- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- I1-1873-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04546-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisijos protokolą Nr. LV-4945; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2S-3744 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo medicininę dokumentaciją ir priimti naują rekomendaciją – pareiškėją perkelti į Laisvės atėmimo vietų ligoninės socialinės globos sektorių.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 15 d. protokolu nerekomendavo V. B. perkelti atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę į Laisvės atėmimo vietų ligoninėje esantį socialinės globos sektorių (toliau – Socialinės globos sektorius). Šiuo protokolu rekomenduojama pareiškėją apgyvendinti žemesniame aukšte, kadangi dėl jo lėtinių ligų, jam sunkiau lipti laiptais ir eiti ilgesnius atstumus.
Skundžiamu Sprendimu nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti pareiškėją į Laisvės atėmimo vietų ligoninėje esantį Socialinės globos sektorių.
2.2. Nesutikdamas su tokiu Sprendimu, paaiškina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos departamento direktoriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-409 priimtas „Dėl nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus tvarkos aprašo patvirtinimas“ (toliau – Aprašas), kuriuo nustatoma ne pirmą kartą laisvės atėmimo bausme nuteistų vyrų, kurie nesavarankiški ar iš dalies savarankiški ir kuriems yra reikalinga ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa, skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus tvarka. Aprašo priede nustatyti nuteistųjų socialinės globos poreikio vertinimo kriterijai, pagal kuriuos nustatomas asmeniui reikalingos globos reikalingumas. Aprašo 4 punkte numatyta, kad socialinės globos poreikį nustato laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistąjį gydantis gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę. Aprašo priede taip pat nurodyta, kad asmenys, kurie pagal 4, 5 ir 6 kriterijus pripažinti nesavarankiškais arba daugiau nei 50 proc. yra iš dalies savarankiški ar nesavarankiški, ir asmenys, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė darbingumo netekimą nuo 55 iki 100 proc. (arba turintys I–II neįgalumo grupę) ar specialiuosius poreikius, gali pretenduoti būti skiriami ar perkelti į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių.
2.3. Nurodo, kad duomenų, jog būtų atliktos anksčiau Apraše paminėtos procedūros ir svarstytas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į Socialinės globos sektorių dėl jam nustatyto netekto darbingumo nėra. Pareiškėjui 2020 m. liepos 14 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, kuris Komisijos nevertintas kaip kriterijus. Duomenų, kad Komisijai buvo pateikta medicininė dokumentacija atitinkanti Aprašo reikalavimus, ir kad Komisija vertino visas pareiškėjui nustatytas diagnozes ir sveikatos būklę, nėra. Pasak pareiškėjo, iš Komisijos posėdžio protokolo apskritai neaišku, kokie dokumentai Komisijai buvo pateikti ir vertinti.
2.4. Teigia, kad V. B. dėl jo lėtinių ligų sveikatos būklė nuolat blogėja, dėl blogėjančios sveikatos būklės, jis būdamas Vilniaus pataisos namuose, net negali gauti minimalios pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, kadangi gyvena trečiajame pataisos namų aukšte, o medicinos įstaiga yra kito pastato cokoliniame aukšte ir dėl turimų ligų savarankiškai ten patekti yra labai sunku. Be to, Vilniaus pataisos namuose medicininė pagalba teikiama ne ištisą parą, o tik pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Vilniaus pataisos namuose darbo laiku.
2.5. Pažymi, kad nei iš ginčijamo Sprendimo, nei iš Komisijos posėdžio protokolo neaišku, kokių V. B. kriterijų neatitinka, jog galėtų būti perkeltas į socialinės globos sektorių, nors dėl savo sveikatos būklės pareiškėjas negali dalyvauti bendruomeninėje veikloje ir laiką leidžia tik savo gyvenamojoje patalpoje, negalėdamas aktyviai leisti laisvalaikio, jis negali dirbti, lankytis dienos bendruomenės centre, jam apribota galimybė net tinkamai maitintis. Nors Komisija, pripažindama V. B. nesavarankiškumą, protokole nurodė rekomendacijas jį perkelti gyventi į žemesnius aukštus, tačiau tai nelengvina V. B. padėties, kuriam reikalinga kitų asmenų pagalba buityje.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė pareiškėjo skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad:
3.1. Pareiškėjas neatitinka kriterijų, kuriais vadovaujantis jis galėtų būti perkeltas atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę į Socialinės globos sektorių. Pareiškėjui nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis (darbingas 40 proc.) ir pagal socialinio savarankiškumo vertinimo kriterijus jis yra dalinai savarankiškas, daugelyje gyvenimo sričių geba ir gali pasirūpinti savimi. Vilniaus pataisos namuose sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas jam teikiamas tokia apimtimi, kokios šiuo metu reikia pareiškėjui. Komisija nerekomendavo pareiškėjo perkelti atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę į Socialinės globos sektorių, įvertinusi pateiktus dokumentus ir Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus padalinio Vilniaus pataisos namuose sveikatos priežiūros specialistų žodinius paaiškinimus.
3.2. Pabrėžia, kad Vilniaus pataisos namai 2021 m. spalio 12 d. raštu (Nr. 1G-9083) Komisijai pateikė dokumentinę medžiagą apie pareiškėjo sveikatos būklę. O pareiškėjas buvo informuotas, kad Komisija nutarė, jog jo liga yra kontroliuojama ir gydoma ambulatoriškai, ir jam nebūtina pastovi sveikatos priežiūros specialistų priežiūra.
3.3. Teigia, kad Komisija sprendimą priėmė ne formaliai, o rėmėsi pareiškėjo sveikatos būkle patvirtinančiais dokumentais. Visi Komisijos nariai turi medicininį išsilavinimą ir Komisijos posėdžio metu vyko žodinis medikų pasitarimas, taip pat buvo klausinėjami medikai, kurie žino pacientą ir yra susipažinę su jo medicinine dokumentacija. Be kita ko, pažymi, kad Komisija nepriėmė sprendimo pareiškėjo neperkelti į Socialinės globos sektorių, tačiau rekomendavo šeimos gydytojui stebėti paciento sveikatos būklę ir progresuojant lėtinėms ligoms, blogėjant sveikatos būklei bei atsiradus intensyvios medicininės priežiūros poreikiui, spręsti klausimą dėl stacionarinio gydymo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.
3.4. Tvirtina, kad pareiškėjui detaliai atsakyta skundžiamu Sprendimu. Departamentas, priimdamas sprendimą pareiškėjo neperkelti į socialinės globos sektorių, nepažeidė jokių teisės aktų.
3.5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palaikydama atsiliepime pateiktus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas su prašymu perkelti jį į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių, kreipėsi į Departamento direktorių (Departamente prašymas gautas 2021 m. rugsėjo 23 d. reg. Nr. 2G-3741). Jame nurodo, kad dėl jo sveikatos būklės jam yra sudėtinga judėti: nueiti į valgyklą, išeiti į lauką, pasivaikščioti, lipti laiptais. Jis nuolat būna uždaroje erdvėje ir kenčia nepatogumus, dėl ko prašo būti perkeltas į Laisvės atėmimo ligoninės kitą skyrių tam, kad būtų palengvintas jo judėjimas ir laiku suteikta pagalba.
4.3. Departamentas, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją, 2021 m. spalio 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą „Dėl V. B. prašymo ir skundų nagrinėjimo“, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį į Socialinės globos sektorių.
5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Komisijos priimtos rekomendacijos, įformintos Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisijos 2021 m. spalio 10 d. protokolu Nr. LV-4945, ir Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nuteistųjų perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Departamento direktorius.
Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo. Aprašo 5 punkte numatyta, kad perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą pateikia derinti priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams, o Aprašo 6 punkte nustatyta, kad nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą dėl ligos prie nutarimo projekto būtina pateikti gydytojo išvadą.
Nuteistųjų perkėlimą į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus reglamentuoja Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos ar iš šio sektoriaus tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-409 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Tvarkos aprašo 2.3 papunktyje numatyta, kad pataisos įstaigos socialinės globos sektorius – pataisos įstaigoje įrengtas atskiras (lokalinis) sektorius, skirtas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems dėl turimos fizinės negalios, lėtinių ligų, amžiaus ar kitų priežasčių reikalinga kitų asmenų pagalba buityje ar savitarnoje. Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad socialinės globos poreikį nustato laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistąjį gydantis gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę.
Minėto aprašo 5 punkte numatyta, kad gydantis gydytojas, įvertinęs, kad dėl sveikatos būklės sutrikimų nuteistajam reikalinga socialinės globa, nustato nuteistojo socialinį ir fizinį savarankiškumą ir užpildo Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą. Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodomas nuteistojo socialinio ir fizinio savarankiškumo lygis, nurodant, ar asmuo savarankiškas, ar iš dalies savarankiškas, ar nesavarankiškas; ar rekomenduojama nuteistąjį paskirti ar perkelti į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių. Gydantis gydytojas taip pat teikia individualius pasiūlymus ir pastabas apie nuteistąjį, nurodydamas, kokio pobūdžio socialinė globa reikalinga. Gydantis gydytojas, nustatęs, kad nuteistajam reikalinga socialinė globa, tarnybiniu pranešimu apie tai informuoja laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorių. Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius, gavęs Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytą gydytoją pranešimą, raštu kreipiasi į Departamento direktoriaus įsakymu sudarytą Komisiją dėl nuteistojo skyrimo ar perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus ir pateikia reikalingus dokumentus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl Komisijos dėl nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus sudarymo“ buvo sudaryta Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisija (toliau – ir Komisija).
7. Pareiškėjas, remdamasis savo sveikatos būkle pateikė prašymą dėl jo perkėlimo į LAVL neįgaliųjų asmenų būrį, t. y. iš esmės siekė būti perkeltas į minėtos įstaigos socialinės globos sektorių. Šiuo atveju taikytinos Tvarkos aprašo nuostatos.
8. Kaip matyti iš Tvarkos aprašo 5 punkto, pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu nuteistasis gali būti perkeltas į socialinės globos sektorių, yra gydančio gydytojo išvada apie tai, kad nuteistajam reikalinga socialinė globa. Šiuo atveju pareiškėjo gydantis gydytojas nebuvo pateikęs išvados apie pareiškėjo socialinės globos poreikį. Šiuo atveju, net ir nesant gydančio gydytojo išvadai, Komisija nagrinėjo iš Vilniaus PN su 2021 m. spalio 12 d. raštu Nr. 9-6907 gautus dokumentus (bylos 1 t., b. l. 57-66): 1) pareiškėjo prašymas; 2) medicininių dokumentų išrašas – forma Nr. 027/a; 3) nuteistųjų socialinės globos vertinimo kriterijai pagal Tvarkos aprašo 2 punktą. Iš Komisijos protokolo matyti, kad Komisija įvertino pareiškėjui diagnozuotą ligą, nurodė, kad liga gydoma ambulatoriškai, nėra būtina pastovi sveikatos priežiūros specialistų priežiūra, o esant pablogėjimui nuteistasis periodiškai konsultuojamas III lygio gydytojų specialistų dėl gydymo korekcijos, taip pat pablogėjus yra galimybė siųsti į LAVL Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Taip pat įvertintas pareiškėjo darbingumo lygis (40 proc.) ir pasisakyta, kad dėl to pareiškėjas yra dalinai savarankiškas. Įvertinusi tai, kad pareiškėjas prašyme nurodo, kad jam sunku judėti ir pasiekti į sveikatos priežiūros skyrių, Komisija pateikė rekomendaciją kalinimo įstaigai dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnė aukštą, taip pat rekomendavo šeimos gydytojui stebėti pareiškėjo būklę dėl galimo paūmėjimo ir atsiradus poreikiui spręsti dėl jo stacionarinio gydymo.
Iš bylos medžiagos (pareiškėjo sveikatos kortelės), vertinant nuo 2021 m. liepos mėnesio, matyti, kad pareiškėjas intensyviai lankosi pas gydytojus: iki 2021 m. rugsėjo 7 d., kai surašė prašymą dėl perkėlimo į socialinės globos sektorių, pas gydytojus lankėsi 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. liepos 12 d. (pagal siuntimą Kauno klinikose), 2021m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d. 2021 m. rugsėjo 2 d. (pagal siuntimą Kauno klinikose), 2021 m. rugsėjo 6 d. 2021 m. rugsėjo 7 d. Nei viename apsilankymų metu pildytame apsilankymo dokumente grafoje „Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos“ gydantis gydytojas nepažymėjo apie socialinės globos poreikį. Teismo posėdžio metu tai pat nurodė, kad ne kartą savo gydytojo prašė, kad spręstų klausimą dėl socialinės globos poreikio. Taigi laikytina, kad pareiškėjui nebuvo apribota teisė patekti pas šeimos ar kitus gydančius gydytojus, tačiau gydantys gydytojai nematė socialinės globos poreikio pareiškėjui. Iš esmės pareiškėjas remiasi subjektyviais vertinimais dėl jo judėjimo galimybės, kuri savaime nereiškia socialinės globos poreikio būtinybės. Komisija įvertino pareiškėjui kylančius judėjimo sunkumus ir pateikė rekomendacijas. Taip pat subjektyvus ir pareiškėjo nuogąstavimas dėl to, buvimas pataisos namuose apribotų jo galimybes gauti skubią medicininę pagalbą (kurį iškėlė teismo posėdžio metu), nes pripažino, kad ir nebuvo kvietęs greitosios pagalbos, be to, toks nuogąstavimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.
Taigi laikytina, kad Komisija, kurios nariai yra medikai, įvertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, be kita ko, rėmėsi, be kita ko, jai pateiktu E027 formos medicinos dokumentų išrašu, kurį 2021 m. spalio 5 d. sudarė LAVL šeimos gydytoja V. G. ir kuriame nurodyti reikšmingi medicininiai duomenys (anamnezė, paskirtas gydymas, būklės vertinimas, kt.). Pažymėtina, kad šiame dokumente nėra rekomendacijos dėl socialinės globos poreikio. Taigi nėra pagrindo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais laikyti, kad Komisijos rekomendacija neperkelti pareiškėjo į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių būtų nepagrįsta ar neobjektyvi.
9. Atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją, Departamentas priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo. Sprendime nurodyti esminiai jo motyvai – Komisijos vertinimas, kad pareiškėjui paskirtas ambulatorinis medikamentinis gydymas ir pastovi medicinos personalo priežiūra nėra būtina, užtikrinama prieiga prie gydytojų konsultacijų ir pateiktos rekomendacijos.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo panaikinti Departamento Sprendimo.
11. Pareiškėjas prašo panaikinti Komisijos protokolą.
Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).
Kaip matyti iš aptartų aplinkybių, Komisijos protokole buvo išreikšta rekomendacija, o galutinis sprendimas administracinėje procedūroje buvo priimtas Sprendimu, t. y. Komisijos protokolas atliko tik tarpinio dokumento vaidmenį. Todėl administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Komisijos protokolą nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
12. Pareiškėjas kelia išvestinius reikalavimus – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą ir įpareigoti priimti pareiškėjo pageidaujamą sprendimą. Netenkinus pagrindinio reikalavimo (panaikinti Sprendimą), atmestini ir išvestiniai reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisijos protokolą Nr. LV-4945.
Likusioje dalyje pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.