Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2023 m. gegužės 23 d. paduotu pareiškėjo P. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, kad pareiškėjo senelis asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, ir kad pareiškėjo senelis bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su broliu valdė kitą žemės sklypą, taip pat dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pareiškėjui P. S. pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Kasaciniu skundu pareiškėjas P. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Nepaisant to, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2082-590/05, kuriuo pareiškėjo prašymas netenkintas) turi prejudicinę galią, paaiškėjus naujų aplinkybių, kurių šaltinis yra nauji valstybinių institucijų išduoti ir patvirtinti dokumentai, yra privaloma iš naujo visapusiškai įvertinti susiklosčiusią situaciją naujų dokumentų kontekste. Byloje surinkti ir papildomai pateikti rašytiniai įrodymai nurodo apie P. S. (kitaip dokumentuose – P. S., S. P., P. S.) žemės sklypo valdymą po 1940 m. rugsėjo 13 d. (anksčiausiai datuotas įrašas), t. y. jau po nacionalizacijos. Teismai teisinį vertinimą atliko tinkamai neišanalizavę naujai pateiktų dokumentų konteksto, tokiu būdu netinkamai pritaikė ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas nėra byloje pridėjęs Vilniaus miesto savivaldybės archyvinio fondo Vilniaus miesto žemės ūkio plotų 1939 m. sąrašo. Tai, jog teismas šių rašytinių įrodymų byloje nerado, nors jos yra byloje ir buvo kartu su pareiškimu pateiktos, darytina išvada, jog teismas šių rašytinų įrodymų netyrė, o sprendimą priėmė neištyręs visų byloje esančių įrodymų. Teismas suteikė išskirtinę įrodomąją galią vienam iš įrodymų - Vilniaus miesto magistro 1925 m. Nekilnojamojo turto savininkų sąrašui, kuriame žemių savininku nurodomas P., o jose dirbančiu nurodomas P. S.

3. Teismai nurodė, kad dalies rašytinių įrodymų data yra nurodyta po 1940 metų, todėl jų nevertino (pirmosios instancijos teismo sprendimo 6 lapo 1 pastraipa). Toks teismo motyvas yra visiškai nepagrįstas, nes visų pirma teismas turėjo pareigą vertinti pareiškimo pagrįstumą visų byloje esančių įrodymų kontekste, antra, net Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktas numato, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra vertinami nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos. Byloje yra surinkti įrodymai, kad P. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė žemę (duomenys neskelbtini), plotas nurodomas 2,5 ha arba 3 ha asmeninės nuosavybės teise ir 5,45 ha bendrai su broliu Š. S.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. Š. už P. S. 54 (penkiasdešimt keturis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gegužės 9 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 515.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.