Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, kurioje J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Zarasų raj. sav., traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2019 m. balandžio 16 d. apie 19.15 val. Savanorių pr. 52, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepaliko saugaus tarpo iš galo, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

Taip pat J. B. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET 222 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nes eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą gavo, kuo kaltinamas supranta, kaltę pripažįsta, tačiau duodant paaiškinimus nurodė, kad nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Apie tai, kad jo vairuojamas automobilis VW CRAFTER kliudė kitą automobilį sužinojo tik policijos komisariate. Kadangi eismo įvykio metu vairavo darbdavio automobilį, pranešė apie tai darbdaviui UAB „B.“, kuris atlygino 609,40 eurų žalą, o jis vėliau atsiskaitė su darbdaviu. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad kiemą, kur įvyko eismo įvykis įsivaizduoja, gal važiavo atbulas ir nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Taip pat nurodė, kad priduodant darbe pamainą, akcentuojami automobiliui padaryti apgadinimai, bet šiuo atveju apgadinimai (fotonuotraukose fiksuoti strėlytėmis), jau buvo fiksuoti anksčiau. Jei jis būtų pajutęs, kad kliudė kitą automobilį, nebūtų iš kiemo išvažiavęs, nes automobilis draustas, jam nebuvo jokio tikslo bėgti iš įvykio vietos.

Suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. parodė, jog ji sėdėjo su mama balkone, gėrė arbatą ir matė kaip į kiemą atvažiavo „B.“ automobilis ir jis važiuodamas atgal turbūt nepastebėjo ir užkabino automobilį Peugeot 406, po ko išvažiavo iš kiemo. Atsakydama į klausimus nurodė, jog „B.“ automobilio vairuotojas savo automobilio galine dalimi, galiniu sparnu užkabino kito automobilio galinį sparną. Kontaktas buvo, buvo garsas ir viskas, be to apgadinimai (įbrėžimai) matėsi ant automobilio, nes jai buvo įdomu ir ji buvo priėjusi prie automobilio Peugeot. Po kontakto su kitu automobiliu „B.“ automobilis tiesiog išvažiavo, jokio stabtelėjimo nebuvo, jis tiesiog išsisuko ir išvažiavo. Vairuotojas turbūt nejautė kontakto su kitu automobiliu, jei būtų jautęs, turbūt tikrai būtų sustojęs, matosi vaikinas jaunas, turbūt tikrai nejautė, nes automobilis „B.“ yra labai didelis, o čia buvo lengvoji mašinytė, turbūt, kad nejautė. Kiek ji matė, tai jis tik trinktelėjo ir išvažiavo. Ji visą situaciją matė maždaug už 200 metrų, tiksliai nežino, gyvena pirmam aukšte ir jai puikiausiai matėsi kieme vykusi situacija. Ji dar su mama apkalbėjo minėtą „B.“ automobilį ar jis nieko nekliudys, nes pati yra vairuojanti, ir bekalbant „B.“ automobilis prisilietė ir išvažiavo.

BIRT žiūryklės duomenimis, 2019 m. balandžio 16 d. 20.10 buvo registruotas pranešimas telefonu, kad prieš 1 valandą pranešėja matė, kaip įmonės „B.“ automobilis kliudė Savanorių pr. 46, stovintį automobilį Peugeot, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininko vietoje nėra (b.l. 4).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulės E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. dirbant kartu su vyr. patruliu V. B. apie 20.07 val. gavo pranešimą iš VPK OVS apie eismo įvykį Savanorių pr. 46, kurio metu sugadintas stovintis automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininkas automobiliu, ant kurio buvo logotipai „B.“ pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į nurodytą vietą, priešais Savanorių per. 52 namą, pareigūnai pastebėjo stovintį automobilį Peugeot, valst. NR. (duomenys neskelbtini), kurio buvo apgadintas kairėje pusėje užpakalinis bamperis, be vairuotojo. Patikrintinus per VRIS CDB, buvo nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso įmonei, kontaktų nustatyti nepavyko. Bendraujant su šio eismo įvykio liudininke A. S., ji paaiškino, kad 2019 m. balandžio 16 d. apie 19.15 val., būdama Savanorių per. 54 mano balkone pastebėjo, kaip automobilis su „B.“ logotipais, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, liudytoja pasišalinusio automobilio markės bei valstybinių numerių nematė (b.l. 3).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio vieta Savanorių per. 52, Vilniuje. Nurodyta automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, kad kitas automobilis pasišalino. Taip pat nurodyti automobiliui Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai – užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bei kad automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 5-6).

Nukentėjusio automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo K. M. paaiškinime nurodyta, kad jis su įmonės automobiliu parvažiavo namo, adresu Savanorių pr. 52, o ryte rado kliudytą kitu automobiliu automobilio kampą. Taip pat pateiktas automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, iš kurio matyti, kad minėto automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 13, 14).

Liudytojos A. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2019 m. balandžio 16 d. apie 19.15 val. būdama namo Savanorių pr. 54 balkone, pastebėjo, kaip UAB „B.“ firmos automobilis, važiuodamas atbulomis kliudė kieme stovinčio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kampą ir paspruko iš įvykio vietos. Pasišalinusio automobilio numerių neįsidėmėjo (b.l. 7).

Taip pat A. S. policijos pareigūnams nurodė, kad :B.“ automobilio vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo, padidinęs greitį spruko iš kiemo. Nežino ar minėto automobilio vairuotojas pajuto kontaktą, nes jo automobilis didelis, tačiau kadangi jis greitai išvažiavo iš kiemo, galimai jautė, kad prisilietė (b.l. 8).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu UAB „B.“ pateikė duomenis, kad 2019 m. balandžio 16 d. apie 19.15 val. UAB „B.“ automobilį VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. B. (b.l. 9,10, 11,12).

UAB „Barbora“ adresuotame prašyme pasiaiškinti raštu J. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. važiuodamas Savanorių pr. 52 nepajuto kaip kliudė kitą automobilį, apie eismo įvykį sužinojo tik atvykęs į policijos komisariatą. Kaltę pripažįsta bei labai gailisi (b.l. 38).

Byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, iš kurios matyti, kad remonto kaina 677,11 eurų (be PVM) (b.l. 16-20).

2019 m. gegužės 9 d. J. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis 2019 m. balandžio 16 d. buvo šalia Savanorių pr. 52, važiavo į kiemą pristatyti prekes. Pristatęs prekes išvažiavo iš kiemo toliau dirbti. Jo automobilyje gale yra sumontuotos vaizdo kameros, todėl atsitrenkti negalėjo (b.l. 21).

Byloje esančiose fotolentelėse fiksuoti apžiūrėtų automobilių Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jų aukštis. (b.l. 22,25).

Byloje pateiktas2019 m. gegužės 21 d. susitarimas, sudarytas tarp UAB „Žibinto servisas“ ir UAB „B.“ dėl 2019 m. balandžio 16 d. įvykio metu apgadinto automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kompensacijos dydžio, bei duomenys, kad žala atlyginta (b.l. 42-44,45).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad J. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. nurodė, kad nors kontakto su kitu automobiliu nejuto, pripažįsta, kad išvažiuodamas iš kiemo atbulas galėjo kliudyti automobilį Peugeot. Taip pat jo kaltę dėl padaryto eismo įvykio ir sugadinto automobilio Peugeot patvirtina byloje surinkti įrodymai, t.y. eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotolentelės, kuriose fiksuoti apžiūrėti automobiliai bei betarpiškai eismo įvykį mačiusios liudytojos A. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Įvertinus visą tai, teismas daro išvadą, kad J. B. administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Jis taip pat pažeidė KET 9 bei 126 punkto reikalavimus.

ANK 5 straipsnio pagrindu administracinis nusižengimas yra šiam kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo (ANK 7, 8 straipsniai).

Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (pvz., kasacinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz., kasacinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismas, išklausęs į posėdį atvykusių administracinėn atsakomybėn traukiamo J. B., liudytojos A. S. parodymus bei įvertinęs rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. neigė, kad pajuto kliudęs stovintį automobilį ir tyčia nesustojęs pasišalino iš įvykio vietos. Tvirtino, kad nejuto vairuodamas gan didelį krovinį automobilį, kad kliudė kitą automobilį, išsikrovęs prekes minėtame kieme, vyko tęsti darbą. Automobilis draustas, jam nebuvo jokio tikslo bėgti. Apklausta liudytoja A. S. teismo posėdyje nurodė, kad po kontakto su kitu automobiliu „B.“ automobilis tiesiog išvažiavo, jokio stabtelėjimo nebuvo, jis tiesiog išsisuko ir išvažiavo. Vairuotojas galimai nejautė kontakto su kitu automobiliu, jei būtų jautęs, turbūt tikrai būtų sustojęs. Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti J. B. vairuojamo automobilio kontakto su automobiliu Peugeot nulemti apgadinimai yra nedideli. Teismas neturi pagrindo netikėti J. B. versija, jog jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu, nes jo krovininis automobilis po pamainos buvo apžiūrėtas, apgadinimų nefiksuota, o automobilio Peugeot apgadinimai nėra dideli. Taigi, šių aplinkybių visuma rodo, kad J. B. parodymai, jog automobilių kontakto jis nepajuto, nėra paneigti. Todėl J. B. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje sudėties. Pažymėtina ir tai, kad J. B. veiksmai, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo administracinio nusižengimo protokole vertinami pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad automobiliui Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala įvertinta 609,40 eurų, t.y. neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, pakeičia šią nuorodą į ANK 426 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, visas kilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo J. B. naudai (in dubio pro reo) ir sprendžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 25 metų amžiaus, nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, duomenų apie teistumą nepateikta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, J. B. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje (įstatymo redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu)..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 147 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 10 € (dešimt eurų) dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, kadangi J. B. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19101122075.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.