Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-03-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-40-282/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-20
Bylos Nr.
AN2-40-282/2019
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00169-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-40-282/2019Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00169-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininko A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarimu G. P. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 90 eurų bauda. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį G. P. atžvilgiu nutraukta. Automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nutarta, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkei D. P..

2. G. P. nubaustas už tai, kad 2018 m. spalio 30 d. nuo 16 val. – 17 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete jam priklausančiu graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ sumedžiojo dvi suaugusias stirnos pateles, kurias automobiliu „Mersedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) parsigabeno į M. P. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir sodyboje stirnas išdorojo, prieš dorodamas, į medžioklės lapą įrašė tik vieną suaugusią stirną, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 22, 23, 24.13, 74.1 punktų reikalavimus. G. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir dėl 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimų pažeidimo, ir visi G. P. vaiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis. Skundžiamu teismo nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį G. P. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. 2019 m. vasario 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininkas A. G. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – pripažinti G. P. kaltu padarius ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje nurodytus pažeidimus bei paskirti G. P. baudą su teisės medžioti atėmimu ir pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimu.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarimo dalis, kuria administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį G. P. atžvilgiu nutraukta ir automobilis grąžintas jo savininkei, yra nepagrįsta ir naikintina. Teigia, kad 2018 m. spalio 30 d., nuo 16 val. iki 17 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete vykdytos teisėtos medžioklės metu tykojant, sėlinant G. P. su jam priklausančiu graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ sumedžiojo dvi suaugusias stirnos pateles, kurias pasikrovė į „Mercedes Benz“ automobilį, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir parsivežė į M. P. sodybą, esančią greta (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, (duomenys neskelbtini) rajone. Sumedžiotas stirnas G. P. išdorojo sodybos kieme, dorojimo atliekas palikdamas sodyboje. Vieną suaugusią stirną prieš dorodamas įrašė į medžioklės lapą, o kitos suaugusios stirnos, siekdamas nuslėpti sumedžiotą gyvūną, neįrašė į medžioklės lapą, tokiais veiksmais šiurkščiai pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus bei padarydamas 1671,85 eurų žalą laukinei gyvūnijai.

3.2. Apeliantas pažymi, kad medžiotojas G. P. sumedžiojęs, parsivežęs, išdorojęs limituotą gyvūną – suaugusią stirnos patelę ir nepadaręs įrašo medžioklės lape pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-365, įsigaliojusio nuo 2018 m. gegužės 15 d., 22 punkte, be kita ko, nurodyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė yra limituojama iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, dorojimą, priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiota. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus bei šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Šio punkto reikalavimus Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-892 pakeitė, šį punktą išdėstydamas taip: prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė yra limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, dorojimą, priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, ši informacija į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą – priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas. Šio punkto reikalavimai buvo taikomi nuo 2018 m. spalio 19 d. ir galiojo iki 2018 m. lapkričio 1 d. Apelianto įsitikinimu, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkte nesant aiškinimo dėl neteisėto limituojamo gyvūno sumedžiojimo, dar nereiškia, kad limituojamo gyvūno sumedžiojimas tampa teisėtas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse pakanka normų, nurodančių, kada gyvūno sumedžiojimas tampa neteisėtas.

3.3. Apeliantas nurodo, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28 punkte įvardinti medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 29 punkte nurodyta, kad kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija. Taigi įvertinus išdėstytus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktų reikalavimus, vadovaujantis protingumo kriterijumi, darytina išvada, kad medžiojamam gyvūnui stirnai yra nustatomi sumedžiojimo limitai, kurių sumedžiojimo kiekius kiekvienam medžiotojų būreliui ar klubui nustato Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Medžioklės būrelis ar klubas privalo laikytis nustatyto limito kiekio ir sumedžioti tik nustatyta kiekį, neviršijant ir neslepiant sumedžiotų limituojamų gyvūnų. Todėl, nesant įrašo apie sumedžiotą gyvūną, toks gyvūnas laikomas sumedžiotas neteisėtai (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto reikalavimai).

3.4. Apeliantas teigia, kad medžiotojas G. P. sąmoningai sumedžiotą limituotą gyvūną – stirną nuslėpė nuo medžiotojų būrelio ir Valstybės, siekė tuo pačiu limitu pasinaudoti dar kartą, todėl puikiai suvokdamas pažeidė ir kitus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktų reikalavimus. Medžiotojas G. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 23 punktą, kuriame nurodyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Taip pat G. P. pažeidė taisyklių 24.13 punkto reikalavimus, kurie nurodo užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir apdorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai būtų sumetami tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes ir laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punktas draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

3.5. Apeliantas skunde tvirtina, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog nebuvo jokių priežasčių, dėl kurių nebuvo galima konkrečioje medžiojimo vietoje pažymėti gyvūną Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 74.1 punktu, G. P. veika laikoma šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu ir už tai numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį. Pats medžiotojas G. P. neneigė, kad padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą. Pirminiame savo paaiškinime ir vaizdo įraše nurodė visas įvykio aplinkybes ir kokiu automobiliu gabeno neteisėtai sumedžiotą stirnos patelę. Jis nurodė, kad automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nusipirko iš D. P. tik nespėjo susitvarkyti registracijos dokumentų. Į įvykio vietą jis buvo atvykęs minėtu automobiliu, automobilio bagažo skyriuje buvo laikomi jam priklausantys medžiokliniai šautuvai ir produkcija iš žvėrienos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininko apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde keliamas G. P. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, pagrįstumo klausimas. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininkas A. G. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija apylinkės teismo atliktą byloje esančių duomenų vertinimą ir įstatymo taikymą, apylinkės teismo padarytas išvadas dėl G. P. nekaltumo. Nurodo, kad medžiotojas G. P. sumedžiojęs, parsivežęs, išdorojęs limituotą gyvūną – suaugusią stirnos patelę ir nepadaręs įrašo medžioklės lape pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto reikalavimus, tokia jo veika laikoma šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu, už tai numatyta atsakomybė ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

7. Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį G. P. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepagrindžia G. P. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju Institucija – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

9. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas, užtraukia baudą nuo 800 (aštuonių šimtų) eurų iki 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai – gyvūno sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas, yra alternatyvūs, ir iš to seka, kad administracinei atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. Analizuojant ANK 290 straipsnio 8 dalies turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį.

10. Nagrinėjamu atveju G. P. administracinio nusižengimo protokolu buvo inkriminuojamas 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimų pažeidimas. Pagal šį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktą, asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininkas tvirtina, kad G. P. 2018 m. spalio 30 d. sumedžiojus dvi suaugusias stirnos pateles, tačiau apie vieną stirną nepadarius įrašo medžioklės lape, vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto reikalavimais, laikytina, kad ji sumedžiota neteisėtai, o ją parsivežus ir išdorojus, buvo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimai, nes buvo gabenama ir dorojama neteisėtai sumedžiota stirna. Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole, surašytame Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos specialisto, G. P. nebuvo inkriminuota, kad jis stirną sumedžiojo neteisėtai.

11. Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2018 m. spalio 30 d. vykusios medžioklės metu G. P. sumedžiojo dvi suaugusias stirnos pateles. Iš bylos duomenų matyti, kad G. P. yra (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys (39 b. l.), 2018 m. spalio 30 d. vykusios medžioklės metu jis medžiojo (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, turėjo teisę medžioti ir tai patvirtinantį medžiotojo bilietą (13 b. l.), medžiojo leidžiamu naudoti įrankiu ir būdu - jam priklausančiu graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“, tykojant, sėlinant, leidžiamu metu – stirnos pateles ir jauniklius leidžiama medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., medžioklės metu turėjo medžiotojo bilietą (13-16 b. l.), galiojantį medžioklės lapą (12 b. l.), galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą (19 b. l.). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos susirinkime dėl medžiojamų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2018-2019 m. medžioklės sezoną limitų paskirstymo, buvo nutarta, kad stirnų pateles gali sumedžioti kiekvienas būrelio narys po vieną vienetą (33 b. l.). Apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovas V. Š. patvirtino, kad būrelio nario, kuriam teisė laikyti, naudotis ginklais, apribota, prašymu kitas medžiotojas gali nušauti laukinį gyvūną, kurio medžioklė limituojama, pagal valdybos paskirstytą limitą. G. P. tėvas P. P., kuris yra (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys (39 b. l.) ir per 2018-2019 m. medžioklės sezoną turėjo teisę sumedžioti vieną stirnos patelę, neturi teisės naudotis ginklais, todėl jo prašymu stirnos patelę turėjo teisę už jį sumedžioti jo sūnus G. P.. Šias aplinkybes, kad antrą stirnos patelę jis nušovė paprašytas savo tėvo P. P., kuriam atimtas leidimas turėti ginklą, prašymu, apklausiamas apylinkės teisme nurodė ir G. P..

12. ANK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkte, galiojusiame nusižengimo padarymo metu (įsakymo redakcija Nr. D1-892, galiojusi nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), buvo numatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė yra limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, dorojimą, priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, ši informacija į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą ‒ priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininkas, šioje Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto redakcijoje nėra jokių užuominų apie tai, kad nepadarius įrašo apie sumedžiotą gyvūną medžioklės lape, laikytina, kad jis sumedžiotas neteisėtai. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes dėl 2018 m. spalio 30 d. vykdytos medžioklės teisėtumo ir į minėtas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto, galiojusio nusižengimo padarymo metu, nuostatas, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog G. P. 2018 m. spalio 30 d. vykusios medžioklės metu netesėtai sumedžiojo stirnos patelę, ir jį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.

13. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai.

14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos ir pagrįstai administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį G. P. atžvilgiu nutraukta. Naikinti šį procesinį sprendimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininko A. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarimą nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininko A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė