuose ji nurodė, jog 2023 m. gruodžio 24 d. apie 21.00 val. su draugu buvo neblaivūs, kadangi Kūčių vakarienės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Tik grįžus į namus, tarp jos ir T. A., dėl jos ir šio dabartinės gyvenamosios vietos, kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje būnant nurodytu adresu esančio buto virtuvės kambaryje T. A. be jokios aiškios priežasties rankos delnu, kurios tiksliai šiuo metu nurodyti negali, tyčia du kartus sudavė jai į smilkinio sritį, po ko ji jautė fizinį skausmą. Dėl minėto įvykio į medikus nesikreipė. Taip pat asmens apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad S. G., sutiko žodžiu būti apžiūrima. Ji nurodė, kad 2023 m. gruodžio 24 d., apie 21.00 val., jai du kartus delnu buvo suduota į veido sritį, ties smilkiniu, dėl ko ši pajuto fizinį skausmą. Ant S. G., veido akivaizdžių sužalojimų nesimato. S. G. nurodė, kad kitose kūno vietose sužalojimų nėra. Policijos pareigūno pranešimu apie pradėta ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta 2023 m. gruodžio 24 d. apie 21.00 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu T. A., nenustatytos rankos delnu tyčia du kartus sudavė S. G., į smilkinio sritį, tokiais savo veiksmais S. G. sukeldamas fizinį skausmą.
Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo T. A. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika, įvykdyta 2023 m. gruodžio 24 d., teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.
Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 150 Eur sumą, bet neviršija 500 Eur sumos.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad T. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimasis T. A. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Kaltinamojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, o kartu ir kaltinime nurodytas aplinkybes, patvirtina jo paties apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. kartu su savo sugyventine S. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Bevartojant alkoholį, tarp jo ir S. įvyko žodinis konfliktas. Po konflikto, S. nusprendė vykti namo. Jam palydėjus S. iki pirmo laiptinės aukšto, S. įlipo į „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį, šią atvažiavo paimti kažkoks vaikinas, tačiau jis vaikino nepažįsta. S. išvažiavus, pagalvojo, kad ši turi kitą vyrą, todėl supykęs nubėgo į kitą gatvę, (duomenys neskelbtini), pro kurią manė, jog S. pravažiuos, kadangi nesiaiškinęs situacijos ant S. supyko. Jam stovint prie sankryžos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pamatė „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį ir pamanė, jog tame automobilyje yra jo draugė su tuo vaikinu, ir spontaniškai metė į to „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, kurio valstybinių numerių neatsimena, kairės pusės galinių durų stiklą savo mobiliojo ryšio telefoną „Xiomi Redmi note“. Metus telefoną į automobilio stiklą, vairuotoja sustojo, jis suprato, jog minėtame automobilyje nevažiavo jo draugė, suprato, jog apsipažino ir sumaišė automobilį, taip padarydamas nuostolį nieko dėtai moteriai. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo parodymai, liudytojos S. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. A. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Kaltinamasis prisipažino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tai yra 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) prospekto sankryžoje, Kaune, tyčia metė mobiliojo ryšio telefoną į S. Š. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino automobilio kairės pusės galinį stiklą, 325,73 Eur vertės, ir padarė nukentėjusiajai 325,73 Eur turtinę žalą. Byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas, patvirtina, kad nusikalstamą veiką įvykdė būtent T. A.. Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. A. suvokdamas savo veiksmų tyčią, siekė sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą ir savo sumanymą įgyvendino mesdamas savo mobilųjį telefoną į automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo T. A. kaltė padarius šį baudžiamąjį nusižengimą teismui abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, jis savo kaltę pripažino
Kaltinamojo T. A. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kadangi 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) prospekto sankryžoje, Kaune, tyčia metė mobiliojo ryšio telefoną į S. Š. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino automobilio kairės pusės galinį stiklą, 325,73 Eur vertės, ir padarė nukentėjusiajai 325,73 Eur turtinę žalą. Esant nuodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į sugadinto turto vertę, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Įvertinus tai konstatuojama, jog kaltinamojo veikoje nustatyti ir įrodyti BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarantys objektyvieji požymiai.
Dėl T. A. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Skiriant bausmę T. A. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Prokurorė pareiškime siūlo kaltinamajam už 2023 m. gruodžio 24 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už 2024 m. rugsėjo 29 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje skirti 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą - 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64? straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Pabrėžtina, kad pagal BK 48 straipsnio 2 dalį minimalus laisvės apribojimo bausmės terminas 3 (trys) mėnesiais, todėl pareiškime neteisingai apskaičiuotas galutinis subendrintas laisvės apribojimo bausmės terminas.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei dydžiu, todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką– nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes.
Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino žalą S. Š. (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę įvertinama ir tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas. Iš 2024 m. sausio 8 d. administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad kaltinamasis per paskutinius penkis metus yra baustas administracine tvarka vieną kartą 2020 m. liepos 4 d., paskirta administracinė bauda sumokėta. T. A. 2024 m. sausio 9 d. duomenimis Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė, dėl konsultacijos ar gydymo. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikose Aleksoto skyriuje, 2024 m. sausio 8 d. duomenimis, nesilankė/nesigydė, todėl abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra.
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojamus duomenis, kaltinamasis vykdo individualią veiklą nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d., anksčiau teistas, teistumas išnykęs, per paskutinius penkis metus baustas administracine tvarka. Sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, skiriant už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (2023 m. gruodžio 24 d. veika) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai, šioje situacijoje, bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą bei draudimą (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), o už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (2024 m. rugsėjo 29 d. veika) – 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai, šioje situacijoje, bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą bei draudimą (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Ši bausmės rūšis ir dydis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti visiškai sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant visą paskirtą švelnesnę bausmę, ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą bei draudimą (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, proceso išlaidų nenustatyta. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Iš 2024 m. sausio 10 d. S. G. prašymo, kuriame ji prašo nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 01-1-49079-23, nes ji su savo sužadėtiniu T. A. susitaikė, nurodyta, kad civilinio ieškinio ji nereikš. Iš 2024 m. gruodžio 16 d. S. Š. elektorinio laiško nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 16 d. T. A. į jos banko sąskaitą pervedė 200 Eur, todėl žala jai atlyginta, civilinio ieškinio neteiks. Iš 2024 m. gruodžio 16 d. perlo terminalo kvito kopijos matyti, kad 2024 m. gruodžio 16 d. T. A. į S. Š. banko sąskaitą pervedė 203 Eur. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
T. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. gruodžio 24 d. veika) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (2024 m. rugsėjo 29 d. veika) – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64? straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros įpareigojant nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti T. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.