Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1041-764/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-09
Bylos Nr.
II-1041-764/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidija Smalakienė
Pažeidėjas
T. Š.
Advokatai
Vilija Gražulytė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-1041-764/2008
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 46; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. Š., jo atstovei advokatei Vilijai Gražulytei, institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Kęstučiui Kambarui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas (toliau – VAVA TPSVPD) 2008-03-18 T. Š. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (101) 11.11-27 (toliau – Aktas), nes jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas) savavališkai vykdė statybos darbus: atliko Buto rekonstrukciją – buvęs Buto plotas 46,72 m² padidintas iki 58,52 m², tai yra prijungta apie 11 m² iš bendro naudojimo patalpos be atidalijimo iš bendros nuosavybės (b. l. 7-9, 32-33). Vadovaudamasis šiuo Aktu, VAVA TPSVPD 2008-03-18 surašė Statybos sustabdymo aktą Nr. (101) 11.11-28 (b. l. 31).

VAVA TPSVPD 2008-03-18 T. Š. taip pat surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101) 11.12-58 (toliau – Protokolas) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 159 str. 3 d., padarymą, nes T. Š. atliko Buto rekonstrukciją neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo statybos darbų vykdymui. Tokiais veiksmais T. Š. pažeidė LR statybos įstatymo IV skirsnį, tai yra 12 ir 23 str. 1 d. reikalavimus (b. l. 29).

VAVA TPSVPD, išnagrinėjęs T. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008-04-01 nutarimu Nr. (101) 11.12-65 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis LR ATPK 246³ str., T. Š. paskyrė administracinę nuobaudą – 5 000 Lt dydžio piniginę baudą (b. l. 5-6, 28).

VAVA TPSVPD direktorius 2008-04-02 Reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pareikalavo likviduoti savavališkos statybos padarinius – T. Š. nurodė atstatyti patalpas į pradinę padėtį ir įpareigojo T. Š. šį reikalavimą įvykdyti iki 2008-05-31 (b. l. 30).

Šalies argumentai

Skunde teismui (b. l. 2-4) T. Š. prašė skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusių. Paaiškino, kad jis neatliko jokios Buto rekonstrukcijos. Atlikto tik pusrūsio patalpos paprastąjį remontą, ūkio būdu pastatant pertvarą. Pažymėjo, kad paprastajam remontui atlikti nėra privalomi statybos leidimas ir kitų gyventojų sutikimas. Atkreipė dėmesį, kad 2007-12-11 vykusiame daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 748- tosios Daugiabučių namų savininkų bendrijos narių ir savininkų susirinkime balsų dauguma buvo priimtas sprendimas: nustatyti negyvenamosios patalpos-pusrūsio patalpos naudojimosi tvarką. Taigi T. Š. pagal patvirtintą plano projektą ūkio būdu pastatė pertvarą pusrūsio patalpoje, atitverdamas mažesnę nei jam priskirta naudotis pusrūsio patalpos dalį, tai yra ne 12,25 m², o 11,80 m². Jokių kitų statybos darbų, tai yra laikančiųjų konstrukcijų griovimo, statymo, neatliko nei jam priklausančiame bute, nei pusrūsio patalpoje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Š. ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo nugriautos laikančiosios konstrukcijos, taip pat, jog ginčo plotas yra prijungtas prie Buto ploto.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Š. skundu nesutiko ir prašė bylą išspręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad remiantis statybos techninio reglamento „Statybos leidimas“ nuostatomis, T. Š. veiksmai traktuotini kaip esamų patalpų rekonstrukcija, kuriai yra reikalingas statybos leidimas, nes Buto plotas padidėjo prie jo prijungus apie 11 m². Kadangi daugiabutyje, kuriame T. Š. nuosavybės teise turi butą, yra įsteigta bendrija, todėl privalėjo būti sušauktas bendrijos narių ir savininkų susirinkimas. Pažymėjo, kad ginčo atveju turėjo būti gautas visų daugiabučio namo savininkų sutikimas dėl patalpų rekonstrukcijos, daugumos balsų šiuo atveju nepakanka. T. Š. privalėjo pateikti bendrijos sprendimą, kuriuo būtų leista prijungti plotą iš bendrosios nuosavybės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal LR ATPK 159 str. 3 d., statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Iš šios teisės normos, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas T. Š., matyti, kad ji yra blanketinė, tai yra taikant šią teisės normą būtina vadovautis specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais statybos teisinius santykius t. y. LR statybos įstatymu (toliau – Įstatymas), LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – STR Statybos leidimas).

Vadovaujantis Įstatymo 3 str. 2 d., teisė būti statytoju Lietuvos Respublikoje yra įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas (Įstatymo 3 str. 3 d.).

Kaip matyti iš Akto ir Protokolo turinio, T. Š. savavališkai vykdė statybos darbus Bute: atliko Buto rekonstrukciją – buvęs Buto plotas 46,72 m² buvo padidintas iki 58,52 m² prijungiant apie 11 m² iš bendro naudojimo patalpos be atidalijimo iš bendros nuosavybės (b. l. 32-33) – neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo statybos darbų vykdymui. Tokiais veiksmais T. Š. pažeidė Įstatymo 12 ir 23 str. 1 d. reikalavimus (b. l. 29).

Įstatymo 2 str. 18 d. numatyta, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

Pagal Įstatymo 12 str. nuostatas, statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (...) ir šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą (Įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p.). Vadovaujantis Įstatymo 23 str. 1 d., statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir STR Statybos leidimas 2.1 ir 2.2 p.

Byloje nustatyta, kad T. Š. Protokolo grafoje „Pažeidėjo paaiškinimas“ paaiškino, jog pertvarą jis išmūrijo prie jam nuosavybės teise priklausančio Buto taip, kad prie Buto buvo prijungta 11,80 m² dydžio plotas, kuris, pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą, priklauso jam. Prieš statydamas pertvarą jis gavo bendrijos pritarimą, tai yra tokiems jo veiksmams atlikti pritarė dauguma bendrasavininkių (b. l. 10-12, 13, 29).

Rašytiniai bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad Butas, kurio savininkas T. Š., yra 3 (trijų) kambarių ir vieno iš kambarių plotas yra 11,80 m², tai yra šis plotas buvo prijungtas iš bendrojo naudojimo patalpų (b. l. 13, 14, 20-24).

Remiantis nurodytų teisės aktų normų analize ir aptartų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro pagrįstą išvadą, kad T. Š. atliko bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukciją – dalį bendrojo naudojimo patalpų prijungė prie jam nuosavybės teise priklausančio Buto. Pastatydamas sieną (pertvarą) jis sukūrė naujos kokybės pastato elementą, tuo padidindamas Buto naudingą plotą 11,80 m². Tokiais veiksmais T. Š. pakeitė bendrojo naudojimo patalpų paskirtį – prijungta ploto dalis tapo gyvenamosiomis patalpomis, pastačius pertvarą, statinys buvo pritaikytas naujai paskirčiai (gyvenamajai). T. Š. atliko Buto rekonstrukciją, kuriai pagal galiojančią nustatytą tvarką yra reikalingas suderintas projektas ir statybos leidimas. Taigi T. Š. motyvai, kad jis atliko statinio (Buto) paprastąjį remontą yra nepagrįsti ir atmestini bei konstatuotina, kad T. Š. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto LR ATPK 159 str. 3 d., padarymą yra patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Teismui konstatavus, kad T. Š. atliko savavališkus statybos darbus, tai yra atliko Buto rekonstrukciją, kuriai buvo reikalingas įstatymo nustatyta tvarka parengtas projektas ir statybos leidimas, teismas nepasisako dėl T. Š. skunde nurodytų argumentų dėl LR CK 4.81 str. 1 d. ir 4.85 str. 1 d. nuostatų, reglamentuojančių namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčių teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip, taikymo, nes nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas statinio projekto ir statybos leidimo išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, kuriems yra svarbios Įstatymo 23 str. 6 d. 2 p. ir 20 str. 2 d. 3 p. nuostatos, pagal kurias statytojas (užsakovas) norėdamas gauti statybos leidimą savivaldybės administratoriui be kitų dokumentų turi pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai.

Byloje nustatyta, kad 2007-12-11 įvyko 748-tosios DNSB korpuso 3A/3p, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susirinkimas, kurio metu leista T. Š., korpuso 3A/3p 100-tojo buto savininkui išdėstyti jam priklausančias pusrūsio 3-jų patalpų dalis, kurių bendras plotas sudaro 12,25 m², pusrūsio patalpoje, prie 100-tojo buto patalpos Nr. 100-5 (b. l. 10). Tačiau teismas pažymi, kad iš byloje esančio 748-tosios DNSB korpuso 3A/3p 2007-12-11 susirinkimo protokolo ir susirinkime dalyvavusių korpuso 3A/3p bendrijos narių ir patalpų savininkų sąrašo nėra aišku, kiek iš viso yra butų daugiabutyje ir kiek susirinkime dalyvavo butų savininkų (b. l. 11-12), o sulyginus minėtuose dokumentuose užfiksuotus duomenis su byloje esančiais VĮ Registrų centro Pažymėjimuose apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre užfiksuotais duomenimis (b. l. 15-19, 35-39) daro išvadą, jog duomenys yra prieštaraujantys vieni kitiems, neįmanoma nustatyti, ar buvo surinkta butų savininkų balsų dauguma, ar ne ir konstatuoja, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atliktas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi teismas daro išvadą, kad VAVA TPSVPD Akte pagrįstai nurodyta, jog T. Š. savavališkai vykdė statybos darbus: atliko Buto rekonstrukciją – buvęs Buto plotas 46,72 m² padidintas iki 58,52 m² prijungiant apie 11 m² iš bendro naudojimo patalpos be atidalijimo iš bendros nuosavybės (b. l. 7-9, 32-33).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Nutarimą ir bylą nutraukti remiantis LR ATPK 250 str. 1 p. nuostatomis nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str. ir 129 str., teisėja

nutarė:

T. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2008-04-01 nutarimą Nr. (101) 11.12-65, kuriuo T. Š., vadovaujantis LR ATPK 246³ str., paskirta administracinė nuobauda – 5 000 Lt dydžio piniginė bauda, palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Smalakienė