Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., nedirbanti, besiregistruojanti darbo biržoje, traukiama administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. neįgyvendino motinos valdžios ir neužtikrino savo vaikams teisės į saugią aplinką, neatliko pareigos tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais, savo netinkamais veiksmais darė žalą vaikų vystymuisi.

E. K. apie teismo posėdį buvo pranešta, į posėdį ji neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas vertina, kad E. K. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Iš Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad E. K. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-264-517/2017 nubausta įspėjimu dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo (b. l. 5-6). ANK 40 straipsnyje reglamentuota, jog, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, 40 straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, 2018 m. balandžio 2 d. E. K. įvykdyta veika atitinka ANK 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad E. K. veiksmai perkvalifikuojami pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, kuris užtraukia baudą nuo 10 Eur iki 100 Eur.

Padarytą administracinį nusižengimą įrodo administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad 2018 m. balandžio 2 d., 16 val. 13 min., E. K. savo namuose girtavo su sutuoktiniu ir kitais pašaliniais asmenimis savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Dėl šių priežasčių E. K. vaikai paskambino ir iškvietė tetą G. K., kuri atvykusi apie situaciją namuose pranešė policijos pareigūnams. Dėl motinos girtavimo namuose vaikai buvo neprižiūrėti, palikti netvarkingoje ir nešvarioje aplinkoje, jiems buvo nesaugu. Atvykus policijos pareigūnams E. K. iš namų pabėgo, dėl ko jai nebuvo nustatytas neblaivumas, tačiau girtavimo faktą E. K. pripažino pati. Dėl nepriežiūros šeimoje nepilnamečiai vaikai išvyko iš namų su teta ir laikinai pas ją apsistojo (b. l. 1); E. K. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, jog vizito metu ji buvo neblaivi, atvykus G. K. ji pasišalino iš namų. Prisipažino dėl nusižengimo, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi (b. l. 3); situacijos E. K. ir E. Š. šeimoje atvejo aprašyme nurodyta, kad E. K. ir E. Š. pripažįsta, jog vartojo alkoholį. Vaikai tuo metu buvo namuose, pastariesiems nepatiko tėvų girtavimas, dėl ko išsikvietė tetas. Socialinė darbuotoja girtaujančių sugyventinių namuose nebuvo radusi apie 5 ar 6 mėnesius. E. K., padedama socialinio darbuotojo, kreipsis į VšĮ Ukmergės ligoninę dėl priklausomybių gydymo. Sugyventiniai sutinka bendradarbiauti su socialine darbuotoja dėl priklausomybių sprendimo, dėl lėšų tinkamo paskirstymo, gailisi dėl įvykio. Namuose buities sąlygos yra geros, namai sutvarkyti, yra maisto, namuose šilta, turi malkų. Šeima gyvena ūkiškai, augina naminius gyvulius, daržoves. Visa šeima yra linkusi į bendradarbiavimą, sutinka priimti pagalbą ir kartu spręsti kylančias problemas (b. l. 7-8); G. K. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, jog 2018 m. balandžio 2 d. jai paskambinęs brolio sūnus prašė jį, kartu su broliais ir seserimi, pasiimti, nes tėvai girtauja, konfliktuoja. Nuvykus į šeimos namus, vaikai rasti išsigandę, susiruošę važiuoti pas tetą, E. K. tuo metu jau buvo pasislėpusi (b. l. 9); pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, iš kurio nustatyta, kad E. Š. ir jo sugyventinė E. K. girtavo ir neprižiūrėjo savo penkių nepilnamečių vaikų. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko G. K., kuri paaiškino, kad atvykusi pas brolį E. Š. ir jo sugyventinę E. K., namuose rado abu neblaivius tėvus ir penkis neprižiūrėtus vaikus (b. l. 10); kita bylos medžiaga.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėta, kad E. K. jau buvo bausta dėl motinos valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaikų interesams, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, tačiau E. K. prisipažino padariusi nusižengimą, padėjo jį išaiškinti, gailisi dėl neteisėtų savo veiksmų, ką teismas pripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, kaip nustatyta iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio pateiktos informacijos, E. K. yra linkusi į bendradarbiavimą, išreiškė norą gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 7-8).

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį nusižengimą E. K. skirtina ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda - bauda, paskiriant minimalų sankcijoje numatytą dydį (ANK 34 straipsnio 1, 2 dalys).

ANK 73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. K. yra linkusi į bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais, pati išreiškė norą gydytis nuo alkoholizmo, sprendžia, kad E. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje (kursuose).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 73 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

Pripažinti E. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 10 (dešimt) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 73 straipsnio 3 dalimi skirti E. K. administracinio poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje (kursuose), įpareigojant ją išklausyti per 6 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjai E. K., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18080776752 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.